Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „T.“ atstovų direktoriaus D. A. ir advokato Mauro Urbonavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „G.“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „T.“ dėl nuostolių, patirtų šalinant darbų trūkumus, priteisimo ir atsakovės UAB „T.“ priešieškinį ieškovei UAB „G.“ dėl 1173,62 Eur reikalavimo įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „G.“ Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovės UAB „T.“ ieškovės UAB „G.“ naudai 5861,25 Eur sumą už patirtus nuostolius šalinant darbų trūkumus arba tuo atveju, jeigu būtų tenkintas atsakovės UAB „T.“ priešieškinis, ieškovės UAB „G.“ naudai iš atsakovės UAB „T.“ priteisti 7034,87 Eur sumą už patirtus nuostolius šalinant darbų trūkumus; 2) priteisti iš atsakovės UAB „T.“ ieškovės UAB „G.“ naudai 211 Eur priskaičiuotų delspinigių arba tuo atveju, jeigu būtų tenkintas atsakovės UAB „T.“ priešieškinis, ieškovės UAB „G.“ naudai iš atsakovės UAB „T.“ priteisti 253,26 Eur priskaičiuotų delspinigių; 3) priteisti iš atsakovės UAB „T.“ ieškovės UAB „G.“ naudai 289,62 Eur sumą, kuria atsakovė UAB „T.“ nepagrįstai praturtėjo ieškovės UAB „G.“ sąskaita; 4) priteisti iš atsakovės UAB „T.“ ieškovės UAB „G.“ naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės UAB „T.“ ieškovės UAB „G.“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinei pagalbai. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė UAB „G.“ ir atsakovė UAB „T.“ 2011-03-25 sudarė subrangos sutartį Nr. 2011/03/25-GS1, kuria atsakovė įsipareigojo įgyvendinant projektą „Tauragės regiono kompostavimo aikštelių įrengimas“ atlikti statybos darbus, susijusius su žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės (duomenys neskelbtini), žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės (duomenys neskelbtini), ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės (duomenys neskelbtini), įrengimu, sutvarkymu ir parengimu naudoti. Ieškovė įsipareigojo priimti ir sumokėti už tinkamai atliktus darbus. Tačiau darbai nebuvo laiku užbaigti, dalis darbų buvo atlikta su defektais. Dėl to ieškovė atsakovei pateikė 2012-05-04 pretenziją. Nesulaukusi atsakovės atsakymo, ieškovė 2012-05-11 pateikė antrą pretenziją. Tačiau atsakovė į pretenzijas nereagavo. 2012-05-21 buvo atlikta objekto apžiūra ir pasirašytas 2012-05-21 aktas, kuriame buvo konstatuoti darbų trūkumai. Šį aktą pasirašė ir atsakovės atstovas D. A.. Šiuo aktu atsakovė įsipareigojo baigti darbus ir nustatytus defektus ištaisyti iki 2012-05-25. Ieškovė, matydama atsakovės vengimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, 2012-05-23 pateikė dar vieną pretenziją. Tačiau atsakovė ir toliau visiškai nereagavo į ieškovės reikalavimus dėl trūkumų pašalinimo, todėl ieškovė atsakovei 2012-06-20 pateikė galutinę pretenziją, kurioje nurodė, jog ieškovė savo jėgomis atliks darbų trūkumų šalinimo darbus, o patirtus nuostolius reikalaus atlyginti iš atsakovės. Ieškovė atliko darbų trūkumų šalinimo darbus ir pagal darbų taisymo sąmatą išrašė atsakovei 2013-10-17 PVM sąskaitą faktūrą 24 290 Lt (7034,87 Eur) sumai, tačiau atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo. Taip pat nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-264-460/2015, kuris įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismui 2015 m. gruodžio 11 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2-264-460/2015, iš ieškovės UAB „G.“ atsakovės UAB „T.“ naudai priteista 3859,20 Eur ir 6 procentai metinių palūkanų, kurios sudaro 700,96 Eur, iš viso – 4560,16 Eur. Atsakovė UAB „T.“ buvo įpareigota sumokėti ieškovei UAB „G.“ 3386,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovė ir ieškovė viena kitos atžvilgiu buvo įgijusios vykdytinas priešpriešines vienarūšes pinigines prievoles, ieškovė įskaitė priešpriešinius tarpusavio reikalavimus, todėl galutinė atsakovės įsiskolinimo ieškovei suma po įskaitymo yra 5861,25 Eur. Atsiliepimais į ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovė UAB „T.“ su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė juos atmesti. Atsakovė UAB „T.“ Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateiktu priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2015-12-17 sandorio Nr. 2015-12-12/GR02 dalį dėl 1173,62 Eur įskaitymo. Priešieškinyje nurodyti šie motyvai: Įstatyme yra nustatyti atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Vienas iš tokių atvejų – tai draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. UAB „T.“ nesutinka, ginčija apskaičiuotų išlaidų, skirtų darbų trūkumams pašalinti, dydį, taip pat jų reikalavimo iš UAB „T.“ pagrįstumą. Teismo sprendimu ginčijama suma nėra iš UAB „T.“ priteista ir tinkamai pagrįsta, dėl to įskaitymas negalimas.

Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė UAB „G.“ su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, o priešieškinis tenkintas visiškai. Priteista ieškovei UAB „G.“ iš atsakovės UAB „T.“ 6600 Eur skola už patirtus nuostolius šalinant darbų trūkumus, 237,60 Eur delspinigiai, iš viso 6837,60 Eur nuostolių, 6 procentai metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-06-01 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2143,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusi ieškinio dalis atmesta. Pripažinta negaliojančia 2015-12-17 sandorio Nr.2015-12-12/GR02 dalis dėl 1173,62 Eur įskaitymo. Priteista iš ieškovės UAB „G.“ 26 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „T.“ naudai. Teismo motyvai: Draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 7034,87 Eur skolos ir 253,26 Eur delspinigių priteisimo, kuriuos ieškovė prašo priteisti pagal 2013-10-17 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už ieškovės atliktus darbų trūkumų šalinimo darbus, todėl darytina išvada, kad atsakovės ginčijama prievolė ieškovei pagal šią PVM sąskaitą faktūrą nelaikytina pasibaigusia priešpriešinio reikalavimo įskaitymo pagrindu. Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 289,62 Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo teismas pažymėjo, jog pinigai buvo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl būtent antstolis, nustatęs, kad jų sumokėta daugiau, nei priklauso, gali ir turi grąžinti šiuos pinigus mokėtojai. Duomenų, kad visa ši suma būtų pasiekusi atsakovę, ieškovė nepateikė, atsakovė nepagrįstą praturtėjimą neigia, todėl ši ieškinio dalis teismo pripažinta neįrodyta. Teismas pažymėjo, jog ieškovė yra pateikusi į bylą rašytinius įrodymus, kuriuose detaliai išvardyti visi trūkumų šalinimo darbai, jiems reikalingos medžiagos ir kitos sąnaudos, o atsakovės atstovo argumentas, kad atsakovė darbų trūkumus ištaisė iki 2012-05-25, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovė į bylą nepateikė nė vieno trūkumų pašalinimą patvirtinančio akto, pareiškimo ar kitokio dokumento, kuriuo ji būtų informavusi ieškovę apie darbų trūkumų ištaisymą ar nesutikimą su ieškovės reiškiamomis pretenzijomis dėl šių trūkumų. Teismas pripažinęs, kad ieškovė pakankamai pagrindė aplinkybę, jog šalino darbų, kuriuos turėjo iki galo ir tinkamai atlikti atsakovė, trūkumus, ieškinio dalį tenkino. Teismas atmetė tą ieškinio dalį, dėl kurios nustatė, jog atsakovė statybos darbų trūkumų šalinti neprivalėjo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovės UAB „T.“ atstovai direktorius D. A. ir advokatas Mauras Urbonavičius apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo dalį dėl 6600 Eur už darbų trūkumų šalinimą ir 237,60 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės UAB „T.“ ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Teismo sprendimas yra priimtas iš esmės pažeidus procesines ir materialines teisės normas ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teismo sprendimas yra priimtas nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos.Tenkindamas ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į dalį apeliantės atsikirtimų. Teismas neatsižvelgė, kad šalys nebuvo sutarusios dėl tvoros tinklo įrengimo (teritorijos aptvėrimo), tvoros stulpų įrengimo, smėlio sąnašų loviuose šalinimo. Apeliantė nėra atsakinga už gamtos reiškinių sukeliamas pasekmes, šalys nesitarė dėl lovių priežiūros paslaugų. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, šios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose ir nuosekliai suformuluotos kasacinio teismo jurisprudencijoje. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-507-219/2015; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683- 686/2015). Priteisdamas sumas už tariamą statybos darbų broko šalinimą, pirmosios instancijos teismas praplėtė bylos šalių sutartinių prievolių apimtis, nes bylos šalys tarpusavyje dėl jų nesitarė. Teismas, vertindamas ieškovės argumentus, susijusius su atliktų statybos rangos darbų kokybe ir išlaidomis šių darbų trūkumams šalinti, išnagrinėjo ir įvertino ne visas byloje nustatytas šiems klausimams spręsti reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė tik į ieškovės paaiškinimus ir jos rašytas pretenzijas bei liudytojo A. K., kuris tuo metu dirbo UAB „G.“ projektų vadovu, paaiškinimus, tačiau teismas neanalizavo ir netyrė aplinkybių dėl asfaltavimo darbų. Pažymi, jog aikšteles asfaltavo tiek UAB „G.“, tiek UAB „T.“. Nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatyta, kad būtent apeliantės atlikti asfaltavimo darbai buvo su broku. Anot ieškovės, asfaltbetonio danga vietomis neįrengta iki borto. Nustačius tariamus trūkumus, techninę priežiūrą atlikęs asmuo privalėjo apie tai pažymėti žurnale, nes statybos darbai buvo atliekami lapkričio mėnesį. Neišasfaltavimo trūkumas turėjo būti akivaizdus ir matytis perduodant–priimant darbus. Atkreipia dėmesį, kad 2012-01-24 techninę priežiūrą atlikęs asmuo statybos žurnale nurodė trūkumą dėl asfaltbetonio dangos įrengimo ir pažymėjo apie jo pašalinimą. Logiška būtų teigti, kad techninę priežiūrą vykdęs asmuo būtų pažymėjęs, jog asfaltbetonio danga vietomis neįrengta iki borto. Taip pat nepateiktas planas, kurią aikštelės dalį įrenginėjo UAB „G.“. Pagal sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą, šiuos darbus atliko ir ieškovė, tačiau nenurodyta, kuriame kampe, nepažymėta vieta plane. Teismas neanalizavo ir nepasisakė, dėl kokių priežasčių ginčijami trūkumai nebuvo pažymėti statybos darbų žurnaluose, taip pat minėtuose statybos darbų žurnaluose nėra jokių įrašų apie nustatytų trūkumų pašalinimą. Ieškovė negalėjo pagrįsti ir įrodyti aplinkybės, kad yra perdavusi darbų rezultatą UAB „L“ ar kitam asmeniui ir šis perdavimas fiksuotas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas nesirėmė byloje pateiktų įrodymų visetu, neatskleidė bylos esmės, todėl pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir šis pažeidimas turėjo įtakos sprendimo priėmimui. Netinkamas procesinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Ieškovės UAB „G.“ atstovė advokatė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo: 1) apeliantės UAB „T.“ apeliacinį skundą atmesti; 2) priteisti ieškovės UAB „G.“ naudai jos apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie argumentai: Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovei rangos sutarties pagrindu nebuvo pavesta atlikti tvoros tinklo įrengimo (teritorijos aptvėrimo), tvoros stulpų įrengimo darbų, taip pat šalinti smėlio sąnašų loviuose, neva šalys nebuvo susitarusios dėl lovių priežiūros paslaugų. Trūkumai – atsakovės pagal sutartį įrengtų latakų (lovių) užnešimas smėliu – atsirado ne per ilgą laiką dėl natūralių gamtos veiksnių, o dėl to, kad atsakovė, atlikusi statybos rangos darbus, iš šių latakų neišvalė susikaupusio statybinio purvo. Asfaltavimo ir su tuo susiję kiti darbai buvo numatyti 2011-03-25 sudarytos subrangos sutarties 1 priede pateiktoje sąmatoje. Be to, 2012-05-21 akte atsakovės vadovas D. A. savo parašu patvirtino atsakovės įsipareigojimą pašalinti asfaltavimo darbų trūkumus. Defektų aktuose bei atsakovei teiktose pretenzijose buvo kalbama ne apskritai apie neišasfaltavimą, bet apie atsakovės paklotoje asfalto dangoje atsiradusias deformacijas ir panašius trūkumus. Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl 2011-03-25 sudaryta subrangos sutartimi sutartų darbų kainos. Kilus atsakovės nepasitenkinimui dėl atliktų darbų kainos, atsakovė visiškai ignoravo ieškovės reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo, nerodė jokios iniciatyvos bendradarbiauti. Priešingai, negu teigia apeliantai, teismas sprendime pasisakė dėl to, kad pati ieškovė savo lėšomis ir darbu pašalino statybos darbų trūkumus, tačiau apie tai nepažymėjo statybos darbų žurnale. Darbų trūkumai, kurių šalinimo išlaidų ieškovė reikalauja, paaiškėjo po to, kai, baigus pagrindinius statybos darbus, buvo baigti pildyti statybos darbų žurnalai, kurie 2012-03-07 su lydraščiu buvo perduoti UAB „S“ atstovui, dėl šios priežasties jokie įrašai apie objektuose po 2012 m. vasario mėn. vykdytus trūkumų šalinimo darbus nurodytuose žurnaluose nebuvo daromi ir fiziškai nebegalėjo būti daromi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės UAB „T.“ pareigos atlyginti nuostolius, kurių patyrė ieškovė UAB „G.“, šalindama statybos darbų trūkumus. Kita teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „G.“ ir atsakovė UAB „T.“ 2011-03-25 sudarė subrangos sutartį Nr. 2011/03/25-GS1 (1 t., b. l. 8–14), kuria atsakovė įsipareigojo įgyvendinant projektą „Tauragės regiono kompostavimo aikštelių įrengimas“ atlikti statybos darbus, susijusius su žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės (duomenys neskelbtini), žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės (duomenys neskelbtini), ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės (duomenys neskelbtini), įrengimu, sutvarkymu ir parengimu naudoti. Byloje esančiomis UAB „G.“ pretenzijomis, adresuotomis UAB „T.“, aktu, be kita ko, pasirašytu ir UAB „T.“ vadovo, nustatyta, jog kai kurie statybos darbai pagal subrangos sutartį nebuvo laiku užbaigti, dalis darbų buvo atlikta su defektais, todėl ieškovė UAB „G.“, nesulaukusi trūkumų pašalinimo, įspėjusi apie tai atsakovę UAB „T.“, atliko statybos darbų trūkumų šalinimą, o patirtus nuostolius pareikalavo atlyginti iš atsakovės UAB „T.“ (1 t., b. l. 15, 16, 34–35, 36, 41, 43, 44–47). Apeliaciniu skundu atsakovės atstovai, nesutikdami su teismo spendimu priteisti iš atsakovės UAB „T.“ ieškovei UAB „G.“ pastarosios patirtus nuostolius dėl atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo, teigia, jog šalys nebuvo sutarusios dėl tvoros tinklo įrengimo (teritorijos aptvėrimo), tvoros stulpų įrengimo, smėlio sąnašų loviuose šalinimo, šalys nesitarė dėl lovių priežiūros paslaugų. Tačiau tokie atsakovės atstovų teiginiai prieštarauja tarp ieškovės UAB „G.“ ir atsakovės UAB „T.“ 2011-03-25 pasirašytai subrangos sutarčiai, kurios 1 priede aiškiai, nedviprasmiškai ir detaliai išvardyti darbai (pozicijos), kuriuos UAB „T.“ įsipareigojo atlikti, tarp jų numatytas ir aikštelės aptvėrimas ((duomenys neskelbtini)) ir latakų įrengimas ((duomenys neskelbtini)). Nors subrangos sutarties 1 priede numatyta atsakovės pareiga įrengti latakus, detalesnės šių darbų apimties nenurodant, tačiau tarp šalių pasirašytos subrangos sutarties 4.7 punkte nustatyta, jog vykstant darbams subrangovas (t. y. atsakovė) palaiko tvarkingą ir švarią darbo aplinką bei užtikrina susidariusių atliekų savalaikį pašalinimą; užbaigęs darbus subrangovas darbo vietą palieka sutvarkytą ir švarią, tinkamą toliau naudoti pagal paskirtį, o tai savaime suponuoja ir atsakovės pareigą latakus įrengti taip, kad juose nebūtų jokių pašalinių objektų, tarp jų ir smėlio sąnašų, statybinio purvo ar panašiai. Tarp šalių pasirašytos subrangos sutarties sąlygų lingvistinė konstrukcija yra itin aiški ir neleidžia įžvelgti galimo keleriopo jos turinio suvokimo. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad teismas galbūt netinkamai išaiškino sutarties sąlygų turinį, neteisėtai jį praplėtė ir taip nukrypo nuo teismų praktikos sprendžiant analogiško ar labai panašaus pobūdžio klausimus. Apeliantė nurodo, jog aikšteles asfaltavo tiek UAB „G.“, tiek UAB „T.“, todėl nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatyta, kad būtent atsakovės atlikti asfaltavimo darbai buvo su broku, o neišasfaltavimo trūkumas turėjo būti akivaizdus ir matytis perduodant–priimant darbus. Tačiau pažymėtina, jog 2011-03-25 subrangos sutartimi ieškovė visos, o ne dalies asfaltbetonio dangos įrengimą žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse buvo perdavusi atsakovei, todėl atsakovė turėjo pareigą prieš ieškovę tinkamai ir laiku atlikti šiuos darbus. Taip pat pažymėtina jog UAB „T.“ adresuotose pretenzijose bei akte (1 t., b. l. 34–35, 41, 43) nurodomas ne neišasfaltavimo faktas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o asfalto dangos defektai (nurodyta ištaisyti asfalto dangos defektą – atsiradusią 1,5 cm įdubą aikštelėje ties spaudiminės linijos šuliniu; panaikinti asfalto dangos defektus ties įvažiavimu į stambiųjų atliekų aikštelę; nurodyta, jog nesutvarkytas deformuotas asfaltas), reikalaujama šiuos defektus pašalinti. 2012-05-21 akte (1 t., b. l. 41) atsakovės UAB „T.“ direktorius D. A. savo parašu patvirtino nustatytus statybos darbų trūkumus, tarp jų ir tai, kad nesutvarkytas deformuotas asfaltas (akto 4 punktas). Jokių nesutikimų su ieškovės reiškiamomis pretenzijomis dėl darbų trūkumų, pastabų apie tai, kad nurodyti asfalto defektai (deformacija) atsirado ne UAB „T.“ atliktų darbų vietoje ir ne dėl atsakovės kaltės, akte nenurodyta. Tai leidžia daryti išvadą, jog UAB „T.“ vadovas sutiko, kad asfalto deformacija – tai atsakovės atlikto statybos darbo brokas, kurį jis įsipareigojo pašalinti iki 2012-05-25. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog priteisdamas sumas už tariamą statybos darbų broko šalinimą, pirmosios instancijos teismas praplėtė bylos šalių sutartinių prievolių apimtis, nes bylos šalys tarpusavyje dėl jų nesitarė. Tačiau su tokiu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka, pastebi, jog šalių pasirašytoje 2011-03-25 subrangos sutartyje buvo numatyta, jog kai subrangovas (t. y. atsakovė) nevykdo ar netinkamai vykdo savo sutartines prievoles, jis turi, rangovui (t. y. ieškovei) pareikalavus, savo sąskaita ištaisyti bet kokius trūkumus, susijusius su paslaugų teikimu ar darbų vykdymu (4.5 punktas); vienai sutarties šaliai pažeidus sutartį, nukentėjusioji šalis turi teisę: reikalauti iš kitos šalies vykdyti sutartinius įsipareigojimus; reikalauti atlyginti nuostolius; reikalauti sumokėti sutartyje nustatytus delspinigius; nutraukti sutartį (5.3 punktas). Pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalį rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Pagal CK 6.664 straipsnio 3 dalį, jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo darbų kokybės garantija, o 3 dalyje numatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą. CK 6.698 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog rangovas atsako už defektus, jeigu defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektų atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Defektų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas, jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį (atsakomybė be kaltės). Tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atliktų darbų aktai UAB „G.“ ir UAB „T.“ vadovų buvo pasirašyti 2011-05-31, 2011-08-31, 2011-12-30 (1 t., b. l. 116–117, 118–119, 120–122), o statybos darbų defektai buvo nustatyti ir pretenzijos reiškiamos 2012-05-04–2012-06-20, t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto garantinio laikotarpio. Ieškovei įrodžius, kad atsakovės darbas yra su trūkumais, o atsakovei nepateikus įrodymų, šalinančių jos atsakomybę, atsakovei kyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl atlikto darbo trūkumų. Todėl aptartos subrangos sutarties sąlygos, CK normos bei faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tiek ieškovė, reikalaudama iš atsakovės atlyginti statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, tiek apylinkės teismas priteisdamas iš atsakovės ieškovės reikalaujamas išlaidas (kurių dydžio atsakovė apeliaciniu skundu neginčija) už trūkumų šalinimą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, sutarties sąlygos ir įstatymo normos nebuvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas nepasisakė apie ginčijamų trūkumų nepažymėjimą statybos darbų žurnaluose, taip pat apie tai, kad minėtuose statybos darbų žurnaluose nėra jokių įrašų apie trūkumų pašalinimą. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas pasisakė tiek dėl statybos darbų trūkumų nepažymėjimo statybos darbų žurnaluose, tiek dėl šių trūkumų pašalinimo nepažymėjimo statybos darbų žurnaluose. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tai, kad pati ieškovė savo lėšomis ir darbu pašalino šiuos trūkumus ir nepažymėjo apie tai statybos darbų žurnale, vertinant jos pateiktų įrodymų apie trūkumų konstatavimą, prašymus, kad atsakovė juos ištaisytų, ir sąnaudų jiems pašalinti pagrindimą visumą, pripažįstama formaliu pažeidimu, nenuneigiančiu visų šių įrodymų visumos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovės atstovė pažymėjo, jog trūkumai išaiškėjo ir buvo šalinami jau po statybos darbų žurnalo perdavimo užsakovui, pateikti byloje dokumentai šiuos laiko intervalus pagrindžia, objektai užsakovo buvo priimti, todėl šis dokumentinis trūkumas teismo sprendimo šiuo klausimu nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kadangi nagrinėjamu atveju UAB „G.“ 2012-03-07 su lydraščiu (3 t., b. l. 33–34) statybos darbų žurnalus kartu su kita dokumentacija perdavė techninės prižiūrėtojos UAB „S“ atstovui J. K., dėl to UAB „G.“ neturėjo jokios objektyvios galimybės vėliau nustatytus trūkumus ir jų šalinimo aplinkybes užfiksuoti statybos darbų žurnaluose, kadangi tuo metu, kai paaiškėjo trūkumai ir kai jie buvo pašalinti ieškovės iniciatyva, šie žurnalai nebebuvo ieškovės žinioje. Apeliantai taip pat akcentuoja, jog ieškovė negalėjo pagrįsti ir įrodyti aplinkybės, kad yra perdavusi darbų rezultatą UAB „L“ ar kitam asmeniui ir šis perdavimas fiksuotas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais. Nors byloje nėra UAB „G.“ ir UAB „L“ pasirašyto darbų priėmimo–perdavimo akto, tačiau byloje esantys UAB „L“ ir UAB „T“ vadovų pasirašyti statybos darbų perdavimo–priėmimo aktai (2 t., b. l. 166, 167, 168) patvirtina, jog žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse, esančiose (duomenys neskelbtini), darbai užbaigti ir perduoti pagrindinei užsakovei UAB „T“ 2012-06-29. Byloje esantys statybos užbaigimo aktai (2 t., b. l. 12–14, 55–57, 85–87) patvirtina, jog žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), statyba baigta 2012-07-24, (duomenys neskelbtini), ­– 2012-07-20. Tai įrodo, jog UAB „G.“ darbus UAB „L“ pagal tarp šių įmonių 2011-03-25 sudarytą subrangos darbų sutartį (1 t., b. l. 71–78) vis dėlto perdavė, kadangi priešingu atveju UAB „L“ nebūtų galėjusi statybos darbų perduoti pagrindinei užsakovei UAB „T“. Taip pat pažymėtina, jog statybos darbų žurnalų tinkamas pildymas, statybos darbų priėmimo–perdavimo aktų tinkamas įforminimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nustatyti pažeidimai nekeičia fakto, kad UAB „T.“ atliktų statybos darbų trūkumų šalinimas buvo atliktas UAB „G.“ lėšomis.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, gretindamas juos, jungdamas visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus bei netinkamai pritaikė procesines ir materialines teisės normas. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės (atsakovės) UAB „T.“ turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti iš apeliantės (atsakovės) 399,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pateikti į bylą dokumentai patvirtina šias ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 24, 26, 27) (atkreiptinas dėmesys, jog nors ieškovė mokėjimo nurodymu sumokėjo 462,64 Eur, tačiau iš suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos matyti, jog į šią sumą įeina ir kitoje civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, dėl to jos išminusuojamos). Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, netenkinus apeliacinio skundo, ji priteistina iš atsakovės ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 399,57 Eur išlaidų atlyginimą už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.