- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- T-126-1173/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32695-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. S.
asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. S. (dalyvaujant nuotoliniu būdu),
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimą dėl S. S. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymo pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi S. S., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. ir 2024 m. sausio 23 d. nutartimis minėtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstas. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nuspręsta pakeisti S. S. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis ir gydymą pratęsti.
2. Teisme gautas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimas, kuriuo prašoma pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje taikymą S. S..
3. Gydymo įstaigos atstovas teismo posėdyje teikimą palaikė, tačiau nurodė, kad kaip S. S. gydantis gydytojas manytų, kad galima taikyti ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodė, kad per visą laikotarpį pacientės būklė buvo stabili, pradžioje buvo ryškesnė depresijos išraiška. Pacientė rami, nekonfliktiška, pakankamai draugiška, lanko įvairius užsiėmimus. Komisija, priimdama sprendimą, atsižvelgė ir į nusikaltimo pobūdį. Pas pacientę yra pakankamai didelė savikalta, jautrumas.
4. Prokurorė siūlė teikimą tenkinti atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, S. S. yra jautri emociškai.
Šalies argumentai
5. S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad norėtų, jog gydymas būtų tęsiamas taikant ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Labai norėtų grįžti gyventi namo pas šeimą, dirbti. Jaučia, kad gydymas padėjo, sąmoningai žiūri į vaistų vartojimą, gydymą. Kiekvieną pavasarį būna nerimas, depresija, anksčiau susitvarkydavo, ir tada galvojo, kad susitvarkys, bet gydytoja neišrašė vaistų ir nuėjo viskas žemyn.
6. Gynėjas siūlė taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Medžiagoje nėra jokių duomenų, kad gydymas negali būti ambulatorinis, S. S. socialiniai ryšiai nėra nutrūkę.
Motyvuojamoji dalis
7. Teikimas tenkintinas.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje, numatyta, kad teismas, ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.
9. Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą klausimą, teismas turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
10. Iš teismui pateikto teikimo Nr. 40, Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2025 m. sausio 10 d. išvados Nr. 19, atstovo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad S. S.diagnozuotas sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų. Stebimuoju laikotarpiu jos psichikos būklė lieka nepakitusi, be paūmėjimų. Konfliktinių situacijų nestebėta, tvarkos taisyklių, gydymo režimo laikėsi, dalyvauja užimtumo veikloje, tačiau išlieka padidėjęs jautrumas, emocijų labilumas. Komisijos metu išvaizda tvarkinga. Teisingai orientuota savyje, vietoje ir laike. Pokalbio metu įsitempusi, susijaudinusi kalbėdama susigraudina, bando teisinti save. Nuotaika pažeminta, emocijos labilokos. Mąstymas normalaus tempo, pakankamai nuosekslus, logiškas. Išsako savikaltos idėjas. Suicidines mintis ir ketinimus neigia. Elgesys skyriuje ramus, formaliai teisingas. Psichikos sutrikimui ir įvykdytai neteisėtai veikai kritika formali. Bendrauja su vyru ir sūnumi.
11. Teismo vertinimu, paminėtų duomenų nepakanka išvadai, kad S. S. psichinė sveikata yra tiek pagerėjusi ir jos socialinis pavojingumas yra sumažėjęs, jog jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis būtų galima pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Bylos duomenys rodo, jog nors S. S. psichinė būsena yra iš tiesų gerėjanti, tačiau vis dar nepakankamai stabili, išlieka padidėjęs jautrumas, emocijų labilumas, formali kritika savo psichinei būklei. Atsižvelgtina ir į tai, kad S. S. pripažinta padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką nepakaltinamumo būsenoje, kuri yra labai sunki (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas – savo šeimos nario nužudymas), o švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis (vietoje anksčiau taikytos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis) taikoma dar pakankamai neilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, jog S. S. psichinė sveikatos būklė šiuo metu jau pasikeitė tiek, kad jai būtų galima taikyti švelnesnę priverčiamąja medicinos priemonę. Darytina išvada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu vis dar reikalingas tolimesnis pastovus stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis. Todėl teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis, pratęsimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimą tenkinti.
Pratęsti S. S., gim. (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, taikymą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.