- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-25
- Bylos Nr.
- 1-53-564/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27422-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Ieškovas
- M. S.
- Advokatai
- Erikas Rugienius
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. Š. nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2018-06-09 d., apie 19:30 val., prie Antanavo kaimo koplyčios, esančios Bagotosios g. 4a, Antanavo k., Kazlų Rūdos sav., dėl chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, sudavė du kartus į veido sritį nukentėjusiajam M. S., padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžimą dešinėje kaklelio srityje, kairėje kūno srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis D. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-06-02 buvo Antanavo kaime vykusioje šventėje. Netoli koplyčios, vienas iš jo draugų sukonfliktavo su ten buvusiais nepažįstamais asmenimis. Nieko nesiaiškinęs jis priėjo prie vieno iš jaunuolių ir sudavė jam ranka du kartus į veido sritį. Kodėl taip pasielgė- negali paaiškinti, tiesiog sukonfliktavus draugams ėjo jiems padėti. Įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, buvo neblaivus. Toje vietoje be šių abiejų kompanijų daugiau žmonių nebuvo. Ar kas nors atsitiko nukentėjusiajam nuo jo suduotų smūgių, įvykio vietoje nematė. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies., sutinka sumokėti 1000-1200 eurų. Dalį žalos- 600 eurų jau atlyginęs. Tyrimo metu tarėsi dėl žalos atlyginimo, bet nukentėjusiojo prašoma pinigų suma 5700 eurų jam buvo per didelė. Dirba, gauna pastovias pajamas. Domėjosi nukentėjusiojo sveikata per kitus žmones, kai sužinojo, kas jam atsitiko. Iš karto ikiteisminiame tyrime neprisipažino, kadangi mušėsi ne jis vienas, pats visko gerai neatsiminė, o kartu buvę asmenys buvo tuo metu išvykę į užsienį. Kai jie sugrįžo ir visi pasikalbėjo ir pasakė, ką jis darė konflikto metu, ir pats pradėjo prisiminti, tuomet prisipažino. Su motina sutaria gerai, palaiko draugiškus santykius, mama yra autoritetas, sutinka, kad ji būtų paskirta laiduotoja. Daugiau ikiteisminių tyrimų nėra pradėta.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta BPK 273 str. 291 str. tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis M. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2018-06-12 apie 19 val. su draugais E. S., E. C. ir E. C. buvo Antanavo k., Kazlų Rūdos sav., kur tą vakarą vyko kaimo šventė. Būnant prie koplyčios, prie jų priėjo 5 nepažįstami jaunuoliai, pradėjo konfliktuoti, klausinėti ar turi ką išgerti, ar nori gauti į galvas ir pan., akivaizdžiai ieškojo prie ko prisikabinti. E. C. nusijuokus, vienas iš vaikinų, stovėjęs arčiausiai jo, po to sužinojo, kad tai D. B., paklausė "kas jam nepatinka?" E. C. drąsiai pasakė, kad jam nepatinka jis, ir D. B. pradėjo mojuoti kumščiais, bandė trenkti E. C.. Iš karto kitas jų kompanijoje buvęs vaikinas, kaip vėliau sužinojo N., bandė trenkti E. S., o trečias jam. Jis buvo palinkęs link žemės, kai norėjo stotis nuo sūpynių, ir pajuto smūgį į kairę veido pusę. Asmens, kuris sudavė, nematė, bet tai buvo trečias asmuo, ne tie du, kuriuos įvardino, kad mušėsi su jo draugais. Mano, tai galėjo būti, kaip dabar žino, D. Š., kurį nurodė per atpažinimą iš nuotraukų. Tuo metu, kai juto smūgį, jo veido nematė, bet tikrai žino, kad jis ten buvo. Po pirmo smūgio atsistojo ir norėjo pasitraukti į šoną, kai pajuto smūgį iš nugaros į dešinę veido pusę, jį sudavė tikriausiai tas pats asmuo būdamas jam už nugaros, kai jis pasisuko. Nuo smūgių lūžo abi žandikaulio pusės. Visas konfliktas truko apie 1 min. viskas vyko labai greitai. Iš karto į gydymo įstaigą nesikreipė, tačiau skausmas nepraėjo. Apie 2 val. atvyko į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių, nes stipriai skaudėjo žandikaulį, pasakė, kad šventės metu buvo sumuštas. Buvo patikrintas alkoholio matuokliu, kuris parodė 0,00 promilių. Buvo padaryta žandikaulio rentgeno nuotrauka, kur buvo matyti, kad lūžę abi pusės žandikaulio. Tada davė siuntimą, su kuriuo nuvyko į Kauno klinikas, kur buvo paguldytas į ligoninę, ten sukabino žandikaulį. Ligoninėje gulėjo dvi dienas, po to gydėsi namuose.(b.l. 19–22, 35–38)
Liudytojas E. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2018-06-09 apie 19.00 val. jis E. C., E. C., M. S., U. V. ir D. S. atvyko į šventę, kuri vyko Antanavo k., Antanavo sen., Kazlų Rūdos sav. Nuėjo prie atokiau esančių sūpynių pašnekėti Paskui ateinančius D. S. ir U. V. ėjo 5 nepažįstami vaikinai ir juos užgauliojo. Priėję prie jų klausė ką veikia, ar turi alkoholio. Bešnekant E. C. nusijuokė. Tada kitas vaikinas, kuris iš kitų išsiskyrė didesniu ūgiu, paklausęs, kas jam nepatinka, bandė suduoti ranka E. C., tačiau šis smūgio išvengė, po to jie pradėjo muštis. Bandant pastaruosius išskirti, vaikinas, kuris prieš tai su juo bendravo, puolė jį ir bandė suduoti, tačiau jis smūgio išvengė. Tuo metu paslydo ir parkrito. Prie jo priėjęs minėtas vaikinas kartą spyrė į galvą. Juto tik fizinį skausmą, rimtų sužalojimų nepatyrė. Tuo metu jo draugė E. C. pradėjo rėkti, kad baigtų muštis, nes iškvies policiją. Konflikto metu kažkuris iš 5 vaikinų trenkė M. S. į veidą. M. S. buvo sulaužytas žandikaulis. Šio įvykio metu pats jokių sužalojimų nepatyrė, todėl niekam jokių pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. (b.l. 50-52)
Liudytojas E. C. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2018-06-09 apie 19 val. su M. S., E. S. ir E. C. nuvyko į Antanavo kaimo šventę, Kazlų Rūdos sav. Apie 19 val. 30 min. su M. S. turėjo nusipirkę po bokalą alaus, todėl nuėjo atokiau prie koplyčios išgerti. Link jų atėjo pažįstami D. S. ir U. V., o jiems iš paskos ėjo 5 ar 4 vaikinai, kurie, kaip vėliau pasakojo D. S., jau kabinėjosi prie jų. Priėję nepažįstami vaikinai klausė, ar turi alkoholio. Jis pradėjo juoktis, pasakė, kad ne. Arčiau jo stovėjęs vaikinas paklausė, kas jam juokinga, ar kas nors nepatinka? Jis pasakė, kad nepatinka jis. Šis vaikinas daugiau nieko nesakęs užsimojo trenkti, tačiau nepataikė. Jiedu susikibo, tačiau dėl to jokių pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisako. Tuo pačiu metu nuo sūpynių stojosi E. S., norėdamas jį apginti. Tada prie E. S. iš karto prišoko kitas jų kompanijos narys, jiedu irgi susikibo. Kas sudavė M. S. nematė, nes tuo metu kaip tik buvo susikibęs su tuo vaikinu. Kiti du asmenys stovėjo atokiau, vienas laikė kolonėlę, o kito net nematė. Visas konfliktas truko labai trumpai, todėl tų vaikinų neįsidėmėjo. Po to bandė išsiaiškinti, kas užpuolė Antanavo kaimo šventėje, ir per pažįstamus sužinojo, kad tai buvo D. B., D. Š., E. N. ir R. N..(b.l. 44-46)
Liudytoja E. C. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-06-09 apie 19 val. su E. S., E. C. ir M. S. nuvyko į Antanavo k., Kazlų Rūdos sav., vykusią šventę. Būnant ant sūpynių prie koplyčios, prie jų priėjo pažįstami D. S. ir U. V., paskui juos ėjo ir kažką jiems sakė 4-5 vaikinai. Kažkuris iš jų iškarto paklausė ar turi alkoholio. E. C. nusijuokė ir pasakė, kad neturi. Tas vaikinas iš karto paklausė, kas jam juokinga, gal kažkas nepatinka? E. C. atsakė, kad nepatinka jis. Tas vaikinas iš karto užsimojo trenkti E. C., jie susikibo, bet rimtų muštynių neįvyko. Tuo pat metu kitas nepažįstamas vaikinas iš tos kompanijos trenkė E. S., kuris šoko ginti E. C., o trečias vaikinas iš karto puolė M. S., kuris taip pat sėdėjo ant sūpynių ir net nespėjo nuo jų atsikelti. Tas pats vaikinas M. S. sudavė du kartus kumščiu į veidą. Tuo metu iš tos kompanijos vaikinų dar vienas vaikinas laikė muzikinę kolonėlę, o ar penktas asmuo buvo ar ne - nežino, tačiau konfliktavo tik 3 asmenys. Ji tuo metu stovėjo netoli sūpynių ir šaukė, kad jai jie nepasitrauks, pakviesi policiją. Konfliktas įvyko tarp 19 val. 40 min ir 20 val. Viskas truko labai trumpai gal 1 minutę. Vėliau sužinojo, kad M. S. lūžo žandikaulis. Kitą dieną bandant išsiaiškinti, kas juos užpuolė, sužinojo, kad tai galėjo būti D. B., D. Š., E. N. ir R. N.. Peržiūrėjus jų nuotraukas Facebook‘e jie pasirodė matyti, tačiau ar tai tikrai užpuolę vaikinai iš nuotraukų nedrįsta spręsti. (b.l. 56-62)
Liudytoja U. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-06-09 apie 19-20 val. tikslaus laiko įvardinti negali, su D. S. atvyko į Antanavo kaime, Kazlų Rūdos sav., vykusią kaimo šventę. Ten sutiko pažįstamus E. C., E. S., E. C. ir M. S.. Jai su D. S. bejuokaujant prie tualetų, iš greta stovinčios vaikinų kompanijos pasigirdo komentarai pakeltu balsu, jie vis klausė ką sakei? Jie nesuprato su kuo jie kalba, nes jų atžvilgiu jokių komentarų, juokų ar kitokių veiksmų nevartojo, neatsakinėjo į replikas. Kompanija atrodė neblaivi, nei vieno nepažinojo nei iš matymo, nei šiaip. Ta vaikinų grupė, 4 ar 5 asmenys, atėjo prie koplyčios, šalia sėdinčių jų draugų. Ten įvyko žodinis konfliktas. Tie vaikinai klausė, ar turi alkoholio. Vienas iš jų kalbėjosi su E. C.. Jie akivaizdžiai ieškojo priekabių, kėlė konfliktą iš niekur nieko. Tas vaikinas užsimojo trenkti E. C. ir jie susikibo, tuo pat metu ir kiti du vaikinai stovėję šalia puolė E. S. ir M. S., sėdėjusius ant sūpynių. Ji iškarto pasitraukė į šoną, rankoje turėjo telefoną, norėjo skambinti policijai, bet buvo išsigandusi. Viskas įvyko labai greitai, policijai paskambinti nespėjo, nes tie vaikinai atsitraukė. Kaip buvo suduoti smūgiai M. S. taip pat nematė. E. C. pradėjus šaukti, kad iškvies policijos pareigūnus, tie vaikinai atsitraukė. Konflikto metu vienas iš vaikinų stovėjo truputį atokiau, greta jos draugo D. S., jis nekonfliktavo, laikė ant peties didelę muzikos kolonėlę. Ar buvo penktas asmuo negali pasakyti.(b.l. 65-68)
Liudytojas D. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2018-06-09 apie 19.00 val.- 20.00 val. su U. V. atvyko į šventę, kuri vyko Antanavo k., Antanavo sen., Kazlų Rūdos sav. ten sutiko pažįstamus E. C., E. S., E. C. ir M. S.. Einant link jų, praėjo pro vaikinų kompaniją, iš kurios kažkas pradėjo sakyti komentarus „ką sakei?", sekė iki draugų, išsakė žodžius, kad juos reikia sumušti. Priėjus prie E. C., E. S., E. C. ir M. S., vaikinas, kuris jam sakė „ką sakei“, pradėjo jų klausinėti ar turi alkoholio. Atsakius, kad neturi, tas pats vaikinas puolė E C. ir bandė jam suduoti. Abu susikibo ir pradėjo muštis. Kiti du vaikinai puolė E. S. ir M. S., kurie sėdėjo ant sūpynių. Tuo metu jis stovėjo, į konfliktą nesivėlė ir kas bei kam trenkė, nematė. E. C. garsiai pradėjus šaukti, kad visi liautųsi muštis ir kad tuoj pat iškvies policiją, vaikinai atsitraukė. Viso konflikto metu vienas iš vaikinų, kuris buvo su kuprine ir rankose turėjo didelę garso kolonėlę, buvo ramus, nekonfliktavo. (b.l. 71-74)
Liudytoja M. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tik sekančią dieną po 2018-06-09 Antanavo k. Kazlų Rūdos sav. vykusios šventės iš E. C. sužinojo, kad įvyko konfliktas, kurio metu M. S. buvo sulaužytas žandikaulis. E. C. pasakojo, kad vienas iš tų vaikinų ant peties turėjo didelę muzikos kolonėlę, domėjosi, gal ji pažįsta tuos asmenis. Iš to, ką ji pasakojo, būtent iš muzikinės kolonėlės, pagalvojo, kad tai vaikinų kompanija iš Pilviškių k., Vilkaviškio sav., Žino, kad tos kolonėlės savininkas gali būti D. Š. iš Antanavo k., Kazlų Rūdos sav. Vakare apie 23 val. 50., jau prieš baigiantis šventei matė D. Š. su draugų kompanija šventės diskotekoje, jie turėjo kolonėlę. Jų kompanijoje stovėjo gal 5 asmenys, to tiksliai neįsidėmėjo. (b.l. 77-80)
Liudytojas R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2018-06-09 su draugais D. B., D. Š. bei broliu E. N. nuvyko į Antanavo k. vykusią šventę. Vakare, tačiau buvo dar šviesu, jiems būnant šventėje D. B. kažkodėl pradėjo kibti žodžiais prie šventėje buvusių kažkokio vaikino ir merginos. Iš tos kompanijos kažkuris taip pat atsakė į D. B. replikas ir staiga kilo konfliktas, pradėjo muštis. Ką darė kiti jo draugai, nežino, tik žino, kad pats bandė vienam suduoti į veidą, bet nepataikė. Šis nugriuvo gal neišlaikęs pusiausvyros. Jis praeidamas vaikinui įspyrė. Viskas buvo labai greitai, todėl negali pasakyti į kur jam pataikė. Nueidamas nuo jų kartu nusivedė D. Š.. Kiek matė, jis nieko nedarė, nematė, kad būtų bandęs kam suduoti. Jo brolis taip pat tik stovėjo atokiau ir nieko nedarė, į šį konfliktą jis nesikišo. Negalvojo, kad iš jų kas nors buvo sužalotas, o po kokių dviejų savaičių paskambino pažįstamas ir pasakė, kad šventėje sumuštas vaikinas kreipėsi į policiją, jog buvo sužalotas. Visi perkalbėjo, kaip ten viskas vyko ir pasikalbėję suprato, kad jį sužalojo D. B., kadangi jis puolė prie to vaikino sėdėjusio ant sūpynių.“Faceboke“ susirado tą vaikiną, su juo bandė bendrauti, tartis, kaip jam atlyginti žalą, kadangi visi jautėsi kalti, nes visi dalyvavo. Su juo aiškinosi kaip stipriai jis sužalotas ir kokios kompensacijos norėtų. Jis teigė sutiktų taikytis, jei jam būtų atlyginta žala.(b.l. 83-86)
D. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, parodė, kad 2018 m. birželio 9 d. su D. Š., E. N. ir R. N. buvo Antanavo k. šventėje. Eidami kažkur netoli koplyčios pamatė prie sūpynių jaunuolių kompaniją. Praeinant jis kažką jiems pasakė, o jie atsakė kažką su necenzūriniais žodžiais, todėl priėjęs prie vieno stovinčio jaunuolio jam iš rankos išmušė skardinę. Iš skardinės ištiško skystis, gal tai buvo alus, kuris jam pataikė į akis. Susinervinęs mostelėjo kumščiu pora kartų link to vaikino, tačiau į kur pataikė nematė dėl į akis pritiškusio skysčio. Ką tuo metu darė jo draugai tiksliai negali pasakyti, to nematė. Po šio įvykio jų daugiau nematė ir sutikę nebuvo, iš šventės išsiskirstė į namus. Apie tai, kad vienam vaikinui, kuris sėdėjo ant sūpynių, nuo suduotų smūgių buvo sulaužytas žandikaulis, sužinojo tik vėliau, iš savo pažįstamų. Jis pats tikrai sudavė smūgius, bet ne sėdinčiam vaikinui, o stovinčiam. Kuris iš jo draugų sudavė sėdinčiam - nematė, jie buvo už nugaros, nes jis pirmas priėjo prie to stovinčio vaikino. Po įvykio „Facebook“ žiūrinėjo tų vaikinų anketas, nes iš pažįstamų susižinojo, kaip jie vadinasi. Peržiūrėjęs gali pasakyti, kad jis sudavė E. C., nes šis turėjo alaus ir su juo jis apsižodžiavo. Nei vieno iš jų anksčiau nepažinojo, nepažįsta ir dabar. Jei tai būtų jo kaltė, sutiktų atlyginti žalą, bet sėdinčiam ant sūpynių vaikinui sudavė ne jis, todėl negali prisiimti svetimos kaltės. (b.l. 131-134). 2018-08-27 priimtas nutarimas D. B. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukti vadovaujantis LR BPK 212 str. 2 p. (b.l. 135-137)
2018-06-12 protokolu-pareiškimu M. S. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2018-06-09 apie 19.30 val. Antanavo k., prie koplyčios priėję vaikinai be jokios priežasties pradėjo jį mušti, buvo sulaužytas žandikaulis.(b.l. 14-16).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, jog nukentėjusysis M. S. atpažino D. Š. kaip asmenį, kuris tikrai buvo tarp jį užpuolusių asmenų 2018-06-09 Antanavo šventės metu. (b.l. 39-41).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad M. S. pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos medicininių dokumentų išrašo kopiją. Šiame išraše pateikti duomenys, kad M. S. gydytas Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos veido žandikaulių chirurgijos skyriuje nuo 2018-06-10 iki 2018-06-12, atlikta operacija- apatinio žandikaulio lūžio uždara repozicija su fikcija (b.l. 93-98.)
Specialisto išvadoje Nr. G 512/2018 (09) nurodyta, jog M. S. klinikiniais duomenimis konstatuota apatinio žandikaulio lūžimas dešinėje kaklelio srityje, kairėje kūno srityje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai vienu poveikiu.(b.l. 104).
Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. Š. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Jo paties parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir rašytiniais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. Š. sudavė du smūgius ranka nukentėjusiajam į veido sritį, padarydamas apatinio žandikaulio lūžimą. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad šis sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Taip pat teismas sprendžia, kad šį sužalojimą D. Š. padarė dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Tik tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama. Šioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo viešoje vietoje. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis pažįstami nebuvo, jų nesiejo jokie asmeniniai ar panašaus pobūdžio santykiai, nukentėjusysis nei su kaltinamuoju, nei su jo draugais įvykio vietoje nekonfliktavo. Kaltinamasis D. Š., buvęs kartu su draugais, kurie, kaip matyti iš liudytojų parodymų, akivaizdžiai ieškojo priekabių, kėlė konfliktus, iš pradžių žodinius, o po to jiems peraugus į smurto veiksmus nieko nesiaiškinęs sudavė smūgius ant sūpynių sėdėjusiam ir netgi nesikišusiam į žodinius konfliktus nukentėjusiajam M. S.. Šios aplinkybės rodo, kad jis smurtą panaudojo dominuojant chuliganiškoms paskatoms. Šie veiksmai atlikti viešoje vietoje matant ir kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims, kaltinamojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo D. Š. paskatos buvo chuliganiškos. Kaltinamasis D. Š. įžūlų fizinį smurtą panaudojo viešoje vietoje, tačiau tai truko labai trumpą laiko tarpą, toliau nuo šventės dalyvių, viešoji rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo D. Š. veiksmai atitinka kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 345,15 eurų civilinį ieškinį dėl M. S. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 109-112). Bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog D. Š. atlyginęs 65,15 eur žalos, be to po ieškinio pateikimo su D. Š. sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo (b. l. 121), todėl, vadovaujantis CPK 139 str. 1 d. ieškinį atsiima. Esant šioms aplinkybėms Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 113 str. 2d., CPK 139 str. 2 d.).
Nukentėjusysis-civilinis ieškovas M. S. ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 4400 eurų neturtinei žalai bei 1500 eurų išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį dėl neturtinės žalos grindžia tuo, kad po įvykio dėl sužalojimo jautė didelį skausmą, teko visą naktį praleisti gydymo įstaigose medicininei apžiūrai atlikti ir pagalbai suteikti. Buvo atlikta operacija, ligoninėje praleido dvi dienas, tačiau jis buvo KTU Robotikos specialybės studentas ir tuo metu vyko sesija, reikėjo laikyti egzaminus. Ligoninėje išbuvo dvi dienas, buvo atlikta operacija, kurios metu buvo sukabintas žandikaulis, ir dėl artėjančių egzaminų buvo išleistas toliau gydytis į namus. Dėl patirto streso, skausmo ir traumos nesugebėjo tinkamai pasiruošti egzaminams, todėl nukentėjo rezultatai. Su žandikaulio įtvaru prabuvo 6 savaites, per tą laiką negalėjo kramtyti, valgė tik skystą maistą, neteko apie 5 kg svorio. Dėl pastovaus alkio pablogėjo fizinė ir psichinė sveikata. Su įtvaru buvo sunku kalbėti, todėl jautė diskomfortą bendraudamas. Po įtvaro nuėmimo pajuto sąkandžio pasikeitimą, dėl ko jautė diskomfortą, skausmą. Šiuo metu skirtumą jaučia, kai priekiniais dantimis reikia sukąsti ką nors plono, negali kramtyti kieto maisto, be to negali iki galo išsižioti, reikia pastoviai mankštinti, likęs tarpas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas apysunkis nusikaltimas tyčiniais įžūliais kaltinamojo veiksmais. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, teismas sprendžia, kad dėl kaltinamojo veiksmų, sužalojimo pobūdžio nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą ir nepatogumus-sulaužytas žandikaulis, jo funkcijoms atstatyti buvo atlikta operacija, uždėtas įtvaras žymiai apsunkinęs galimybę maitintis, kalbėti, bendrauti. Tokia būsena truko pakankamai ilgai- 6 savaites. Po tokio pobūdžio ir sunkumo sužalojimo dar ir šiuo metu yra liekamieji padariniai- dar sunku kramtyti, pasikeitęs sąkandis, tačiau savo pobūdžiu ir sunkumu tokie padariniai nėra ypatingai sunkūs ar reikšmingi, jie tik keliantys nepatogumus, o taip pat duomenų, kad jie būtų ilgalaikiai ar pastovūs teismui nepateikta. Nukentėjusysis šiuo metu gali gyventi visavertį gyvenimą. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo įvertinta neturtinė žala -5000 eurų-yra per didelė ir neadekvati padarytai žalai. Įvertinus visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys mažintinas, nustatant nusikaltimo pasekmes ir padarytą neturtinęs žalą atitinkantį žalos dydį-3000 eurų. Kadangi 600 eurų kaltinamasis jau atlyginęs, priteistina likusi neatlyginta žalos dalis-2400 eurų.
Nukentėjusysis turi teisę baudžiamojoje byloje naudotis atstovo pagalba. Nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui M. S. byloje teisinę pagalbą teikė advokatas, už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjęs 1500 eurų ( 2t., b. l. 4–8, 19–21). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiojo M. S. išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamasis pradžioje ikiteisminio neprisipažino. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau jos visos geranoriškai kaltinamasis neatlygino, todėl nukentėjusysis turėjo pagrindą kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimo. Nukentėjusiojo turėtas išlaidas atstovui patvirtina byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas, patvirtinančios, kad nukentėjusysis už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu (2018-07-11) sumokėjęs 700 eurų, už atstovavimą teisme- dar 800 eurų ( 2019-01-09). Ikiteisminis tyrimas ilgai neužtruko, byla teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, per vieną teismo posėdį, kuris truko apie dvi valandas. Advokato E. J. nukentėjusiajam suteiktos teisinės paslaugos buvo susijusios tik su labai epizodiniu jo dalyvavimu ikiteisminiame tyrime (susipažinimas su nedidelės apimties bylos medžiaga pradžioje ikiteisminio tyrimo (b. l. 32), konsultavimas dėl geranoriško susitarimo dėl žalos atlyginimo, parengiant civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kitų jo dalyvavimą procese pagrindžiančių duomenų nepateikta. Civilinis ieškinys nėra sudėtingas. Be to baudžiamoji byla nelaikytina sudėtinga, bylos apimtis nedidelė, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai. Patvirtintose Rekomendacijose dėl advokatų darbo apmokėjimo yra nustatyti tik maksimalūs įkainiai ir nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų pagrįstumo turi būti įvertinama konkreti bylos medžiaga ir atstovo darbo apimtis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nukentėjusiojo atstovo teisinės paslaugos nėra realiai pagrįstos, išlaidos joms apmokėti aiškiai per didelės, neadekvačios ir neatitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų ir todėl negali būti atlygintos visa apimtimi. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos mažintinos iki, teismo vertinimu, teisingos ir protingos sumos, t. y. 900 eurų .
Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos (BK 59 str. 1d. 1 p., 3 p. ). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą. Jis nebuvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius. D. Š. neteistas, administracine tvarka baustas du kartus už negrubius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaltinamasis nuo 2018-07-24 dirba.
Be baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, jų visumai, kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį apysunkį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte , priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys (dirba, neteistas, anksčiau smurtinio pobūdžio teisės pažeidimų nebuvo padaręs, padaryti pažeidimai susiję su kelių eismo taisyklių laikymusi, Pažeidimai negrubūs) leidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje yra pateiktas kaltinamojo motinos R. Š. prašymas dėl sutikimo būti laiduotoju. Ją apibūdinantys duomenys (neteista, nebausta, dirba, charakterizuojamas gerai), artimi šeimyniniai ryšiai rodo, jog ji verta teismo pasitikėjimo. Iš kaltinamojo ir R. Š. paaiškinimų teisme matyti, kad jie gyvena kartu, tarp jų yra artimas ryšys, motina kaltinamojo elgesį, nors jis ir pilnametis, kontroliuoja, kaltinamasis jai paklūsta. Šios aplinkybės rodo, kad ji galės ir toliau kontroliuoti kaltinamojo elgesį, daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Nusikaltimu padaryta žala pilnai neatlyginta. Su Kauno teritorine ligonių kasa sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kaltinamasis jį vykdo. Atlyginęs dalį nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, likusios dalies neatlygino, kadangi nesutiko su nukentėjusiojo prašoma atlyginti suma. Pažymėtina, kad ir teismas sumažino prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį. Kaltinamasis D. Š. dirba, gauna pastovias pajamas, yra jauno amžiaus, todėl yra pagrindas manyti, kad jis žalą atlygins. Taigi, vadovaujantis BK 40 str., D. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas sprendžia, kad jau pats baudžiamasis procesas šioje byloje turės auklėjamąjį poveikį kaltinamajam, bus pakankamas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą skirtinas tik su užstatu. Įvertinus laiduotojos asmenines savybes, jos turtinę padėtį, užstato dydis nustatomas 600 Eur, o laidavimo terminas - 1 metams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
D. Š. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą su 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio užstatu vieneriems metams ir perduoti laiduotojos R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn. Įpareigoti R. Š. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 600 Eur (šešių šimtų eurų) užstatą į Marijampolės apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato bus laikoma, kad laiduotojas atsisako laidavimo.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. išaiškinti :
-laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
-jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Civilinio ieškovo M. S. ieškinį tenkinti ir dalies. Priteisti iš kaltinamojo D. Š. civiliniam ieškovui M. S. 2400 (du tūkstančius keturis šimtus) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 900 (devynis šimtus) eurų išlaidoms atstovo pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.