Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 0LM5803315/RŽ51-1130

NUTARIMAS

2011 m. sausio 17 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Jūratei Kaušakytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. V., administracinėn atsakomybėn traukiamo E. V. atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, Klaipėdos teritorinės muitinės atstovui T. B., išnagrinėjusi E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbio, registruoto darbo biržoje, nevedusio, neteisto, bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2010-09-08 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2010-07-29 15.16 val., automobiliu Ford Econoline E-150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per muitinės Nidos kelio postą, žodžiu deklaravo kuro kiekį 190 litrų automobilio kuro bakuose, tačiau muitinės pareigūnui atlikus patikrinimą, nustatyta, kad automobilio degalų bakuose jis gabeno 372 litrus degalų (benzino), kurių vertė 632,40 Lt. Pateikdamas neteisingus duomenis žodinėje deklaracijoje apie gabenamus degalus automobilio degalų bakuose, E. V. pažeidė 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio 1992-10-12 Tarybos Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalį, atsakomybė už šį administracinį teisės pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² straipsnio 4 dalyje. Gabendamas daugiau degalų negu numatyta 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 108 straipsnyje ir 109 straipsnio 1 dalies b punkte bei atsisakydamas muitinės pareigūno reikalavimu sumokėti nustatytus muito, pridėtinės vertės ir akcizo mokesčius už reguliariai ir sistemingai gabenamus degalus nestandartiniuose ne gamintojo komplektacijoje numatytuose degalų bakuose, E. V. pažeidė LR Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 5 punktą ir 6 punktą, atsakomybė už šį administracinį teisės pažeidimą numatyta ATPK 209³ straipsnio 7 dalyje.

Teismo posėdyje E. V. savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nepripažino. Paaiškino, kad automobilyje yra sumontuoti du atskiri kuro bakai su atskiromis įpylimo angomis. Muitinės poste jis deklaravo tik tiek kuro, kiek pats buvo įsipylęs Kaliningrado srities degalinėje į vieną iš bakų, t. y. apie 190 litrų. Kiek tuo metu buvo degalų kitame bake, nežinojo, nes prieš tai automobiliu naudojosi ne jis vienas. Į Kaliningrado sritį išvažiavo jau turėdamas kažkiek kuro bake. Pagal automobilio prietaisų skydelio rodmenis nurodė, kad automobilyje yra 75 procentai kuro. Muitinės pareigūnai reikalavo nurodyti tikslią antro bako talpą, tačiau muitinės poste nebuvo ryšio, todėl jis negalėjo prisiskambinti automobilio savininkui R. Z. ir sužinoti šios informacijos. Muitinės pareigūnai tai traktavo kaip atsisakymą pateikti duomenis. Nuo 2010 m. birželio mėn. pabaigos iki tų pačių metų liepos mėn. pabaigos į Rusiją važiavo penkis kartus. Važiuodavo susitikti su draugais, darbiniais reikalais. Automobilyje rastas siurbliukas yra ne jo, negalėjo pasakyti iš kur jis atsirado automobilyje. Prašė bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo E. V. atstovas papildomai pažymėjo, kad muitinės pareigūno A. K. parodymai prieštaringi, kadangi jis teigė, jog šio automobilio abu bakai yra pagaminti iš plastiko ir jo manymu negali būti eksploatuojami Lietuvoje, tačiau vėliau nurodė, kad vienas iš bakų yra standartinis. Po minėto automobilio įregistravimo 2010-06-30 E. V. šiuo automobiliu nepadarė jokių administracinių teisės pažeidimų, kurie būtų kvalifikuojantis požymis pagal ATPK 209³ straipsnio 7 dalį. Aplinkybę, kad automobilio bakas yra nestandartinis turi įrodyti ne administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o institucija, surašiusi protokolą. Vienintelis neginčijamas įrodymas būtų bakų ekspertizė, tačiau ją turi inicijuoti pati muitinė. Tačiau, kaip paaiškino D. Š., tokios ekpertizės atlikti Lietuvoje nėra galimybės, nes automobilis per daug senas ir gamintojas nebeturi tokių duomenų. Dėl ATPK 209² straipsnio 4 dalies pažeidimo, E. V. nežinojo tikslaus kuro kiekio, todėl negalėjo jo deklaruoti. Prašė nutraukti bylą dėl abiejų pažeidimų.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovas T. B. prašė teismo skirti ATPK 209³ straipsnio 7 dalies, 209² straipsnio 4 dalies sankcijose numatytas baudas. Mano, kad antras bakas nėra standartinis, kadangi byloje yra „Klaipėdos Vista“ atstovo D. Š. pažyma, kurioje nurodyta tokio automobilio standartinio bako talpa – 131 litras. Jokių kitų duomenų apie kitokias bako talpas byloje nėra pateikta.

Liudytojas D. Š., UAB „Inchcape Motors“ atstovybės „Klaipėdos Vista“ serviso vadovas, parodė, kad muitinės atstovai kreipėsi į juos kaip Ford automobilių gamintojo atstovus su prašymu apžiūrėti automobilį Ford Econoline E-150 ir pateikti išvadą, ar antras bakas yra gamyklinis. Nurodė, kad minėtas Ford automobilis yra pagamintas Amerikoje, o UAB „Inchcape Motors“ yra Europietiškų Ford automobilių gamintojo atstovas. Apžiūrėjus automobilį buvo matyti, kad abu bakai yra originalūs, su gamintojo ženklais. Tokio modelio automobiliuose standartinė bako talpa yra 131 litras.

Liudytojas A. K., Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyr. inspektorius, parodė, kad jam buvo pavesta ištirti E. V. pažeidimą. Remiantis turimais operatyviniais duomenimis buvo sudarytas rizikos profilis, todėl E. V. vykstant per sieną automobiliu Ford Econoline E-150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nidos kelio poste buvo atliktas detalus muitinis patikrinimas. E. V. per minėtą postą šiuo automobiliu vykdavo sistemingai, nuo 2010 m. birželio mėn. pabaigos tai buvo septintas kartas. Posto inspektoriui paprašius deklaruoti automobilyje esantį degalų kiekį, E. V. nurodė, kad Kaliningrade degalinėje įsipylė apie 70 litrų degalų, tačiau nežino, kiek iš viso yra kuro bakuose, nes amerikietiškame automobilyje degalų kiekį rodo galonais. Sulaikyto automobilio viename bake buvo rasta 161 litras kuro, o antrame – apie 210 litrų kuro. „Klaipėdos Vista“ pažymoje nurodyta, kad šio modelio automobilių standartinis degalų bakas yra 132,5 litrų talpos.

Liudytojas R. Z. parodė, kad jis yra automobilio Ford Econoline E-150 savininkas. Šį automobilį jis įsigijo Latvijoje, ankstesnis savininkas jį parsigabeno iš Amerikos. Automobilis yra skirtas ilgoms kelionėms, jame buvo du originalūs bakai, tikslios jų talpos nežinojo, manė, kad apie 300 litrų. Perkant automobilį jam nedavė techninės dokumentacijos, nes automobilis yra daugiau nei dvidešimt metų senumo. Automobilis yra praėjęs privalomąją techninę apžiūrą. E. V. yra jo draugas, kuriam jis davė automobilį naudotis. E. V. įregistravo kaip automobilio naudotoją tam, kad nekiltų problemų su policija. Nežino, kodėl E. V. 2010-07-20 kirto Lietuvos Respublikos sieną šiuo automobiliu ir kiek apskritai kartų buvo kertama siena šiuo automobiliu.

Pagal 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio 1992-10-12 Tarybos Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalį, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. E. V. teisme pripažino, kad automobiliu vykdamas per valstybės sieną deklaravo apie 190 litrų kuro. Byloje esantys dokumentai, t. y. Nidos kelio posto inspektoriaus H. D. paaiškinimas, Kauno teritorinės muitinės Centralizuoto F tipo muitinės sandėlio Veiklos organizavimo skyriaus 2010-08-27 raštas „Dėl kuro kiekio nustatymo“, 2010-08-24 Sulaikytų prekių perdavimo aktas Nr. 4900108542 ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2010-09-08 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolas patvirtina, kad E. V. vairuotame automobilyje iš viso buvo rasta 372 litrai kuro (benzino), kurio vertė 632,40 Lt, o E. V. muitinės pareigūnui deklaravo tik 190 litrų benzino. Minėti įrodymai patvirtina, kad E. V. muitinės pareigūnui pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje. E. V. argumentas, kad jis nežinojo, kiek tiksliai yra kuro automobilyje, atmestinas, kadangi vykstantis per valstybės sieną asmuo privalo žinoti ir deklaracijoje pateikti tikslius duomenis. Kadangi E. V. neteisingai deklaruotų prekių vertė neviršija penkių minimalių gyvenimo lygių (dabar vadinamo bazine socialine išmoka, kurios dydis – 130 Lt) dydžio sumos, darytina išvada, kad E. V. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 209² straipsnio 4 dalį, todėl pažeidėjui už šį administracinį teisės pažeidimą skirtina administracinė nuobauda.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 209³ straipsnio 7 dalį atsiranda tuomet, kai asmuo gabena prekes (daiktus, pašto siuntas, nacionalinę valiutą litus ir užsienio valiutą), kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui yra taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, pažeisdamas nustatytą tvarką, prekių vertė yra iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio sumos ir toks asmuo anksčiau buvo baustas administracine nuobauda už ATPK 209³ straipsnyje numatytus pažeidimus. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl prekių gabenimo tvarkos reikalavimai yra reglamentuoti kituose teisės aktuose.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog E. V. gabendamas daugiau degalų negu numatyta 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 108 straipsnyje ir 109 straipsnio 1 dalies b punkte bei atsisakydamas muitinės pareigūno reikalavimu sumokėti nustatytus muito, pridėtinės vertės ir akcizo mokesčius už reguliariai ir sistemingai gabenamus degalus nestandartiniuose ne gamintojo komplektacijoje numatytuose degalų bakuose, E. V. pažeidė LR Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 5 punktą ir 6 punktą.

2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą 108 punkte numatyta, jog valstybės narės gali apriboti atleidimą nuo muitų degalams komercinių motorinių transporto priemonių ir specialių talpyklų standartiniuose bakuose: vienos transporto priemonės arba specialios talpyklos tokiuose bakuose per vieną kelionę leisti be muitų įvežti ne daugiau kaip 200 litrų degalų, o Reglamento 109 str. 1 dalies b punkte nustatyta, kad valstybės narės gali apriboti be muitų leidžiamų įvežti degalų kiekį kai privačios motorinės transporto priemonės priklauso pasienio zonoje gyvenantiems asmenims. LR Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 4.1 punktą keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Minėtų taisyklių 5 punkte nurodyta, kad prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai 1) įvežamos nereguliariai ir 2) skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos. Nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais.

Bylos nagrinėjimo metu G. V. nurodė, jog automobilyje yra du stacionarūs bakai, kurie įmontuoti gamykloje. 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad privačia transporto priemone į Bendrijos muitų teritoriją be importo muitų leidžiama įvežti degalus, esančius standartiniame bake. Tarybos reglamento 107 straipsnio 2 dalies c punkte „standartiniai bakai“ apibrėžti kaip „bakai, gamintojo nuolatinai pritvirtinti prie visų to paties tipo motorinių transporto priemonių, kai degalus iš jų galima tiesiogiai naudoti transporto priemonės judėjimui ir prireikus šaldymo ir kitų sistemų darbui vežimo metu“. Analogiška taisyklė įtvirtinta ir LR Vyriausybės 2004-04-16 nutarimo Nr. 438 patvirtintų Importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklių 18.1 punkte, kuriame nurodyta, kad taikant minėtame Tarybos reglamente nustatytus apribojimus, importo PVM neapmokestinamas kuras (kuro kiekis nustatomas pagal degalų kiekio rodiklio duomenis, prireikus tikrinama kitokiais būdais), esantis komercinių keleivinių ir krovininių motorinių kelių transporto priemonių, įskaitant traktorius arba vilkikus, stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose (įskaitant dujų balionus, sumontuotus transporto priemonėje kaip dujinės įrangos dalis), iš kurių šis kuras patenka tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas arba naudojamas aušinimo ar kitose sistemose.

Įvertinus byloje esančius rašytinius dokumentus, liudytojų A. K., D. Š. paaiškinimus darytina išvada, kad E. V. vairuoto automobilio Ford Econoline E-150 kuro bakai nėra laikytini „standartiniais“ kaip tai numatyta minėtame Tarybos reglamente. Ford automobilių gamintojo oficialaus atstovo Lietuvoje UAB „Inchcape Motors“ pažyma patvirtina, kad visuose automobiliuose Ford Econoline E-150 gamintojas standartiškai montuodavo 131 litrų talpos kuro baką. Nors liudytojas UAB „Inchcape Motors“ atstovas D. Š. teisme paaiškino, kad gamintojas buvo numatęs galimybę pirkėjų pageidavimu šio modelio automobiliuose įmontuoti papildomą kuro baką, tačiau tokiu atveju bakai nors ir pagaminti gamykliškai nebeatitinka Reglamente pateikiamai „standartinio“ bako sąvokai. Remiantis muitinės pareigūno A. K. surinkta informacija, klientų pageidavimu papildomai galėjo būti įmontuojami 110 ir 75 litrų dydžio bakai. Kadangi sulaikyto automobilio viename bake buvo rasta 161 litras kuro, o kitame – 211 litrai kuro, matyti, kad šio automobilio abu bakai yra didesni nei standartinis gamintojo numatytas 131 litrų talpos bakas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sutinka su muitinės protokole nurodyta aplinkybe, jog E. V. gabeno degalus nestandartiniuose ne gamintojo komplektacijoje numatytuose degalų bakuose.

Bylos nagrinėjimo metu iš liudytojo muitinės pareigūno A. K. liudijo nustatyta, kad E. V. valstybės sieną kirsdavo sistemingai, nuo 2010 m. birželio mėn. pabaigos septynis kartus. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti duomenys apie E. V. baudimus administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus (b.l. 42, 43). Pats E. V. teisme patvirtino, kad minėtu laikotarpiu į Kaliningrado sritį važiavo penkis kartus. Vertinant, ar kuras buvo gabenamas reguliariai, neturi reikšmės aplinkybė, ar tai buvo daroma tuo pačiu automobiliu. E. V. per trumpą laikotarpį valstybės sieną kirto pakankamai dažnai, kad būtų galima pripažinti, jog tai darė reguliariai. E. V., atsisakydamas sumokėti nustatytus muito, pridėtinės vertės ir akcizo mokesčius už reguliariai gabenamus degalus nestandartiniuose degalų bakuose, pažeidė nustatytą tvarką. Kadangi E. V. jau yra baustas už ATPK 209³ straipsnyje numatytus pažeidimus, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 209³ straipsnio 7 dalį, pažeidėjui už šį administracinį teisės pažeidimą skirtina administracinė nuobauda.

Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, E. V. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl tai pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad teismas sunkinančia aplinkybe pripažįsta E. V. anksčiau per metus padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 208 straipsnyje ir 210 straipsnyje, o ankstesni E. V. administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 209³ straipsnyje, šiuo atveju laikytini kvalifikuojančia aplinkybe (ATPK 32 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinus nustatytas aplinkybes, E. V. skirtinos nuobaudos, numatytos ATPK 209² straipsnio 4 dalies ir 209³ straipsnio 7 dalies sankcijose. Skirtinos nuobaudos subendrintinos, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 33 str. 2 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., teismas

nutaria:

E. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 4 dalį, skirti administracinę nuobaudą – 400,00 Lt (keturi šimtai litų) baudą; pagal LR ATPK 209³ straipsnio 7 dalį skirti administracinę nuobaudą – 6 000,00 Lt (šeši tūkstančiai litų) baudą su prekių (372 litrų benzino A-92) konfiskavimu.

Paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę administracinę nuobaudą – 6 000,00 Lt (šeši tūkstančiai litų) baudą su prekių (372 litrų benzino A-92) konfiskavimu.

Nutarimas gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 10 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.