- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-07
- Bylos Nr.
- 2K-155/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Benediktas Stakauskas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- V. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas V. P. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, kuria nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestas, be to, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas teiginys, kad A. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir iš V. P. N. Š. priteista 2000 Lt proceso išlaidų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2005 m. kovo 17 d., apie 7.20 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį pasirinko nesaugų greitį ir netinkamai manevravo kelyje, dėl to nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su N. Š. automobiliu, po to atsitrenkė į M. Š. automobilį, apgadindamas šiuos automobilius. Teismai konstatavo, kad V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 164, 173 punktų reikalavimus. Dėl šio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta D. M. sveikata, o A. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu V. P. prašo panaikinti nuosprendį ir bylą nutraukti nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK, tarp jų – BPK 20 straipsnio, 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 301 straipsnio 1 dalies, reikalavimų pažeidimus. Kasatorius teigia, kad jam inkriminuotų KET pažeidimų nepadarė, jis sureagavo į kliūtį 100-130 m atstumu ir tada pradėjo stabdyti, tačiau esant slidžiai kelio dangai jo automobilis prarado stabilumą, todėl susidūrimo išvengti nepavyko. Baudžiamojo proceso metu susidūrimo vieta nebuvo nustatyta, tuo tarpu kasatoriaus parodymus dėl susidūrimo patvirtina specialisto išvada, duomenys apie automobilių sugadinimą ir kitos aplinkybės. Tačiau teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingą išvadą dėl kasatoriaus kaltės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertindamas įrodymus, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. nutartyje išdėstytų nurodymų, nes šioje byloje buvo būtina iš naujo iškviesti liudytojus ir ištirti kitas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl V. P. nuteisimo
V. P. nurodo, kad dėl jam inkriminuoto eismo įvykio jis nekaltas. Tačiau iš skundžiamuose teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad eismo įvykio, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta D. M. sveikata, sužalotas kitas asmuo ir apgadinti N. Š. bei M. Š. automobiliai, kaltininkas yra V. P..
KET 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, o KET 173 punkte įsakmiai nurodyta, kad pastebėjęs kliūtį vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad įvykio metu, esant šlapiai ir slidžiai kelio dangai, automobilį vairavęs V. P., matydamas kliūtį – N. Š. ir M. Š. automobilius, važiavo nesaugiu greičiu ir netinkamai manevravo – slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su minėtais automobiliais. Kasatorius pripažino, kad prieš susidūrimą šiuos automobilius jis pamatė dideliu atstumu, bet ne staiga, ir važiavo toliau tikėdamasis pro juos pravažiuoti, o stabdė staiga. Tokie V. P. veiksmai esant slidžiai kelio dangai ir kliūčiai kėlė pavojų eismo saugumui, o šiuo atveju sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta D. M. sveikata, sužalotas kitas asmuo ir apgadinti N. Š. bei M. Š. automobiliai. V. P. nurodomas eismo įvykio aplinkybes teismai vertino kartu su kitais įrodymais. Teismai įvertino ir kitų eismo dalyvių veiksmus, tačiau, atsižvelgę į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, padarė pagrįstą išvadą, kad šio eismo įvykio priežastis buvo V. P. padaryti KET pažeidimai.
V. P. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta D. M. sveikata. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, atsako pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota V. P. veika. Kasatoriaus motyvai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nėra siejami su BK bendrosios dalies normų taikymu ar nusikalstamos veikos kvalifikavimu. Kasacinio skundo motyvai, susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Motyvų dėl paskirtos bausmės, civilinių ieškinių ar iš jo priteistų proceso išlaidų kasatorius nenurodo. Todėl šie klausimai nutartyje plačiau nesvarstomi.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasatoriaus teiginiai dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir įrodymų vertinimo nėra pagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas dėl bylos aplinkybių grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, skundžiamuose sprendimuose vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus dėl V. P. kaltės, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl V. P. apeliacinio skundo, taip pat nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl šis skundas atmetamas. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas laikėsi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. nutartyje išdėstytų nurodymų. Pažymėtina, kad kolegija apeliacinėje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog bylai nutraukti neturi reikšmės nukentėjusiųjų, kurių sužalojimas ar eismo įvykio metu patirta turtinė žala nedaro įtakos kaltininko veikos kvalifikacijai, sutikimas ar nesutikimas taikytis, nes pagal BK 38 straipsnio prasmę šio straipsnio taikymas galimas susitaikius su visais asmenimis, kurie byloje dėl kaltininko vienos veikos pripažinti nukentėjusiaisiais. Tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas tenkinti V. P. kasacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. P. kasacinį skundą atmesti.