- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- eI2-3308-983/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01407-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- I. U.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
- Trečiasis asmuo
- Viešųjų pirkimų tarnyba
- Advokatai
- Loreta Gončiarovienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. U. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
I. U. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija, atsakovė) 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 3R-251(2.13-1) (toliau – Sprendimas) dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas: 1) dėl trečiojo suinteresuotojo asmens Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) neteisėtai atlikto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo; 2) dėl duomenų subjekto teisių pažeidimo; 3) dėl Tarnybos įpareigojimo pateikti pareiškėjui išsamią informaciją apie tai, ar atlikus UAB „Gargždų geležinkelis“ laimėtų viešųjų pirkimų rizikos analizę buvo nustatyti rizikos veiksniai ar pažeidimai, susiję su pareiškėjo asmenine veikla ar jo veikla per jo valdomas įmones ir jei tokie rizikos veiksniai ar pažeidimai buvo nustatyti – kokie konkretūs rizikos veiksniai ar pažeidimai; 4) dėl administracinės baudos Tarnybai skyrimo; 5) įpareigoti Inspekciją šioje dalyje išnagrinėti skundą iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė Sprendime išvardino teisės aktus, kurie pasak jos suteikė teisę Tarnybai tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis. Pareiškėjas su minėta pozicija nesutinka ir mano, kad išvardinti teisės aktai Tarnybos veiksmų teisėtumo nepagrindžia, nes nė viename iš jų nėra aptarta, kokiais atvejais ir kokius asmens duomenis gali tvarkyti Tarnybos darbuotojai vykdydami jiems priskirtas viešosios valdžios funkcijas. Taip pat juose nėra konkrečių nuostatų, reglamentuojančių duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, duomenų subjektus, duomenų saugojimo laikotarpius, jų tvarkymo operacijas bei procedūras, kaip to reikalauja Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) 6 straipsnio 3 dalyje.
Teigia, kad Tarnyba gavo duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Birių krovinių terminalo akcininkus ir tokiu būdu sužinojusi pareiškėjo asmens kodą, atliko paiešką pagal jį ir nustatė visas įmones, kurių akcininkas buvo pareiškėjas. Mano, jog Tarnyba būdama centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos valdytoja jau tuomet turėjo ir galėjo įsitikinti, kad nė viena iš šių įmonių niekada nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose, todėl tolesni Tarnybos veiksmai renkant duomenis apie kiekvieno iš pirkimuose nedalyvavusių juridinių asmenų dalyvius aiškiai neturėjo teisėto tikslo. Pareiškėjas nesutinka su atsakovės Sprendime nurodytu teiginiu, jog duomenų rinkimo tikslas buvo identifikuoti riziką viešuosiuose pirkimuose keliančius elementus ir mano, kad toks motyvas aiškiai prieštarauja tai faktinei aplinkybei, kad duomenys buvo renkami apie įmonių akcininkus, kurie niekada nebuvo pirkimų vykdytojais ar tiekėjais.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovės teiginiu, jog duomenys buvo renkami tikrinant pareiškėjo kontroliuojamos bendrovės UAB „Gargždų geležinkelis“ laimėtus viešuosius pirkimus, nes Tarnyba nerinko duomenų apie UAB „Gargždų geležinkelis“ akcininkus ir mano, kad tai įrodo, jog informacija, susijusi būtent su pirkimus laimėjusia įmone, net ir nedomino Tarnybos, arba ji turėjo pakankamai informacijos. Taip pat nurodo, kad Tarnyba teigia tikrinusi šešis viešuosius pirkimus, kuriuos įvykdžius sutartys buvo pasirašytos su tiekėju UAB „Gargždų geležinkelis“, tačiau pažymi, jog visi minėti pirkimai buvo užbaigti iki pareiškėjui tampant UAB „Gargždų geležinkelis“ akcininku.
Pareiškėjas visiškai nepateisina tikslingo jo asmens duomenų rinkimo, kuris susijęs su turimomis pirkimuose nedalyvavusių bendrovių akcijomis. Nurodo, jog žiniasklaidoje nebuvo jokios informacijos apie jo valdomas ir nuosavybės teise priklausančias įmones, todėl nesutinka su Tarnybos aiškinimu, kad duomenis ji rinko reaguodama į 2019 m. vasario 7 d. publikuotus straipsnius, kuriuose buvo nurodyta minėta informacija. Pareiškėjo įsitikinimu Tarnyba jo duomenis tvarkė neturėdama tam teisėto tikslo ir pažeisdama BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose įtvirtintus duomenų tvarkymo principus, todėl mano, jog atsakovės sprendimas, nepripažįstantis, jog Tarnyba neteisėtai tvarkė pareiškėjo asmens duomenis, turi būti naikintinas.
Nesutinka su atsakovės Sprendime nurodytais teiginiais, jog pareiškėjo, kaip duomenų subjekto teisės nebuvo pažeistos. Nurodo, kad atsakovė išvardino teisės aktus, esą leidžiančius taikyti BDAR 14 straipsnio 5 dalies c punkte numatytą išimtį, tačiau juose nėra konkrečiai ir aiškiai išvardinti asmens duomenų gavimo ir atskleidimo Tarnyboje atvejai, nenustatytos duomenų subjektų interesų apsaugos priemonės, Tarnybai gaunant iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) ir naudojant asmens duomenis. Pažymi, kad tik pradėjusi tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, Tarnyba privalėjo pati jam apie tai pranešti.
Teigia, jog net ir gavusi pareiškėjo atstovės prašymus, Tarnyba taip ir nepateikė informacijos, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu, vykdant pirkimų rinkos analizę, iš JADIS dalyvių informacinės sistemos buvo renkami duomenys apie visų įmonių, kuriose pareiškėjas turėjo akcijų, dalyvius, nors tos įmonės su viešaisiais pirkimais nesusijusios, o pareiškėjas viešųjų pirkimų laikotarpiu nebuvo UAB „Gargždų geležinkelis“ akcininkas. Nurodo, jog minėtas aplinkybes patvirtina tai, kad Tarnyba pareiškėjui nepateikė sąžiningos ir aiškios informacijos apie jo asmens duomenų tvarkymą, nesudarė galimybės įsitikinti, ar nebuvo tvarkomi pertekliniai asmens duomenys, nebūtini Tarnybos funkcijoms atlikti, ar buvo laikomasi proporcingumo ir duomenų kiekio mažinimo principų.
Paaiškina, kad Tarnybos asmens duomenų rinkimo priežastis, jog reagavo į publikacijas žiniasklaidoje ir Lietuvos Respublikos Seimo narių pranešimą apie esą neteisėtus viešuosius pirkimus valstybės įmonėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje (toliau – VĮ Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija), aiškiai kompromituoja pareiškėją, apibūdina jį kaip įstatymų pažeidėją, todėl jam svarbu sužinoti apie tikruosius jo duomenų tvarkymo tikslus ir įsitikinti, kad veiksmai tvarkant duomenis buvo teisėti. Pažymi, kad Tarnybai paduotas jo prašymas pateikti dokumentą, pranešantį apie galimai keliamos rizikos vertinimo rezultatą, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjo atstovei paprašius pateikti informaciją apie su juo susijusių rizikos veiksnių viešuosiuose pirkimuose nustatymą ar nenustatymą, Tarnyba tokios informacijos nepateikė, nes rizikos vertinimas nebuvo Tarnyboje dokumentuotas. Pareiškėjas mano, jog aplinkybė, kad Tarnyba neįformino rizikos vertinimo eigos ar rezultatų jokiu dokumentu tik patvirtina aplaidų asmens duomenų tvarkymą, tačiau tai neatleidžia jos nuo prievolės teikti informaciją. Pažymi, kad jis prašė atsiųsti nebūtinai formalų dokumentą, surašytą užbaigiant rizikos vertinimo procedūrą, apibrėždamas tik prašomo dokumento turinį.
Paaiškina, kad pripažinus, jog Tarnyba pažeidė pareiškėjo teises tik tuo, jog neišaiškino jam teisės paduoti skundą priežiūros institucijai ir buvo nuspręsta, kad kitų taisomųjų veiksmų taikymas atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą nebūtų proporcingas. Pareiškėjas mano, jog Tarnyba įvykdė daugiau pažeidimų, dėl kurių įvykdymo turėtų būti skiriama administracinė bauda. Mano ir tai, jog teismui tenkinant skundą, turi būti panaikinta ir atsakovės sprendimo dalis, kuria ji atsisakė Tarnybai skirti administracinę baudą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą tenkinti, remiantis jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, jog su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcija nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog teisės aktai, kuriais rėmėsi Tarnyba, jos veiksmų teisėtumo nepagrindžia. Atsakovė pažymi, kad jos sprendimas nebuvo vienareikšmiškai pagrįstas vien tik Tarnybos nurodytais teisės aktais, kurie galimai suteikė teisę tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis.
Inspekcija nurodo, kad Tarnyba teisėtai, vykdydama jai pavestas teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų pirkimų vykdymą, viešosios valdžios funkcijas ir siekdama atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, t. y. vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu, 2019 m. vasario 7 d. atliko JADIS paiešką pagal pareiškėjo asmens kodą, ir tą pačią dieną atliko paieškas pagal juridinių asmenų, kurių dalyvis yra pareiškėjas, kodus bei suformavo duomenų apie juridinių asmenų dalyvius išrašus su istorija. Nustačius, kad Tarnyba asmens duomenis tvarkė vadovaujantis minėtu BDAR straipsniu, kartu nustatyta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, kas reiškia, kad asmens duomenų tvarkymo tikslas yra būtinas, tačiau neprivaloma jį įtvirtinti teisės akte, reglamentuojančiam duomenų vykdytojo funkcijas, kurių vykdymui būtinas asmens duomenų tvarkymas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, jog Tarnyba yra priskiriama JADIS 17.1 papunktyje nurodytai duomenų gavėjų kategorijai – valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios teisę gauti visus juridinių asmenų dalyvių ir naudos gavėjų duomenis ir jų sąrašus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Teikiamu duomenų apimtis Tarnybai nustatyta aukščiau minėtame JADIS papunktyje. Duomenys Tarnybai buvo teikti pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. Duomenų teikimo sutartį Nr. JADi-27. Inspekcija pažymi, kad Tarnybai taikomos teisės aktų nuostatos suteikia teisę gauti duomenis, įskaitant ir asmens duomenis iš JADIS, o pačiose JADIS nuostatose yra vienareikšmiškai nustatytos tinkamos teisėtų duomenų subjekto interesų apsaugos priemonės (nustatomas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas, prašomų pateikti asmens duomenų apimtis, pasižadėjimas tų duomenų neatskleisti tretiesiems asmenims ir kitos apsaugos priemonės). Inspekcija nurodo, kad Tarnyba neturėjo pareiškėjo informuoti apie jo asmens duomenų rinkimą iš JADIS vadovaujantis BDAR 14 straipsnio 5 dalies c punktu.
Teigia, kad Tarnyba 2019 m. gegužės 9 d. raštu atsakė į pareiškėjo atstovės pateiktus klausimus nustatytu laiku, kaip to reikalauja BDAR 12 straipsnio 3 dalis bei 15 straipsnis. Taip pat Tarnybos atstovas papildomai pareiškėjo atstovei elektroniniu paštu teikė atsakymus į jos užduodamus patikslinančius klausimus. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjo skundo dalis dėl BDAR 15 straipsnio 1 dalies f punkto neįgyvendinimo buvo pripažintas pagrįstu. Atsakovė pažymi dar ir tai, kad Tarnyba neturi prašomo pareiškėjo dokumento, nes toks nebuvo rengtas, atsakovė pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu nenustatė priešingai, todėl neturėjo galimybės minėto dokumento išreikalauti, kaip tą prašė padaryti pareiškėjas.
Inspekcija teigia, kad pareiškėjo manymas, jog Tarnyba galimai neteisėtai tvarkė jo asmens duomenis ir pažeidė, jo kaip duomenų subjekto teises, nesudaro pagrindo skirti baudą. Nurodo, jog Inspekcijai nustačius, kad pareiškėjui informacija nebuvo pateikta tik pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalies f punktą, o kita prašoma informacija buvo suteikta, nenustatė, kad buvo pažeistos kitos duomenų subjektų teisės, todėl neteikė nurodymo Tarnybai įgyvendinti duomenų subjekto teises. Taip pat Inspekcija Sprendime pažymėjo, kad kitų taisomųjų veiksmų taikymas atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą būtų neproporcingas, todėl prašymas skirti baudą yra nepagrįstas.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti, Inspekcijos Sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, jog su skundu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas. Nurodo, jog skunde pateikti motyvai bei argumentai neatitinka faktinės situacijos bei nepaneigia Skundu skundžiamo atsakovės sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Tarnyba teigia, kad su pareiškėjo asmens duomenimis buvo susipažinta Tarnybai atliekant VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atliktų pirkimų, kuriuos laimėjo UAB „Gargždų geležinkelis“ analizę, kuri buvo atliekama vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pažymi, jog pareiškėjas ignoruoja aplinkybę, kad Tarnybai būtinybę atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjo duomenų JADIS peržiūrėjimu, suponavo jos atliekamų funkcijų, įtvirtintų aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatose ir jomis siekiamų tikslų pobūdis.
Paaiškina, kad rizikos vertinimo procedūra buvo pradėta reaguojant į viešojoje erdvėje pasirodžiusius straipsnius apie pažeidimus viešuosiuose pirkimuose, susijusius su pareiškėjo valdomomis ir nuosavybės teise priklausančiomis įmonėmis, todėl Tarnyba, kuriai yra pavesta atlikti viešųjų pirkimų priežiūros funkciją, turėjo įsitikinti, ar nurodoma informacija yra teisinga ir įvertinti viešųjų pirkimų elementų riziką. Akcentuoja (ir tai Pareiškėjui ne kartą buvo išaiškinta), jog vertinant pirkimų riziką yra vertinamas pirkimų, o ne juose dalyvavusių tiekėjų rizikingumas. Teigia, kad atliekant pirkimų rizikos analizę, yra patikrinama ir informacija apie tiekėjų tarpusavio ryšius, kas ir buvo daroma peržiūrint JADIS esančią informaciją apie pareiškėją.
Pažymi, jog atliekant UAB „Gargždų geležinkelis“ analizę buvo renkama informacija apie su UAB „Gargždų geležinkelis“ susijusių, tame tarpe susijusių ir per akcininkus, ūkio subjektų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Atkreipia dėmesį, kad Tarnyba turi teisę savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju siekiant patikrinti žiniasklaidoje nurodytą informaciją, buvo reikalinga nustatyti, ar yra tiesioginių ar netiesioginių tarpusavio sąsajų tarp tiekėjų, dalyvavusių VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pirkimuose, todėl, atliekant rizikos vertinimo procedūrą, buvo būtina taip pat patikrinti, ar įmonių, susijusių su pareiškėju, kiti akcininkai yra susiję su kitomis įmonėmis, dalyvavusiomis minėtuose pirkimuose. Nurodo, kad rizikos analizės atlikimo metu buvo susipažinta su informacija apie kitas pareiškėjo valdomas ir nuosavybės teise priklausančias įmones, toliau buvo peržiūrima tų pačių įmonių, kitų akcininkų informacija ir tuomet, jau žinant įmonių pavadinimus, per Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos sutarčių viešinimo posistemę, buvo tikrinama, ar tos įmonės yra dalyvavusios VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pirkimuose. Teigia, kad atlikus analizę ir nenustačius, kad kitos su pareiškėju tiesiogiai ar netiesiogiai susietos įmonės yra dalyvavusios minėtuose pirkimuose, bei atsižvelgiant į tai, kad minėtų pirkimų dokumentuose nustatytos sąlygos iš esmės atitinka viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą, bei į tai, kad Tarnyba nebuvo gavusi potencialių tiekėjų pranešimų apie galimus VPĮ ar PĮ pažeidimus nei dėl minėtų pirkimų nei dėl viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių, ir įvertinus rizikingumą, buvo nuspręsta neatlikti minėtų pirkimų vertinimo.
Tarnyba nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog Tarnybos rizikos vertinimo eigos ar rezultatų neįforminimas jokiu dokumentu tik patvirtina, jog Tarnyba aplaidžiai tvarko asmens duomenis. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui jau aiškino, kad sprendimas neatlikti pirkimų vertinimo yra fiksuojamas tik duomenų bazėje ir viešai skelbiamas Tarnybos internetinėje svetainėje. Pažymi, kad JADIS gauti pareiškėjo asmens duomenys Tarnyboje nėra tvarkomi, o JADIS duomenų apie pareiškėją naudojimas buvo vienkartinio pobūdžio. Teigia, kad duomenys nebuvo niekam perduoti ar kitaip paviešinti. Pažymi, kad rizikos analizės atlikimo metu susipažinus su iš JADIS gautais duomenimis, jie buvo iškart sunaikinti. Nurodo ir tai, kad duomenys apie tyrimą yra saugomi duomenų bazėje. Pažymi tai, kad duomenų bazėje saugomi duomenys tik apie pirkimus ir jokie duomenys apie duomenų subjektus ar jų rizikos identifikavimo tyrimo procesą saugomi nėra.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 3R-251(2.13-1) „Dėl I. U. 2019 m. rugpjūčio 7 d. skundo“, kuriuo Inspekcija nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 1 d. VĮ Registrų centras pateikė prašymą pranešti dėl informacijos apie jį suteikimo. VĮ Registrų centras 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. S-22830 (1.17.) informavo pareiškėją apie tai, kad „automatiniu būdu pagal duomenų teikimo internetu sutartį“ 2019 m. vasario 7 d. Tarnybai buvo pateikti JADIS duomenys pagal pareiškėjo asmens kodą apie visų juridinių asmenų, kurių akcininkas jis yra, dalyvius su istorija.
2019 m. gegužės 2 d. pareiškėjo atstovė kreipėsi į Tarnybą su prašymu pranešti, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu Tarnyba rinko duomenis apie pareiškėjo turimas įmonių akcijas. 2019 m. gegužės 9 d. Tarnyba raštu Nr. 4S-567 atsakė į pareiškėjos klausimą. 2019 m. gegužės 28 d. pareiškėjo atstovė pateikė pakartotinį prašymą Tarnybai, į kurį ji atsakė 2019 m. birželio 27 d. raštu Nr. 4S-780.
2019 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjo atstovė Inspekcijai pateikė skundą dėl Tarnybos neteisėto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjekto teisių pažeidimo. Skundu prašė: 1) įpareigoti Tarnybą pateikti pareiškėjo tvarkomų asmens duomenų kopiją; 2) įpareigoti Tarnybą pateikti pareiškėjo išsamią informaciją apie tai, ar atlikus UAB „Gargždų geležinkelis“ laimėtų viešųjų pirkimų rizikos analizę buvo nustatyti rizikos veiksniai ar pažeidimai, susiję su pareiškėjo asmenine veikla ar jo veikla per jo valdomas įmones. Jeigu tokie rizikos veiksniai ar pažeidimai buvo nustatyti – kokie konkretūs rizikos veiksniai ar pažeidimai; 3) įpareigoti Tarnybą ištrinti pareiškėjo asmens duomenis po to, kai visa 7.2, 7.3 punktuose prašoma informacija bus suteikta; 4) skirti Tarnybai administracinę baudą.
Taigi, BDAR 4 straipsnyje pateikti šiai bylai aktualūs apibrėžimai. Asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius (1 punktas). Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (2 punktas). Duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise (7 punktas). Duomenų tvarkytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri duomenų valdytojo vardu tvarko asmens duomenis (8 punktas).
Taigi, BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šešios savarankiškos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos. Esant bent vienai iš jų, tokiu mastu, kokiu atskira sąlyga yra taikoma, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog nesutinka su Inspekcijos pozicija, kad Sprendime išvardinti teisės aktai pagrindžia Tarnybos veiksmų teisėtumą, nes nei viename iš jų nėra aptarta, kokiais atvejais ir kokius asmens duomenis gali tvarkyti Tarnybos darbuotojai vykdydami jiems priskirtas viešosios valdžios funkcijas.
Iš Sprendimo turinio matyti, kad spaudoje buvo pasirodę straipsniai apie pažeidimus viešuosiuose pirkimuose, todėl 2019 m. vasario 7 d. buvo pradėtas duomenų rinkimas, kurio tikslas buvo - identifikuoti riziką viešuosiuose pirkimuose keliančius elementus. Tarnyba atsižvelgdama į aukščiau minėto Aprašo nuostatus, turėjo įsitikinti, ar spaudoje minima informacija yra teisinga ir įvertinti viešųjų pirkimų riziką. Todėl vertindama viešųjų pirkimų riziką, pasitelkiant JADIS, surinko duomenis apie pareiškėjo valdomas ir nuosavybės teise priklausančias įmones.
Teismas nurodo, jog VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtinta, kad Tarnyba atlieka pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant reikalavimus vykdant pirkimo sutartis, o PĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba vykdo su šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevencija. Remdamasi minėtu reglamentavimu, Tarnyba siekdama įvertinti ar spaudoje minima informacija yra teisinga ir siekdama identifikuoti viešųjų pirkimų riziką atliko vertinimą, kurio metu pasitelkiant JADIS, surinko duomenis apie pareiškėjo valdomas ir nuosavybės teise priklausančias įmones. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima manyti, kad jo asmens duomenys buvo renkami ne Tarnybos tikslais.
Atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes teismas konstatuoja, jog paminėti teisės aktai suteikia teisę Tarnybai rinkti duomenis vertinant viešųjų pirkimų riziką, todėl pareiškėjo duomenys buvo renkami teisėtu būdu, o faktinės aplinkybės patvirtina, kad duomenys buvo renkami Tarnybos tikslais. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog nei teisės aktai, nei faktinis situacijos vertinimas Tarnybos veiksmų teisėtumo nepagrindžia, atmetamas kaip nepagrįstas.
Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnyba galėjo ir turėjo įsitikinti, jog nei viena iš įmonių niekada nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose, todėl duomenų rinkimas apie kiekvieno iš pirkimuose nedalyvavusių juridinių asmenų dalyvius aiškiai neturėjo tam teisėto tikslo, tačiau teismo vertinimu, iš bylos duomenų nustatyta, kad Tarnybos darbuotojas atliko paiešką pagal pareiškėjo asmens kodą, tačiau duomenų apie asmenį neperžiūrėjo, o atliko paiešką pagal juridinių asmenų kodus ir suformavo duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašus su istorija, formavo JADIS išrašus, kuriuose matomi visi (kartu su pareiškėju) tu įmonių dalyviai. Iš Tarnybos paaiškinimo matyti, kad tokie duomenys apie juridinius asmenis Tarnybos buvo renkami su tikslu įvertinti, ar buvo sąsajų tarp VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pirkimuose pasiūlymus pateikusių tiekėjų. Teismo vertinimu Tarnyba teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktais atliko paieškas pagal juridinių asmenų, kurių dalyvis yra pareiškėjas, kodus ir taip suformavo duomenų apie juridinių asmenų dalyvius sąrašus su istorija, o atlikdama tokius veiksmus veikė pagrįstai, siekdama užtikrinti viešųjų pirkimų priežiūros kontrolę ir vykdymą. Be to, atlikdama minėtus veiksmus su tikslu įvertinti viešųjų pirkimų riziką Tarnyba vertino viešųjų pirkimų, o ne juose dalyvavusių tiekėjų rizikingumą, todėl buvo būtina patikrinti informaciją apie tiekėjų tarpusavio ryšius, todėl atliekant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atliktų pirkimų, kuriuos laimėjo UAB „Gargždų geležinkelis“ analizę, kurios metu buvo siekiama įsitikinti, ar spaudoje pateikiama informacija apie galimus pažeidimus viešuosiuose pirkimuose yra teisinga ir ar yra tiesioginių ar netiesioginių tarpusavio sąsajų tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pirkimuose pasiūlymus pateikusių tiekėjų, informacija buvo renkama apie su UAB „Gargždų geležinkelis“ susijusių, tame tarpe susijusių ir per akcininkus, ūkio subjektų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad Tarnyba pradėjusi tvarkyti jo duomenis, jam apie tai privalėjo pranešti. Nesutinka, jog šioje situacijoje gali būti pritaikyta BDAR 14 straipsnio 5 dalies c punkte nurodyta išimtis.
BDAR 14 straipsnis įtvirtina informaciją, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys yra gauti ne iš duomenų subjekto. Šio straipsnio 5 dalies c punkte nurodoma, jog šio straipsnio 1 – 4 dalys netaikomos, jeigu ir tiek, kiek duomenų gavimas ar atskleidimas aiškiai nustatytas Sąjungos arba valstybės narės teisėje, ir kurie taikomi duomenų valdytojui ir kuriuose nustatytos tinkamos teisėtų duomenų subjekto interesų apsaugos priemonės.
VPĮ 95 straipsnio 2 dalis apibrėžia Viešųjų pirkimų tarnybos teises. VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinama teisė savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką. 2 punkte įtvirtinta teisė, kad Tarnyba turi teisę gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų. Analogiškos teisės nustatytos ir PĮ 101 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte.
JADIS 17.1 papunktis įtvirtina, kad Juridinių asmenų gavėjai yra valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios teisę gauti visus juridinių asmenų dalyvių ir naudos gavėjų duomenis ir jų sąrašus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad viena iš Tarnybos teisių pagal VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra teisė gauti susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, konstatuoja, kad ji yra laikytina juridinių asmenų duomenų gavėja JADIS 17.1 papunkčio atžvilgiu. Kadangi ji laikoma JADIS duomenų gavėja, todėl vadovaudamasi BDAR 14 straipsnio 5 punkto c dalimi, Tarnyba neprivalėjo informuoti pareiškėjo apie jo asmens duomenų rinkimą iš JADIS. Teismas konstatuoja, kad atsižvelgus į tai kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentai dėl jo informavimo ir BDAR netaikymo šiuo klausimu atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnyba gavusi pareiškėjo prašymus nepateikė informacijos, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu buvo tvarkomi asmens duomenys, o taip pat nepateikė prašomo dokumento, surašyto užbaigiant rizikos vertinimo procedūrą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad pareiškėjo atstovė 2019 m. gegužės 2 d. Tarnybai teikė prašymą, kuriuo prašė pranešti: 1) kokiu tikslu Tarnyba rinko JADIS tvarkomus duomenis apie pareiškėjo turimas akcijas; 2) kokiu teisiniu pagrindu duomenys buvo rinkti; 3) Ar rinkti duomenys buvo perduoti tretiesiems asmenims ir jei taip – kada ir kam. Tarnyba 2019 m. gegužės 9 d. pateikė atsakymą „Dėl prašymo“ Nr. 4S-567, kuriame nurodė, kad duomenys iš JADIS buvo gauti siekiant Tarnybai atlikti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vykdytų pirkimų rizikos analizę. Taip pat nurodė, kad analizė buvo atlikta po straipsnių spaudoje, kurios metu JADIS duomenys buvo tikrinami siekiant išsiaiškinti ar yra tiesioginių ar netiesioginių tarpusavio sąsajų pirkimuose pasiūlymus pateikusių tiekėjų. Pažymėjo, jog JADIS duomenys apie pareiškėją tretiesiems asmenims perduoti nebuvo ir informavo pareiškėjo atstovę, jog Tarnybos nagrinėjamų pranešimų rizikos vertinimo sprendimai ir išvados ir perkančiųjų organizacijų tikrinimų ataskaitos skelbiamos viešai. Vėliau matyti, kad tarp pareiškėjo atstovės ir Tarnybos vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu.
2019 m. gegužės 28 d. pareiškėjo atstovė Tarnybai pateikė pakartotinį prašymą, kuriame prašė atsiųsti dokumento kopiją, kuriame buvo užfiksuoti atlikto rizikos vertinimo rezultatai, arba pažymą ar kitą dokumentą, kuriame būtų vienareikšmiškai pranešta, kad atlikus UAB „Gargždų geležinkelis“ laimėtų viešųjų pirkimų rizikos analizę jokių rizikos veiksnių ar pažeidimų, susijusių su pareiškėjo asmenine veikla ar jo veikla per jo valdomas įmones, nebuvo nustatyti; jei tokie rizikos veiksniai ar pažeidimai buvo nustatyti – nurodyti, kokie tai konkretūs rizikos veiksniai ar pažeidimai. Tarnyba 2019 m. birželio 28 d. pateikė pareiškėjo atstovei atsakymą į prašymą „Dėl prašymo“ Nr. 4S-780, kuriame nurodė: 1) rizikos vertinimas yra Tarnybos vidinis procesas, kuris nėra prilyginamas administracinei procedūrai, todėl šiame etape nesurašoma išvada ir kitokios formos dokumentuotas sprendimas, todėl neturi galimybės pateikti prašomo dokumento; 2) informacija, kurios prašo pareiškėjo atstovė yra skelbiama Tarnybos internetinėje svetainėje; 3) nebuvo rengtas atsakymas į LR Seimo narių raštą, nes jis vadovaujantis teisės aktais vertinamas kaip pranešimas.
VPĮ 95 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu. PĮ 101 straipsnio 4 dalis nustato, kad Tarnyba vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas laiko, jog Tarnyba nustatytu laiku, kaip to reikalauja BDAR 12 straipsnio 3 dalis, atsakė pareiškėjo atstovei į jos paklausimus, tinkamai paaiškino priežastis dėl kokių priežasčių negalėjo pateikti prašomo dokumento, kadangi paaiškino, kad sprendimas neatlikti pirkimų vertinimo yra fiksuojamas tik duomenų bazėje ir viešai skelbiamas Tarnybos internetinėje svetainėje. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentus šiuo aspektu atmeta kaip nepagrįstus.
Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog Tarnyba įvykdė daugiau pažeidimų, nei numatyta Sprendime, todėl jai turi būti skiriama administracinė bauda, tačiau teismas įvertinęs bylos medžiagą sutinka su Sprendime išdėstyta Inspekcijos nuomone, jog pripažintinas tik vienas pažeidimas - kad Tarnyba netinkamai įgyvendino BDAR 15 straipsnio nuostatas, nes neinformavo pareiškėjo apie BDAR 15 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytą teisę pateikti skundą priežiūros institucijai. Pareiškėjui savo skunde tik abstrakčiai nurodžius, jog yra daugiau pažeidimų, tačiau jų nekonkretizavus, o teismui nenustačius daugiau pažeidimų, nėra jokio pagrindo nesutikti su Inspekcijos Sprendimu ir skirti Tarnybai administracinę baudą, todėl ir šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas prieina prie išvados, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir, remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo jo naikinti.
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, šalis turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tokiu atveju, kai jos naudai yra priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas netenkinamas, todėl ir šis pareiškėjo reikalavimas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.