- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-22
- Bylos Nr.
- 2S-1673-340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10205-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- K. M.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui K. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, valstybės institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės bei išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo: nustatyti laikiną dukros gyvenamąją vietą su ja, įpareigoti atsakovą matytis su dukra tik dalyvaujant vaiko motinai bei įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis jų bendra daline nuosavybe, butu, esančiu adresu (duomenys neskelbiami), įpareigojant atsakovą pateikti raktus nuo pakeistų durų spynų. Nurodė, jog atsakovas jos atžvilgiu smurtavo, o sužinojęs apie jos ketinimą inicijuoti santuokos nutraukimo procesą, prie jos su dukra gyvenamosios vietos pradėjo jai grasinti susidorojimu. Atsakovas taip pat grasino išsivežti jų dukrą į Rusijos Federaciją. Teigė, kad tokie atsakovo grasinimai vertintini labai rimtai, kadangi jis Rusijoje turi verslą, turto, ten gyvena visi jo artimieji, todėl yra reali grėsmė, kad atsakovas įvykdys savo ketinimus. Atsakovas pakeitė spynas jų šeimos būste, dėl ko ji negali patekti į butą, kuris buvo įgytas santuokoje bei yra bendroji nuosavybė. Bute liko jos ir vaiko asmeninių daiktų. O patekus jai į butą, atsakovas grasina apkaltinti ją vagyste. Dėl tokių atsakovo veiksmų ji nuolat jaučiasi nesaugi dėl savęs ir dukros.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Nurodė, jog ieškovė, prašydama nustatyti nepilnametės dukros laikiną gyvenamąją vietą su ja, nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių grėsmę nepilnamečio vaiko teisėms bei interesams, jei nebus išspręstas jos laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Pažymėjo, jog iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog šalių dukra ir taip gyvena su ieškove ir ginčo, galimai, tarp sutuoktinių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų nurodytoms aplinkybėms dėl atsakovo grasinimų išvežti vaiką į Rusiją. Nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovui yra apribotos tėvystės teisės, ir kad jis daro neigiamą įtaką ar žalą nepilnametei dukrai, todėl nėra pagrindo numatyti ribojimus atsakovui bendraujant su dukra. Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti jai buto raktus ir netrukdyti jai naudotis bendra daline nuosavybe, teismas pažymėjo, kad pagal byloje esantį VĮ Registrų centras išrašą matyti, jog ieškovės nurodytas butas, esantis (duomenys neskelbiami), įgytas šalims esant santuokoje, tačiau jis yra registruotas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė, o ne bendroji sutuoktinių nuosavybė. Kadangi šalys gyvena skyriumi, santykiai tarp jų konfliktiški ir ieškovė pati yra išsikėlusi iš minėto buto, kuriame gyveno su atsakovu, sprendė, jog nėra pagrindo taikyti jos prašomų laikinųjų pasaugos priemonių, nes šalių gyvenimas viename bute sukeltų naujus sutuoktinių konfliktus ir neigiamas pasekmes vaikui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį; nustatyti mažametės dukros L. M. gyvenamąją vietą su vaiko motina A. M.; įpareigoti atsakovą K. M. matytis su dukra L. M. matytis su dukra tik dalyvaujant vaiko motinai A. M.; įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbiami), atsiimant savo ir vaiko daiktus bei įpareigoti atsakovą pateikti raktus nuo pakeistų durų spynų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1.Pažymi, jog pirmos instancijos teismui prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad atsakovas buvo panaudojęs jos atžvilgiu smurtą, tai patvirtina 2013-05-30 specialisto išvada Nr.G1666/13 (01). 2014-04-05 atsakovas grasino susidorojimu, dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., požymius. Atsakovas taip pat grasino išvežti dukrą į Rusijos Federaciją. Kadangi visi atsakovo giminės gyvena Rusijoje, taip pat pats atsakovas turi ten verslą bei butą, tokie apelianto grasinimai yra realūs;
2. Atsakovas yra naudojęs smurtą prieš ją ir vaiko akivaizdoje, su vaiku nėra bendravęs daugiau kaip 4 mėnesius, gyvendamas šeimoje su dukra niekada neužsiimdavo, tuo tarpu dukra yra labai prisirišusi prie jos ir jos motinos, mažo amžiaus, todėl teikdama prašymą įpareigoti atsakovą matyti su dukra tik jai dalyvaujant, siekė tinkamai apsaugoti dukros interesus, nes atsakovas tinkamai pasirūpinti tokiu mažu vaiku nesugeba;
3. Pažymi, jog po atsakovo žiauraus elgesio, neturėjo kitos galimybės, kaip tik išsikelti iš jų bendro buto, esančio (duomenys neskelbiami), kuris buvo įgytas iš bendrų lėšų santuokos metu. Atsakovas pakeitė minėto buto raktus, dėl ko ji negali patekti į butą, kuriame yra likę jos ir vaiko daiktų. Nurodo, jog atsakovas taip pat grasino, jog jai patekus į butą, jis ją apkaltins vagyste. Pažymi, jog prašydama taikyti įpareigojimus, susijusius su patekimu į butą, siekia tik gauti galimybę teisėtai patekti į butą, pasiimti savo ir vaiko daiktus ir nebūti apkaltinta nebūtais dalykais;
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos atsikirtimus atskirajam skundui:
Šalies argumentai
1.Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas išgalvotomis, tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Ieškovė pati inicijuoja visus ginčus, perdėtai reaguoja dėl savo padidinto jautrumo, iniciavo ikiteisminį tyrimą, kuris taip pat buvo pagrįstas jos prasimanymais. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos sudėties. Pažymi, jog pati ieškovė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl kilusio konflikto, dėl ko, atsakovo teigimu, ieškovei buvo paskirta administracinė bauda.
2. Ieškovė pati išėjo iš buto, sugedęs spynos užraktas turėjo būti pakeistas. Ieškovė ignoruoja galimybes susitikti, aptarti klausimus, susijusius su vaiku, jo gyvenamąja vieta, būstu, sutuoktinių tarpusavio santykiais. Teigia, jog yra ramus, nekonfliktiškas asmuo, kurio atžvilgiu nėra administracinių baudų ar teistumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), todėl byla nagrinėtina vadovaujantis apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiančiais atskirojo skundo argumentais.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pradėta civilinė byla pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui K. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovė pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo prašė nustatyti mažametės dukters gyvenamąją vietą su ja, įpareigoti atsakovą matytis su dukra tik jai dalyvaujant bei įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis bendrąja nuosavybe – butu, esančiu (duomenys neskelbiami), bei įpareigoti atsakovą pateikti raktus nuo pakeistų buto durų spynų. Pirmos instancijos teismas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Procesinį sprendimą motyvavo tuo, jog ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo smurtavimo prieš ją, grasinimų išvežti jų vaiką į Rusijos Federaciją, nepagrįstos jokiais į bylą pateiktais įrodymais, todėl nėra pagrindo spręsti apie galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, jog ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių grėsmę nepilnamečio vaiko teisėms bei interesams, jei nebus išspręstas jo laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, taip pat netenkino prašymo dalies dėl atsakovo įpareigojimo netrukdyti naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbiami) bei pateikti raktus nuo pakeistų durų spynų. Ginčydama šį pirmos instancijos teismo procesinį sprendimą, apeliantė pateikia argumentus dėl atsakovo netinkamo elgesio, smurtavimo prieš ją, grasinimų, negalėjimo pasirūpinti mažamete dukra, kuriuos pagrindžia byloje esantys įrodymai, ir kuriuos, anot apeliantės, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino.
Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinėjant bylą vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Pabrėžtina, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai.
Pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl prašymo nustatyti šalių nepilnametės dukters laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, nurodė, jog šio klausimo išsprendimas neturės reikšmės vaiko teisėms ir interesams. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, su tokia pirmos instancijos teismo pozicija nesutinka. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių bei į bylą pateikto Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2014-04-08 rašto apie pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį matyti, jog tarp šalių santykiai yra konfliktiški, šiuos konfliktus galimai mato ir šalių mažametė dukra, neturinti dviejų metų amžiaus (b.l.26, 82-83). Nors minėtas dokumentas bei ieškovės pateikta 2013-05-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1666/13 (01), kurioje ieškovei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.10-11), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina apeliantės nurodytų aplinkybių dėl atsakovo keliamos grėsmės ir siekio išsivežti šalių vaiką į užsienį, tačiau siekiant užtikrinti mažamečio vaiko interesus į stabilią aplinką ir asmeninio gyvenimo neliečiamumą, būtina nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą. Kaip nurodo ieškovė, ji pati dukra rūpinosi nuo pat jos gimimo, skyrė jai daug dėmesio, todėl mergaitė yra itin prisirišusi prie jos ir jos motinos, su kuriomis praleidžia daugiausiai laiko. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodoma, jog šalių dukra auga su ieškove jos motinai priklausančiame bute, jų gyvenamajame būste yra visos būtinos sąlygos vaikui augti ir vystytis, ieškovė rūpinasi dukros sveikata, poilsiu bei tinkamu maitinimu, skiria jai visą savo laiką, stengiasi, kad jai nieko netrūktų (b.l.78). Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra būtina užtikrinti mažamečio vaiko interesus – tikrumą dėl gyvenamosios vietos bei teisės į stabilią aplinką. Tuo tarpu pirmos instancijos teismo prezumpcija dėl to, jog atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra ir taip gyvena su ieškove, todėl, galimai, ginčo dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekyla, atmestina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas šį klausimą, pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog byloje esantys įrodymai patvirtina šalių tarpusavio santykių konfliktiškumą, dėl ko galima reali grėsmė aukščiau minėtiems vaiko interesams. Minėtą prezumpciją paneigia ir atsakovo į bylą pateiktas atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovas nurodo, jog dukrai kyla grėsmė gyvenant su motina dėl jos isteriško ir neadekvataus elgesio, todėl ieškovei nepaneigus šių argumentų, prašo teismo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo (b.l.30-33). Taigi, kaip matyti, ginčas tarp šalių dėl dukters gyvenamosios vietos yra, todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, būtina šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apsaugoti tiek mažamečio vaiko interesus ir galimai užkirsti kelią naujiems šalių tarpusavio konfliktams šiuo klausimu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra svarbu užtikrinti ne tik vaiko interesą bendrauti su abiem savo tėvais, bet ir atsakovo, kaip tėvo, teisę bendrauti su savo vaiku, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl įpareigojimo atsakovui matytis su dukra tik dalyvaujant vaiko motinai, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su dukra, neigiamos įtakos ar žalos jai darymą, todėl pagrindo nustatyti jam ribojimą bendraujant su dukra nėra.
Apeliantė nurodo, jog dėl atsakovo žiauraus elgesio buvo priversta išsikraustyti iš santuokos metu įsigyto buto, esančio (duomenys neskelbiami). Kadangi atsakovas pakeitė šio buto raktus, ji nebeturi galimybės atsiimti jai ir dukrai priklausančių daiktų. Pažymi, jog prašydama taikyti įpareigojimus, susijusius su patekimu į butą, siekia tik gauti galimybę teisėtai patekti į butą, pasiimti savo ir vaiko daiktus ir nebūti apkaltinta nebūtais dalykais. Nors nurodo, jog prašymais minėto buto atžvilgiu siekia tik galimybės iš buto pasiimti savo ir dukters daiktus, tačiau pažymėtina, jog pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė reikalavo ne tik įpareigoti atsakovą pateikti raktus nuo pakeistų durų spynų, bet ir netrukdyti jai naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu. Taigi iš esmės siekė galimybės netrukdomai naudotis butu. Kadangi ieškovė turi kitą gyvenamąją vietą bei jos su atsakovu santykiams esant konfliktiškiems, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai dėl prašymo, susijusio su ginčo butu, netenkinimo. Sutiktina, jog šalių gyvenimas ir naudojimasis vienu butu sukeltų naujus sutuoktinių konfliktus ir neigiamas pasekmes jų vaikui. Dėl apeliantės argumentų, jog ji negali pasiimti bute esančių savo ir dukros daiktų, pažymėtina, jog įrodymų, kad atsakovas neleistų ar trukdytų tai padaryti, nepateikta, todėl pagrindo priverstinai įpareigoti atsakovą atiduoti ieškovės ir dukters daiktus nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkina ieškovės atskirąjį skundą, panaikindamas pirmos instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsdamas iš esmės.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., 339 str.
nutaria:
Ieškovės A. M. atskirąjį skundą iš dalies tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies – nustatyti L. M., a.k(duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su ieškove A. M., a.k(duomenys neskelbtini) Kitoje dalyje prašymą atmesti.