Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-151-549/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-07-04
Bylos Nr.
1-151-549/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Nukentėjusysis
E. J., V. P.
Kaltinamasis
R. K., Ž. A.
Advokatai
Miranda Kunickienė, Vytautas Griškevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-151-549/2011Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00035-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.4.; (S) 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 4 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei (Rupšaitei), Vitai Šimkienei,dalyvaujant prokurorams Simonui Geniui, Vidai Kaubrytei,gynėjams advokatams Vytautui Griškevičiui, Romanui Lupeikai,nukentėjusiesiems E. J., V. P.,nukentėjusiojo E. J. atstovei advokatei Mirandai Kunickienei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį;

Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. ir Ž. A. pažeidė viešąją tvarką: 2009-12-29, apie 04.00 val., R. K. ir Ž. A., veikdami bendrai, viešoje vietoje, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu pažeidė viešąją tvarką, o būtent, R. K. atvyko prie baro „Piteris”, esančio Taikos pr. 39, Klaipėdoje, UAB „Autopunkto taksi” priklausančiu automobiliu ir iš jo išlipęs rankomis pastūmė V. P.. V. P. nugriuvus ant žemės, R. K. užgriuvo ant jo ir rankos kumščiu du kartus smogė į pilvą. Po to R. K. atsistojo ir keturis kartus kojomis spyrė V. P. į įvairias kūno vietas. Tuo metu Ž. A., išlipęs iš kito taksi automobilio, su daiktu panašiu į lazdą du kartus smogė į galvą išlipusiam iš R. K. vairuojamo taksi automobilio E. J.. Po suduotų smūgių E. J. nugriuvus ant žemės, Ž. A. smogė E. J. su daiktu panašiu į lazdą aštuonis kartus į įvairias kūno vietas, dėl ko E. J. buvo padaryta: poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairio smilkinio srityje su odos nubrozdinimu, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to Ž. A. priėjo prie gulinčio ant žemės V. P. ir vieną kartą smogė į galvą su daiktu panašiu į lazdą, dėl ko V. P. buvo padaryta: galvos sumušimas su muštine žaizda kaktos kairėje plaukuotoje dalyje, poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario vidiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to įlipę į savo vairuojamus taksi automobilius R. K. ir Ž. A. iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu R. K. ir Ž. A., veikdami bendrai, viešoje vietoje, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas kaltinamuoju R. K. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, kai gavęs užsakymą iš klientų, atvyko prie klubo „Piteris“. Jam būnant taksi automobilyje ir laukiant savo klientų, prie jo priėjo nukentėjusieji, įsėdo į jo vairuojamą taksi automobilį ir liepė juos vežti. Jis nukentėjusiesiems pasakė, jog jų neveš, kadangi atvyko pas kitus klientus, todėl tarp jų kilo konfliktas. Jis nukentėjusiesiems pasiūlė iškviesti kitą taksi automobilį, tačiau pastarieji nesutiko. Tada E. J., sėdėdamas gale, ėmė jį smaugti, o V. P. smogė jam į veidą. Prieš tai jis buvo spėjęs per raciją dispečerio paprašyti iškviesti policiją. Nukentėjusieji buvo agresyvūs, išgėrę. Išlipę iš automobilio jie ėmė grumtis. Jis V. P. sudavė vieną kartą į veidą, o tolesnių įvykių nepamena, kadangi buvo šoko būsenoje. Pamena tik tai, jog grūmėsi su V. P., o po pastarajam suduoto smūgio V. P. nukrito ant žemės, po to vėl atsistojo. Ką darė Ž. A. ir E. J., jis nematė, kadangi tuo metu grūmėsi su V. P.. Konfliktas įvyko dėl nukentėjusiųjų agresyvaus elgesio. Nukentėjusiojo V. P. jis atsiprašė. Nesutinka atlyginti civilinio ieškinio Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kadangi V. P. jis nesužalojo, nuo jo smūgių V. P. fiziškai nenukentėjo, kadangi jie tik apsistumdė. Nurodo, jog su nukentėjusiuoju E. J. grūmėsi Ž. A., todėl mano, jog už E. J. padarytus sužalojimus turi atsakyti tik Ž. A.. Nepripažįsta, jog viešąją tvarką su Ž. A. pažeidė bendrais veiksmais, jų veiksmai buvo atskiri. Prisimena, jog įvykio metu aplink buvo pilna žmonių, jie įvykį stebėjo, tačiau į konfliktą nesikišo. Vėliau su Ž. A. jis susitiko prie policijos komisariato ir padėkojo pastarajam už pagalbą.

2011-03-31 teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju R. K. kaltu prisipažino visiškai, parodė, jog išlipęs iš automobilio jis su V. P. susistumdė ir pastarajam du kartus trenkė į pilvą, po ko V. P. nukrito ant žemės. Kiek kartų sudavė gulinčiam ant žemės V. P., jis neprisiminė (b.l. 165).

Apklaustas kaltinamuoju Ž. A. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad sėdėdamas taksi automobilyje prie klubo „Piteris“ ir per raciją išgirdęs, kaip R. K. prašo dispečerio iškviesti policiją, nuvyko pastarajam padėti. Privažiavęs prie R. K. pamatė, kad pastarasis grumiasi su vienu iš nukentėjusiųjų, t.y. V. P.. Abu grumdamiesi stovėjo. Kai jis išlipo iš savo taksi automobilio ir priėjo arčiau, iš R. K. taksi automobilio išlipo E. J. ir jį (Ž. A.) puolė. Jis E. J. turėta lazda apie septynis kartus trenkė per galvą, po ko E. J. nukrito ant žemės. Iš viso E. J. sudavė apie septynis aštuonis kartus. Tokią jo reakciją iššaukė nukentėjusiojo elgesys. E. J. smūgių jam nesudavė. Iš pradžių jis nuo nukentėjusiojo gynėsi, tačiau pripažįsta, jog per intensyviai. Jis matė, kaip R. K. spardė V. P. į krūtinės ląstą ir į pilvo sritį, nors V. P. tuo metu nei jam, nei R. K. grėsmės nebekėlė. Po to jis (Ž. A.) pribėgo prie V. P. ir sudavė pastarajam turėta lazda. Tuo metu R. K. stovėjo 2-3 metrų atstumu nuo V. P., stebėjo jo (Ž. A.) veiksmus, sustabdyti jo nemėgino, į konfliktą nesikišti neprašė. Nors R. K. smūgiuoti jo neskatino, jis suprato, jog R. K. jo veiksmams pritaria. Iš įvykio vietos jis išvažiavo pirmas, tuo metu E. J. gulėjo ant žemės 10 metrų atstumu nuo R. K. automobilio. Vėliau, būnant prie policijos komisariato, R. K. jam padėkojo už pagalbą. Įvykio vietoje buvo ir daugiau taksi vairuotojų, tačiau į konfliktą niekas nesikišo.

Nukentėjusysis V. P. parodė, kad apie 04.00 val. prie klubo „Piteris“ jis su E. J. įlipo į R. K. vairuojamą taksi automobilį. E. J. sėdėjo priekyje, o jis - automobilio gale. R. K. atsisakius juos vežti, jis paskambino draugui Gracholskiui ir paklausė, kodėl jo vairuotojas nenori jų aptarnauti. Po to telefoną padavė R. K.. Kai pastarasis pabaigė pokalbį, jis išlipo iš taksi automobilio ir dėdamas telefoną į palto kišenę pajuto smūgių laviną. Kas sudavė smūgius, jis nematė, kadangi jam suduota buvo iš šono. Žmonių aplink nepastebėjo, E. J. tuo metu sėdėjo R. K. taksi automobilio priekyje. Po smūgių jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Ž. A. įvykio vietoje jis nematė. Kai atgavo sąmonę, nei kaltinamųjų, nei kitų taksistų aplink nebuvo, o E. J. gulėjo 15-20 metrų nuo jo. Kaltinamiesiems neatleidžia, taikytis nesutinka.

Nukentėjusysis E. J. parodė, kad apie 04.00 val. – 05.00 val. su V. P. jis išėjo iš klubo „Piteris“ ir įsėdo į stovintį taksi automobilį. Jie buvo išgėrę. Kadangi taksi vairuotojas nesutiko jų parvežti namo, jie apsižodžiavo. Taksi vairuotojas pasakė, jog yra užsakytas. Matė, kaip V. P. išlipo iš R. K. taksi automobilio ir pastarieji susigrūmė. Ž. A. įvykio vietoje atsirado labai greitai, tuo metu jis dar sėdėjo R. K. taksi automobilyje. Atvykęs Ž. A. ėjo tiesiai link jo. Jam išlipus iš taksi automobilio, Ž. A. jam smogė į galvą, dėl ko jis prarado sąmonę, o ją atgavo tik ligoninėje. Kiek jam buvo suduota smūgių, jis nežino. R. K. smūgių jam nesudavė. Dėl patirtų traumų jis du mėnesius gydėsi namuose, apie mėnesį nebendravo su artimaisiais, patyrė depresiją, miego sutrikimus, vartojo raminančius vaistus. Kaltinamųjų anksčiau jis nepažinojo. Jiems jis neatleidžia ir taikytis nesutinka.

Iš specialisto išvados Nr. G 2068/09 (03) matyti, kad V. P. buvo padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su muštine žaizda kaktos kairėje plaukuotoje dalyje, poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario vidiniame paviršiuje. Sužalojimai įgauti bukos traumos pasėkoje, neatspindi traumuojančio daikto paviršiaus savybių, todėl konkrečiai pasakyti, kokiu daiktu jie padaryti, nėra galimybės. Dėl paminėtų sužalojimų V. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 32).

Iš specialisto išvados Nr. G 91/10 (03) matyti, kad E. J. buvo padaryti šie sužalojime ir jų lokalizacija: poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairio smilkinio srityje su odos nubrozdinimu, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai gavosi nuo kieto buko daikto ar daiktų poveikio tiesioginių trauminių kontaktų pasėkoje. Dėl paminėtų sužalojimų E. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 24-25).

Iš 2010-01-05 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kaip taksi vairuotojai, t.y. kaltinamieji R. K. ir Ž. A. nukentėjusiųjų E. J. ir V. P. atžvilgiu naudoja smurtą (b.l. 14-16, 17).

Motyvuojamoji dalis

Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, jog kaltinamieji R. K. ir Ž. A. pripažino mušę nukentėjusiuosius, tačiau kaltinamasis R. K. neigia savo kaltę dėl nukentėjusiajam V. P. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kadangi, anot jo, pastarojo suduoti smūgiai V. P. nesužalojo, teigia, jog nukentėjusieji patys išprovokavo konfliktą. Iš byloje aptartų įrodymų nustatyta, jog tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų buvo kilęs žodinis konfliktas, tačiau tolimesnę įvykio seką, akivaizdu, nulėmė kaltinamųjų aktyvūs veiksmai. Kad būtų įvykio metu suduoti smūgiai ar kaip nors sužalota kaltinamųjų sveikata, nenustatyta, todėl nesant tokių faktinių duomenų, nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamųjų veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu atitiko būtinosios ginties požymius. Atvirkščiai, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamieji įvykio metu elgėsi itin agresyviai, ką patvirtino ir pats kaltinamasis Ž. A., jog iš pradžių jis nuo nukentėjusiojo gynėsi, tačiau peržengė būtinosios ginties ribas. Priežasčių, kurios pateisintų kaltinamųjų panaudotą smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, nėra. Be kaltinamųjų pačių prisipažinimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų E. J. ir V. P. parodymais, specialisto išvadomis, filmuota vaizdo medžiaga bei kita surinkta ir teisiamojo posėdžio metu ištirta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis R. K. neigia veikęs bendrai su kaltinamuoju Ž. A., teigia, jog jų veiksmai buvo atskiri. Pagal BK, būtinu bendrininkavimo požymiu yra bent dviejų bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Pažymėtina, kad susitarimas tarp bendrininkų (tiek išankstinis, tiek ir nusikalstamos veikos darymo metu) galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t.t.). Kaltinamasis Ž. A. parodė, jog R. K. stebėjo jo (Ž. A.) veiksmus V. P. atžvilgiu, sustabdyti jo nemėgino, į konfliktą nesikišti neprašė. Akivaizdu, jog R. K., prisijungus Ž. A., konkliudentiniais veiksmais pritarė Ž. A. veiksmams, o po įvykio pastarajam padėkojo už pagalbą, ką patvirtino ir pats R. K.. Kiekvieno iš kaltinamųjų atlikti veiksmai reikšmės jų veikos kvalifikacijai neturi, nes jie veikė bendrai, o jų tikslas – vieningas – „pamokyti” nukentėjusiuosius už netinkamą jų elgesį ir tam naudojo fizinį smurtą, todėl už kilusias pasekmes ir atsiradusią žalą abu kaltinamieji atsako bendrai, kadangi dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams.

Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-241/2009, 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-377/2010). Tai yra vertinamieji požymiai, kurių turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir nuo nusikalstamos veikos motyvų. Kaltinamieji R. K. ir Ž. A. nusikalstamus veiksmus - smurto panaudojimą nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko prie naktinio klubo „Piteris, t.y. viešoje, visiems prieinamoje vietoje, kurioje, ką patvirtino ir kaltinamieji, buvo pilna žmonių. Asmeniniams santykiams spręsti kaltinamieji pasirinko būtent viešąją vietą. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Ir nors kaltinamieji parodė, jog aplink buvę žmonės įvykį tik stebėjo, o į konfliktą nesikišo, smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudotas kitų asmenų akivaizdoje, dėl ko įvykio liudininkai patyrė neigiamų išgyvenimų. Nukentėjusieji buvo mušami rankos kumščiu, kojomis ir lazda. Toks kaltinamųjų elgesys vertinamas kaip įžūlus. Teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamųjų bendrais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, pademonstruota nepagarba ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkiniams, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka (veika padaryta kitų asmenų akivaizdoje, panaudotas fizinis smurtas, kviesta policija). Kaltinamųjų veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, kadangi šio straipsnio dispozicija apima ir nežymaus sveikatos sutrikdymo pasekmes.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi jis savo kaltę pripažino tik iš dalies ir dėl savo poelgio nuoširdžiai nesigaili. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo Ž. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, be to, nukentėjusiajam E. J. ir civiliniam ieškovui – Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlygino dalį padarytos žalos (Lietuvos Respublikos 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, dirba, dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino tik iš dalies, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės.

Kaltinamasis Ž. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nedirba, dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, dalį žalos nukentėjusiajam E. J. ir civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlygino. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti Ž. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Kaltinamasis Ž. A. sutinka, kad jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė. Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės.

Nukentėjusysis E. J. pareiškė 7000 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti 6000 Lt neturtinę ir 1000 Lt turtinę žalą.

Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis E. J. motyvavo tuo, jog dėl jam padarytų sužalojimų jis patyrė didelį fizinį skausmą, du mėnesius gydėsi namuose, apie mėnesį nebendravo su artimaisiais. Patyrė didelį nepatogumą gyventi įprastą gyvenimo būdą, atsirado ilgalaikė depresija, bijo dėl patirtų sužalojimų galimų pasekmių ateityje, buvo pažemintas kaip žmogus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio panašiais atvejai (kasacinė byla 2K-269/2011). Teismas neabejoja, kad E. J. dėl šio įvykio patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, depresiją, buvo pažemintas kaip žmogus, tačiau jo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra per didelis, todėl mažintinas, tenkintinas iš dalies. Kadangi kaltinamasis Ž. A. nukentėjusiajam E. J. dalį, t.y. 1000 Lt neturtinės žalos jau atlygino, ką patvirtina 2011-04-07 mokėjimo nurodymas, iš kaltinamųjų R. K. ir Ž. A. nukentėjusiojo E. J. naudai solidariai priteistina 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis E. J. motyvavo tuo, jog teisines paslaugas jam teikia ir jo interesus teisme gina advokatė M. Kunickienė. Už teisines paslaugas jis sumokėjo 1000 Lt, todėl tai vertina kaip jam padarytą turtinę žalą. Šios nukentėjusiojo E. J. turėtos 1000 Lt išlaidos advokatės M. Kunickienės, kuri byloje dalyvavo kaip jo atstovė, paslaugoms apmokėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., solidariai išieškotinos iš kaltinamųjų R. K. ir Ž. A..

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, pareiškė 950,34 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį motyvavo tuo, jog kaltinamųjų R. K. ir Ž. A. nusikalstamais veiksmais buvo sužaloti nukentėjusieji E. J. ir V. P.. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusieji gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už šias paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 950,34 Lt. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Kadangi dalį, t.y. 475,17 Lt civilinio ieškinio kaltinamasis Ž. A. atlygino, ką patvirtina byloje esantis mokėjimo nurodymas (b.l. 171), likusi neatlyginta dalis – 475,17 Lt solidariai priteistina iš kaltinamųjų R. K. ir Ž. A..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas, esantis voke (b.l. 17), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str.,

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.

Nustatyti, kad R. K. paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Ž. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti solidariai iš R. K. ir Ž. A. nukentėjusiajam E. J. 4000 Lt neturtinei ir 1000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš R. K. ir Ž. A. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 475,17 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską, esantį voke (b.l. 17), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Ingrida Krušienė