Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-309-508/2011

2011 m. gegužės 03 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nukentėjusiajai A. L., nuteistajai A. P., jos gynėjui advokatui Jonui Klipštui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-02-18 nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 139 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d. 1 p., A. P. įpareigota per bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir atlyginti A. L. nusikaltimu padarytą turtinę bei neturtinę žalą.

Iš A. P. A. L. priteista 2374,40 Lt turtinės ir 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. pagal LR BK 139 str. 1 d. nuteista už tai, kad, būdama viena iš Kaukazo-Senbernaro aviganio veislės šuns, priskiriamo pavojingų šunų veislei, savininkų, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintų agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių 18 (atsakingi asmenys privalo garantuoti, kad agresyvių šunų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, ramybei ir nepažeis kitų žmonių teisių ir interesų) punktą, bei Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 58 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisyklių 2 (Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų ir būtų užtikrintas žmonių saugumas), 3.1 (Agresyvius šunis įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys Savivaldybės ar vyriausybės įgaliotos institucijos išduotus leidimus) punktų reikalavimus, neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, 2009 m. birželio 13 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini) savo namo kieme, šerdama šunį, nesandariai uždarė voljero vartelius, iš kur išbėgo Senbernaro-Kaukazo aviganis ir prie V. P. priklausančios sodybos esančiame kelyje užpuolė A. L. bei įkando nukentėjusiajai padarydamas kąstinę žaizdą dešinio dilbio srityje, dešinio stipinkaulio lūžimą tipinėje vietoje, dešinio alkūnkaulio ataugos lūžimą, dėl ko A. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.

Skunde teigiama, kad 2009-06-19 administracinės teisės pažeidimo protokole Nr. 199851 nurodyta, kad ne ji, bet jos sutuoktinis pažeidė „Gyvūnų laikymo Kauno rajone Taisyklių 6-tą punktą ir padarė ATPK 110str. 5d. numatytą administracinės teisės pažeidimą, jam surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas Nr.R199851 ir 2009-06-22 nutarimu Nr. H0190102 nubaustas 500 Lt dydžio bauda. Tai įrodo, kad A. L. sužalojusio šuns savininkas buvo nustatytas, sprendimas dėl to priimtas ir kaltas asmuo nubaustas, apie ką A. L. Kauno apskrities VPK informavo 2009-07-10 raštu Nr. 20-8-2313, nurodydamas teisę apskusti priimtą sprendimą ir pačią apskundimo tvarką. Nukentėjusi šia teise nepasinaudojo, taip ir liko neaišku, kuom remiantis 2009-11-24 buvo pareikštas įtarimas jai, o ne tinkamam subjektui, kadangi jokio dokumento, kurio pagrindu tai buvo padaryta byloje nėra. Tai tiesiogiai patvirtina, kad vertindamas byloje esančius įrodymus teismas buvo šališkas.

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog vienas iš atsakomybės atsiradimo pagrindų yra LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas Nr. VIII-500, kurio 5 str. 2 d. nustato, kad savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, kad jis privalo užtikrinti tinkamas ir saugias gyvūno laikymo sąlygas, kad išvengti nepageidautinų padarinių ir neatsirastų atsakomybės pagrindai už neigiamas pasekmes. Bylos esantys įrodymai patvirtina, kad tinkamas subjektas, galėjęs būti atsakingas už A. L. sužalojimą buvo nustatytas ir tik jis galėjo ir turėjo atsakyti už atsiradusias pasekmes dėl A. L. sužalojimo ir jokiu būdu juo negalėjo būti nuteistoji.

Skunde nurodyta, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes nuosprendyje neįvertintos byloje esančios pokalbių išklotinės, kurios akivaizdžiai patvirtina nukentėjusios ketinimus pasipelnyti iš susidariusios situacijos. Priteisdamas nukentėjusiai žalos atlyginimą, teismas pasitenkino tik jos paaiškinimu, kad gydėsi apie šešis mėnesius ambulatoriškai nesant objektyvių tai patvirtinančių įrodymų, išduotų gydymo įstaigų. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina tik tai, kad A. L. sveikata buvo sutrikusi ilgiau, kaip 10 dienų, o Kauno Raudonojo Kryžiaus Klinikinės Ligoninės pateiktuose ambulatorinio gydymo dokumentuose yra tik duomenys apie ambulatorinį gydymą 2009m. birželio mėnesį. Pati nukentėjusi 2010-09-02 teismo posėdyje nurodė, kad važinėjo pas gydytojus tris mėnesius. Kas yra neturtinė žala reglamentuota LR CK 6.250 str. l d., o nukentėjusi A. L. teismo posėdyje nurodė, kad prašo priteisti neturtinę žalą dėl to, kad negalėjo apie šešis mėnesius dirbti namų darbų. Esant tokioms aplinkybėms, net jei ji ir būtų tinkamas subjektas, nukentėjusiajai galėjo būti pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas paliktas spręsti civilinio proceso normų nustatyta tvarka.

Be to, apeliantė nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji yra onkologinis ligonis, pastoviai gydoma ne tik Kauno, bet ir Vilniaus gydymo įstaigose, todėl teismo įpareigojimas per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, yra negalimas, nes trukdys atlikti reikiamas medicinines procedūras.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę ir nukentėjusiąją, prašiusias nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistosios A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo A. P. nusikalstamą veiką pagal LR BK 139 str. 1 d. ir išsprendė žalos atlyginimo klausimą, tačiau paskiriant A. P. LR BK 48 str. 6 d. 2 p. numatytą įpareigojimą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, įpareigodamas ją per bausmės laikotarpį atlyginti A. L. ir neturtinę žalą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.).

LR BK 48 str. 6 d. 2 p. numatyta, kad paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas gali įpareigoti asmenį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu. Ši norma nenumato galimybės įpareigoti asmenį atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo pabloginti nuteistosios padėties labiau, nei numatyta įstatyme. Pirmosios instancijos teismui neteisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, iš A. P. paskirto įpareigojimo per bausmės laikotarpį atlyginti A. L. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, šalintinas įpareigojimas atlyginti neturtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje esačių įrodymų, o nuosprendis surašytas pažeidžiant LR BPK 305 str. l d. l p. reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, faktinės bylos aplinkybės nustatytos iš byloje surinktų įrodymų, o vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas LR BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo nuosprendis surašytas nepažeidžiant LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, nes jame išsamiai išdėstytos teismo nustatytos A. P. nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės: jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

A. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009-06-13 apie 21 val. nuėjo pašerti šuns. Vyras tuo metu buvo kambaryje. Įėjusi į voljerą, užstūmė aptvaro vartelių sklendę, ar gerai uždarė – nepatikrino. Supylė į indą ėdalą ir atsisukusi pamatė, kad voljero varteliai atidaryti ir šuo paspruko iš voljero. Ji išbėgo į lauką ir pamatė savo šunį, kuris uostinėjo A. L. šunį. Ji griebė savo šunį ir laikė, kol atėjo jos vyras. Pastarasis nuvedė šunį į voljerą. Po to ji nuvažiavo pas A. L. į namus išsiaiškinti, ar ši nenukentėjo, tuo metu felčerė atvežė A. L., jai buvo sužalota dešinė ranka. Prieš šį įvykį šuo buvo sužalojęs dar du asmenius.

Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 139 str. 1 d., pagrįstai grindžiama nukentėjusiosios A. L., liudytojų M. B., V. P., J. P., G. S., A. B., V. V., A. G. ir J. L. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip A. P. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 139 str. 1 d., įrodymus.

Nukentėjusioji A. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009-06-13 vakare buvo išėjusi pasivaikščioti kartu su M. B. ir einant pro P. kiemą, išbėgo šuo, kuris griebė jai už dešinės rankos ir tampė, po to paleido ir vėl griebė už riešo ir tampė, tik pamatęs atbėgusį jos šunį, P. šuo paleido jos ranką ir griebė jos šunį. Pradėjus šauktis pagalbos, atbėgo A. P. sulaikė savo šunį.

Kad A. L. buvo apkandžiota A. P. šuns, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai konstatuota kąstinės žaizdos dešinio dilbio srityje, dešinio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimas, sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (t. 1, b.l. 32).

Nukentėjusiosios parodymus teisme patvirtino liudytoja M. B., kuri buvo kartu su nukentėjusiąja įvykio vietoje ir matė, kaip iš V. P. kiemo išbėgo šuo, kuris pribėgęs kando A. L. į ranką. Po to šuo atsitraukė nuo A. L. ir puolė jos kalytę. Atbėgusi A. P. sulaikė savo šunį.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2009-06-13 apie 21 val. išgirdęs moteriškų balsų riksmą, pamatė tuščią voljerą ir, paėmęs antsnukį, nuėjo į lauką, kur jo sutuoktinė laikė šunį. Uždėjęs šuniui antsnukį, nuvedė jį į voljerą. Po to su sutuoktine nuvažiavo pas A. L., jai buvo sužalota dešinė ranka.

Liudytoja J. P. parodė, kad jie laikė šunį – Kaukazo aviganio ir senbernaro veislės mišrūną, kurį prižiūrėjo visi šeimos nariai. 2009-06-13 iš tėvų sužinojo, kad pabėgęs šuo apkandžiojo A. L..

Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja G. S. parodė, kad 2009-06-13 apie 21 val. pas ją į namus atėjo A. L. su kraujuojančia dešine ranka, pasakė, kad ranką sukandžiojo šuo.

Liudytojas A. B., Kauno rajono Vilkijos seniūnijos seniūnas, parodė, kad gerai pažįsta Vytauto ir A. P. šeimą, jie laikė šunį, kuris anksčiau buvo apkandžiojęs du žmones, 2009-06-13 apkandžiojo A. L., po to apkandžiojo dar vieną asmenį.

Liudytojos A. G. ir V. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jas taip pat buvo apkandžiojęs A. ir V. P. šuo.

Liudytoja J. L., UAB ,,Nuaras“ administratorė, teisme paaiškino, kad 2009 m. birželio mėnesį paskambinęs Vilkijos apylinkių seniūnas pranešė, kad šuo apkandžiojo žmones, šuns, kuris priskiriamas agresyviųjų šunų veislei, savininkas V. P. davė sutikimą šunį užmigdyti. Daiktų, dokumentų pateikimo protokole pažymėta, kad 2009-10-06 J. L. pateikė dokumentų kopijas – Vilkijos apylinkių seniūnijos prašymą UAB „Nuaras“ išvežti Kaukazo ir senbernaro veislės šunį (mišrūną), Sugautų benamių gyvūnų aktą, V. P. prašymas dėl gyvūno atidavimo, V. P. sutikimas nugaišinti gyvūną (t. 1, b.l. 46-50).

Šie aptarti įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad 2009 m. birželio 13 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini) šerdama šunį, A. P. nesandariai uždarė voljero vartelius, iš kur išbėgo Senbernaro-Kaukazo aviganis, užpuolė A. L. ir įkando jai padarydamas kąstinę žaizdą dešinio dilbio srityje, dešinio stipinkaulio lūžimą tipinėje vietoje, dešinio alkūnkaulio ataugos lūžimą, dėl ko A. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.

Tokią A. P. veiką pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal LR BK 139 str. 1 d., t.y. kaip nesunkų A. L. sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad A. P., būdama viena iš mišrūno Kaukazo aviganio – senbernaro veislės šuns savininkų, pažeidė teisės aktų nustatytas šunų įsigijo, auginimo, laikymo taisykles, šerdama šunį būtent ji nesandariai uždariusi voljero vartelius neužtikrino gyvūno priežiūros, kad šis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai bei gyvybei ir, iš voljero išbėgęs šuo, užpuolė ir apkandžiojo nukentėjusiąją A. L. tik dėl A. P. neatsargios kaltės. Pastarosios kaltė pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo forma, nes ji, šerdama šunį, nenumatė, kad šuo ištrūks iš voljero ir, užpuolęs žmogų, gali jį sužaloti, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Įvertinus nusikalstamus padarinius, jog nukentėjusiajai A. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 139 str. 1 d.

Apeliantė ginčija, kad ji yra šuns savininkė, tačiau iš bylos aplinkybių nustatyta, kad tiek ji, tiek ir jos sutuoktinis V. P., šunį įsigijo, jį augino, prižiūrėjo, maitino. Teisme apklausti V. P. ir J. P. patvirtino, kad A. P. kartu su kitais šeimos nariais rūpinosi prieš porą metų įgytu Kaukazo aviganio – senbernaro veislės mišrūnu, kuriam V. P. pastatė voljerą, A. P. šerdavo šunį, neatsisakė juo rūpintis, tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais prisiėmė atsakomybę už šuns laikymą. Bylos duomenys patvirtina, kad V. P. už šuns netinkamą laikymą buvo nubaustas administracine tvarka (1 t., b.l. 16). Šuo iš voljero ištrūko būtent tada, kai A. P. jį šėrė, todėl pastaroji privalo atsakyti už savo nusikalstamai nerūpestingus veiksmus, nes būdama viena iš šuns šeimininkų, A. P. turėjo būti dėmesinga visuomenės interesams ir griežtai laikytis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-24 įsakymu Nr. 242 patvirtintų agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių bei Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000-08-31 sprendimu Nr. 58 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisyklių.

Nuteistoji nesutinka su jai paskirta laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, nes, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, ji yra onkologinė ligonė ir tai gali trukdyti atlikti reikiamas medicinines procedūras. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo momentu, teismas nepreziumuoja, ar nuteistasis galės atlikti skirtą įpareigojimą, tačiau jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (LR BK 48 str. 9 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, bausmė A. P. paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str. 2 d., ir yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

Nepagrįstas ir apeliantės skundo argumentas, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes nuosprendyje neįvertintos nukentėjusiosios A. L. pokalbių išklotinės, patvirtinančios nukentėjusiosios ketinimus pasipelnyti iš susidariusios situacijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendyje iš tiesų nevertintos nukentėjusiosios telefoninių pokalbių išklotinės, tačiau ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas, kurio žinioje yra byla (LR BPK 20 str. 2 d.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiosios telefoninių pokalbių išklotinių, nelaikytina, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes pirmosios instancijos teismas, objektyviai įvertinęs nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jos nurodytą civilinį ieškinį patenkino tik iš dalies ir priteisti žalų dydžiai, teisėjų kolegijos nuomone, yra adekvatūs padarytai žalai bei nelaikytini pasipelnymu iš susidariusios situacijos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nuspr endžia:

nuteistosios A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011-02-18 nuosprendį pakeisti: iš A. P. paskirto įpareigojimo per bausmės laikotarpį atlyginti A. L. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, pašalinti įpareigojimą atlyginti neturtinę žalą.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.