Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 9 klasių išsilavinimo, užsiima individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės apribojimo bausme;

3. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

4. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

5. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės 2015 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesiai ir 10 dienų laisvės atėmimo;

6. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), subendrinus su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 metai 5 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

7. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. K. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2021 m. liepos 21 d., laikotarpiu nuo apie 08.00 val. iki 18.30 val., išlauždamas nukentėjusiosios L. M. nuomojamo kambario nuosavybės teise R. G. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rakinamų durų užraktą, tuo padarydamas jai 10 Eur turtinę žalą, įsibrovė į šį kambarį ir pagrobė ant stalo buvusius nukentėjusiajai L. M. priklausančius planšetinį kompiuterį „Huawei MediaPad T3 10“ kartu su dėžute, 130 Eur vertės, televizorių „LG“, 40 colių įstrižainės, 150 Eur vertės, iš stalo stalčiaus – mobilaus ryšio telefoną „Samsung J3“, 60 Eur vertės, bei 4 (keturis) vienetus mobilaus ryšio telefonų ir planšetinio kompiuterio pakrovėjus, bendros 40 Eur vertės, padarydamas bendrą 390 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad nuomojosi kambarį bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas buvo trijų kambarių, kitame kambaryje gyveno nukentėjusioji. 2021 m. liepos 21 d. jis išlaužė nukentėjusiosios buto duris, išmėtė daiktus, sujaukė kambarį. Kompiuteris buvo neveikiantis, jis pats nežino, kodėl sulažė lovą, nuplėšė stalviršį. Pamena, kad išnešė nešiojamą kompiuterį, o televizorių tikriausiai išmetė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, su civiliniu ieškiniu sutinka ir ketina jį atlyginti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusioji L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 21 d., apie 18.30 val., grįžusi iš darbo į savo nuomojamą kambarį bute, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo išlaužtas savo kambario duris, kurias buvo palikusi užrakintas. Išlaužtų durų sutaisymas jai kainavo 10 Eur. Įėjusi į kambarį, pastebėjo išverstus visus savo daiktus. Apžiūrėjusi pastebėjo, kad iš stalo stalčiaus pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung J3“, tamsiai pilkos spalvos, trys balti ir vienas juodas telefono pakrovėjai. Telefono pirkimo dokumentų neturi, nes jį pirko maždaug prieš 2-3 metus iš asmens, dėvėtą. Telefono IMEI nežino. Telefoną pagal šios dienos rinkos kainą įvertintų 60 Eur, o pakrovėjus įvertintų po 10 Eur tai iš viso 40 Eur. Taip pat nuo stalo buvo pavogtas jos planšetinis kompiuteris „Huawei Media PAD T3 10“, kurį pirko prieš maždaug 2 metus ir mokėjo 198 Eur. Šis kompiuteris buvo pavogtas kartu su dėžute ir joje buvusiais pirkimo dokumentais, todėl jų pateikti negali. IMEI taip pat nežino. Šiai dienai pagal rinkos kainą ji šį planšetinį kompiuterį įvertintų 130 Eur, nes jis buvo idealios būklės. Taip pat nuo stalo buvo pavogtas plokščiaekranis televizorius „LG“, 40 colių. Televizorių įsigijo jau dėvėtą, iš asmens. Pirkimo dokumentų neturi. Šiai dienai jo vertė 150 Eur, nes jis buvo labai geros būklės. Šalia televizoriaus buvo nešiojamas kompiuteris „Asus X5536M“, kuris buvo numestas nuo stalo ir sudaužytas, sulankstytas. Kompiuteris buvo nuneštas į taisyklą, ir ten ji buvo informuota, kad jis yra sudaužytas nepataisomai. Kompiuterį pirko maždaug prieš 3 metus naują už 499 Eur, tačiau ji jį naudojo, ir įvykio metu jis buvo dėvėtas, todėl šiai dienai jo vertė yra 150 Eur. Taip pat iš virtuvės buvo pavogti jai priklausantys indai: 2 lėkštės, 2 dubenėliai, kurių vertė yra mažareikšmė, dėl jų pretenzijų neturi. Daugiau jos kambaryje nieko nepavogta ir nesugadinta. Taip pat jos kambaryje buvo apgadinta buto šeimininkei priklausanti komoda, nuo jos nuplėštas stalviršis. Pabandžius komodą remontuoti savo jėgomis, jai tai padaryti nepavyko, nes pats komodos stalviršis yra sulaužytas, sulenktas, netiesus, todėl jo uždėti nepavyksta. Butą ji nuomojosi be nuomos sutarties. Su nuomotoja ji bendrauja per socialinį tinklą „Facebook“. Nuomotojai moka tik už komunalinius mokesčius. Pinigus dažniausiai paduoda nuomotojos draugui, kuris atvažiuodavo į butą ir pinigus pasiimdavo grynais. Su juo susisiekdavo buto savininkė. Įvykio metu iš jos buto taip pat buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung J3“, kuris buvo senas, be dokumentų. Taip pat buvo pavogti telefonų ir planšetinio kompiuterio pakrovėjai (iš viso keturi). Planšetinis kompiuteris „Huawei MediaPad T3 10“ buvo pavogtas kartu su jo dėžute. Prarastą televizorių vertina apie 150 Eur, prarastą kompiuterį – apie 150 Eur, prarastas planšetinis kompiuteris buvo pirktas už 198 Eur. Dėl telefono ir prarastų pakrovėjų jai padaryta apie 100 Eur žala. Be to, 2021 m. liepos 9 d. Artūras neperdavė nuomotojai jos 110 Eur. Sudėjus visus patirtus nuostolius, iš viso jai padaryta apie 710 Eur žala. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno tik ji ir A. K.. Apie tai, kad jos daiktus pavogė A. K., nurodė jo draugė E. K.. Jai gyvenant minėtame bute ji ir A. K. vaikščiodavo po visą butą, naudojosi bendra virtuve, bendru tualeto kambariu, bendru vonios kambariu. Savo atskiruose kambariuose bute gyveno tik po vieną, vienas pas kitą niekada į kambarius nebuvo užėję. A. K. prieš išsinuomojant minėtą butą, buvo apžiūrėjęs jos kambarį tik per durų slenkstį, įėjęs į jos kambarį niekada nebuvo. Ji visada, išeidama iš buto, užrakindavo ir savo kambario spyną, ir viso buto durų spyną. Po įvykio ji pakeitė buto durų spyną, kad A. K. nepatektų į butą. Įvykio metu jokių kitų asmenų bute negalėjo būti, tik vienas A. K. būdavo bute. Kartais pas A. K. ateidavo į jo kambarį jo draugė E. K.. A. K. pats po įvykio prisipažino ir papasakojo savo draugei E. K., kad pavogė jos daiktus, kad ji neatgaus savo daiktų. Po to, kai parašė pareiškimą apie įvykį, A. K. jai per „Messenger“ 2021 m. liepos 22 d., 20.57 val., parašė žinutę, kad ji atsiimtų pareiškimą, tačiau ji nesutiko, nes nori atgauti daiktus. A. K. parašė, kad kol bus pareiškimas, ji neatgaus daiktų. Ji yra tikra, kad A. K. pavogtus daiktus pardavė arba atidavė kažkam, nes jis pasakė savo draugei E. K., kad daiktų neatgausiu, kad jis jau seniai tų daiktų neturi (1 t., b. l. 62-63, 68-69, 71-72). Nukentėjusioji teisme nurodė, kad jai žala neatlyginta ir prašo ją atlyginti iš kaltinamojo.

Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su A. K. susisiekė tą pačią dieną, kai jis paėmė daiktus iš L. M., kadangi jai L. M. paskambino ir pasakė, kad A. K. išdaužė jos kambarį. Su A. K. ji susisiekė per programėlę „Messenger“, kalbėjo vaizdo skambučiu, pasakė, kad nedaužytų kambario. A. K. pasakė, kad kambarį išdaužė be priežasties. Jai L. M. atsiuntė nuotraukas, kaip atrodo A. K. išvartytas jos kambarys. Po įvykio kiekvieną dieną ji skambino A. K., kad susitiktų, tačiau A. K. susitikti nenorėjo (1 t., b. l. 93-94).

Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ji jau daug metų gyvena Anglijoje, leidžia savo bute gyventi asmenims už tai, kad jie laiku sumokėtų komunalinius mokesčius, ir butas nebūtų jai nuostolingas. Buto gyventojus randa, dėdama skelbimus į socialinį tinklą „Facebook“. L. M. jos bute gyvena jau daugiau kaip metus, ji yra tvarkinga mergina, laiku moka mokesčius, gyvena tvarkingai. 2021 metais, maždaug gegužės – birželio mėnesį, į bute buvusį laisvą kambarį per „Facebook“ skelbimus ji surado dar vieną gyventoją, A. K.. Jis pradžioje jai jokių įtarimų nekėlė, buvo jai nepažįstamas. Prieš įsikeldamas sumokėjo 60 Eur užstatą ir už komunalinius mokesčius mokėjo tvarkingai. Jos bute jis gyvendamas apgadino buto duris, sugadino komodą ir neišvalomai savo kambaryje sugadino kiliminę dangą. Kadangi bute buvę visi daiktai yra labai seni, daug naudoti ir nevertingi, tai jai padarytą žalą A. K. atlygino, nereikalaudamas grąžinti užstato. A. K. dėl turto sugadinimo ji jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 99).

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2021 m. liepos 21 d. 18.53 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad buvo padaryta vagystė, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėja – L. M.. Į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko 2021 m. liepos 21 d., 20.27 val. Įvykio vietoje filmuota kūno kameromis Nr. B0F1EC5F1274, B0F1EC61715E, B0F1EC5F8748 (1 t., b. l. 8-11).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą vaiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2021 m. liepos 21 d. buvo gautas L. M. pareiškimas apie tai, kad 2021 m. liepos 20 d., apie 19.00 val., ji grįžo į nuomojamo kambario patalpas bute, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžusi pastebėjo, jog buto bendrojo naudojimo virtuvės patalpoje yra pašalinių asmenų. Ji, nieko nelaukus, pasiteiravo, ką dvi moterys, kurios čia negyvena, veikia virtuvėje. Moterys iškart nurodė, jog jai šiame bute liko gyventi apie 11 dienų, ir jos planuoja gyventi visame bute su jos kaimynu, kuris gyvena kitame buto kambaryje – A. K.. Moterims ji nurodė, jog ne joms spręsti, kiek ji gyvens šiame būste. Tuomet įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jai pasidarė labai silpna, kadangi šiuo metu ji turi sveikatos problemų. Ji atsisėdo virtuvėje ir paprašė moterų išeiti iš virtuvės patalpos. Jos nenoriai išėjo. A. K. ji paprašė sumokėti už ją nuomos pinigus. Jis geranoriškai tai padaryti sutiko. Kadangi dirba du darbus, jai labai sunku rasti laiko susimokėti už nuomą. 2021 m. liepos 9 d. ji nuo sąskaitos nuėmė 110 Eur, perdavė A. K., kuris kitą dieną buvo pažadėjęs už nuomą sumokėti. 2021 m. liepos 10 d. ji A. K. pasiteiravo, ar jis padavė tuos pinigus. Jis nurodė, jog sumokėjo tuos pinigus, bet nuomininkė nurodė, jog pinigų negavo. Ji A. K. nurodė, jog jis privalo sumokėti tuos pinigus, taip pat nurodė, jog nenori, kad buto patalpose gyventų ir lankytųsi pašaliniai asmenys. A. K. pasakė, jog pinigai yra sumokėti. 2021 m. liepos 21 d., apie 08.00 val., ji išvyko iš namų į darbą, duris užrakino pilnai, kambario patalpas paliko tvarkingas. 2021 m. liepos 21 d., apie 18.30 val., sugrįžo, priėjusi prie kambario durų, pastebėjo, jog, išlaužiant rakinamų kambario medinių durų užraktą, tyčia buvo įsibrauta į jos nuomojamo kambario vidaus patalpas, iš jų pagrobtas planšetinis kompiuteris „Huawei“, televizorius „LG“ 40 colių įstrižainės, sudaužytas nešiojamasis kompiuteris „Asus“ Nr. X553M. Įvykio ji nematė, kadangi nurodytu laikotarpiu buvo darbe. Apžiūrėjusi buto kambario patalpas, pastebėjo, jog visi daiktai yra išmėtyti, išvartyti, ant grindų mėtėsi sudaužytas ir suniokotas jos nešiojamasis kompiuteris. Nuėjusi į virtuvės patalpą, pastebėjo, jog buvo pagrobtas indų komplektas, kurį sudarė dvi mažesnės lėkštės, dvi didelės lėkštės ir du dubenėliai. Dėl padaryto nusikaltimo įtaria savo kaimyną A. K., kadangi jis gyveno šiame bute, žinojo, ką vertingo kambaryje ji turėjo, iš vakaro su juo buvo sukonfliktavusi. Dar jai sukėlė įtarimą, jog A. K. apie 13.00 val. jai atsiuntė SMS žinutę, paklausė, ar ji sugrįš namo apie 18.00 val., ir po jos atrašytos žinutės jos telefono numerį užblokavo, ji negalėjo jam daugiau prisiskambinti, parašyti žinutės (1 t., b. l. 16-19).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas L. M. nuomojamas kambarys, esantis bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ant L. M. nuomojamo kambario rudų medinių durų, rakinamų viena spyna, staktos – laužimo žymės. Kambaryje grindys išklotos kilimine danga, rasti išvartyti daiktai. Kambaryje esanti komoda rasta apgadinta, iš jos išmėtyti daiktai, komodos viršutinė dalis rasta nuimta, šalia jos rasti išmėtyti įvairūs namų apyvokos, kosmetikos daiktai, medinės dėžutės. Kairėje pusėje, prie sienos, rasta nuversta lova su išvartyta patalyne. Už lovos, viduryje kambario, rastas ant žemės gulintis sugadintas nešiojamasis kompiuteris, nuversta pastatoma lempa, medinis staliukas, išmėtyti įvairūs namų apyvokos daiktai. Kambario gale, kairėje pusėje, prie sienos – rašomasis stalas pradarytais stalčiais, ant jo viršaus – kelios stiklinės, kavos aparatas, ilgintuvas. Virš stalo kambario viduryje, – iš dviejų dalių sudarytas langas su žaliuzėmis, kurio dešinė pusė atidaryta. Kambario dešinėje pusėje – 3 dalių drabužių spinta, kurios durys praviros. Nuo spintos vidurinių durų veidrodžio išryškinti rankų pirštų pėdsakų fragmentai, kurie nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių ir supakuoti į voką (1 t., b. l. 31-32). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 35-45, 47).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2021 m. rugpjūčio 3 d. specialisto D. D. išvadoje nurodyta, kad du pirštų pėdsakai, nukopijuoti tirti pateikta daktiloskopine plokštele Nr. 20-799-21/1-1, vienas delno pėdsakas, nukopijuotas tirti pateikta daktiloskopine plokštele Nr. 20-799-21/1-2 ir vienas piršto pėdsakas, nukopijuotas tirti pateikta daktiloskopine plokštele Nr. 20-799-21/1-3 yra tinkami asmeniui identifikuoti. Du pirštų pėdsakai, nukopijuoti tirti pateikta daktiloskopine plokštele Nr. 20-799-21/1-1, keturi pirštų ir du delnų pėdsakai, nukopijuoti tirti pateikta daktiloskopine plokštele Nr. 20-799-21/1-3 yra netinkami asmeniui identifikuoti (1 t., b. l. 52-57).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos objektų kriminalistinio tyrimo skyriaus pranešime dėl rankų pėdsakų sutapimo nurodyta, kad patikrinus pirštų pėdsakus specialisto išvadoje IBS-V-1773697-21, nustatyta, kad pirštų pėdsakai sutampa su pirštų atspaudais, esančiais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti A. K. duomenys (1 t., b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir bausmės skyrimas

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad valstybinio kaltintojo pareikšti kaltinimai A. K. pilnai pasitvirtino, jis 2021 m. liepos 21 d., laikotarpiu nuo apie 08.00 val. iki 18.30 val., išlauždamas nukentėjusiosios L. M. nuomojamo kambario nuosavybės teise R. G. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rakinamų durų užraktą, tuo padarydamas jai 10 Eur turtinę žalą, įsibrovė į šį kambarį ir pagrobė ant stalo buvusius nukentėjusiajai L. M. priklausančius planšetinį kompiuterį „Huawei MediaPad T3 10“ kartu su dėžute, 130 Eur vertės, televizorių „LG“, 40 colių įstrižainės, 150 Eur vertės, iš stalo stalčiaus – mobilaus ryšio telefoną „Samsung J3“, 60 Eur vertės, bei 4 (keturis) vienetus mobilaus ryšio telefonų ir planšetinio kompiuterio pakrovėjus, bendros 40 Eur vertės. Tokiu būdu A. K. padarė bendrą 390 Eur turtinę žalą. Kaltinamasis A. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įsibrovė į L. M. priklausantį kambarį ir paėmė ten buvusius vertingus daiktus. Kaltinamojo kaltė taip pat patvirtina nukentėjusiosios L. M., liudytojų E. K., R. G. parodymai ir kita byloje surinkta rašytinė medžiaga.

A. K. suprato, kad pagrobdamas svetimus, jam neprilausančius daiktus, padarys žalos turto savininkei ir to siekė, todėl konstatuotina, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

BK 178 straipsnyje numatyta vagystė kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį veika kvalifikuojama, kai atvirai pagrobiamas svetimas turtas arba pagrobiamas svetimas turtas įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobiamas svetimas turtas iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilis, arba pagrobiamas strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantis turtas ar jo dalis. Šiuo atveju kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nustačius kvalifikuojančius požymius: vagystę įsibrovus į patalpą. Kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju padarytas tyčinis, apysunkis ir baigtas nusikaltimas nuosavybei, kuriuo žala padaryta nukentėjusiajai.

Kaltinamasis A. K. anksčiau teistas 7 kartus, pagrinde už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 152-160), teismų sistemos informacinės sistemos LITEKO duomenimis A. K. atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl turtinių nusikaltimų, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 150), Priklausomybės ligų gydymas, įskaita priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, negydytas (1 t., b. l. 148), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, neregistruotas (1 t., b. l. 149). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad užsiima individualia veikla.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, jos motyvai, kaltinamojo aktyvus elgesys nusikaltimo padaryme, taip pat ir jo ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, kaltinamajam A. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajam bus adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jam paskirtų bausmių realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį.

Kadangi kaltinamasis A. K. savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Pasislėpusiam nuo teismo kaltinamajam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 18 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo palikta galioti 2 mėnesius, skaičiuojant nuo jo sulaikymo momento 2022 m. balandžio 4 d. 15.00 valandos. Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo ši kardomoji priemonė paliktina galioti.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime iki nuosprendžio vykdymo pradžios išbūtas laikas.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios L. M. civilinis ieškinys dėl 390 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 88). A. K. ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiajai 50 Eur (1 t., b. l. 175). Bylos duomenimis kaltinamasis likusios nukentėjusiajai padarytos žalos neatlygino.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios patirta turtinė žala yra visiškai pagrįsta, todėl ir kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 390 Eur turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu atlygino 50 Eur, ši suma įskaičiuotina į turtinės žalos atlyginimą ir nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos mažintinas 50 Eur, todėl nukentėjusiajai priteistina 340 Eur turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje dėl turtinės žalos civilinis ieškinys atmestinas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamojo A. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta žala jos sveikatai, civiliniame ieškinyje ji nurodė, kad po vagystės patyrė nervinį priepuolį, dėl kurio buvo kviečiami medikai, jos bute visi daiktai buvo išvardyti, sulaužyti, ji jautė didelį diskomfortą ir įtampą, kas iššaukė sveikatos sutrikdymą.

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiosios patirtų nepatogumų mastą ir pobūdį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju 400 Eur suma būtų adekvati, teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nukentėjusiosios patirtiems nepatogumams, todėl priteistinos neturtinės žalos suma mažintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kaltinamajam palikti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Nukentėjusiosios L. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiosios L. M. naudai iš kaltinamojo A. K. priteisti 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti ir 400 (keturis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.