- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- e2YT-5913-800/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01579-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. K. dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo tėvui mirus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. K. pareiškimu prašo vaiko kilmės nustatymo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Pareiškime nurodė, kad jo motina A. K. su tėvu S. K. artimai bendrauti pradėjo 1992 metais, tais pačiais metais persikėlė gyventi pas S. K., į jo namus (duomenys neskelbtini). Mama A. K. nebuvo nutraukusi santuokos su A. K., tačiau jie kartu su A. K. jau negyveno, bendro ūkio nevedė. 1995 m. pradžioje motina pradėjo jo lauktis. Jo tėvas buvo mamos tuometinis sugyventinis S. K.. Apie susidariusią situaciją sužinojęs pirmasis mamos vyras A. K. nutarė santuoką sudarytą su mama A. K. nutraukti. Mamos A. K. ir A. K. santuoka buvo nutraukta 1995 m. rugpjūčio 29 d. (įrašo Nr. 801). (duomenys neskelbtini) gimė jis, M. K.. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pasikreipus į Kauno miesto civilinės metrikacijos biurą registruoti gimimą paaiškėjo, kad S. K. - biologinio jo tėvo, į vaiko gimimo liudijimą įrašyti metrikacijos darbuotoja negali, nes nežiūrint į tai, kad jis buvo bendras A. K. ir S. K. vaikas, jis gimė nepraėjus trims šimtams dienų nuo santuokos, tarp mamos A. K. ir pirmojo vyro A. K., nutraukimo. Pakartotinai nuvykus į Kauno miesto civilinės metrikacijos biurą buvo pasiūlyta jį, t. y. M. K. registruoti, įrašant gimimo liudijimo duomenyse A. K. pavardę, t. y. „K.“, o vardą - tikrojo tėvo, S. K., t. y. „S.“. Jo tėvai sutiko su tokiu pasiūlymu, susiklosčiusios situacijos nesureikšmino. Pažymi, kad tokio žmogaus - S. K., kuris būtų jo tėvas, iš tiesų nėra. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure buvo išduotas M. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas. Gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kur grafoje „tėvas“ yra įrašytas asmuo „S. K.“, be asmens kodo. Jo tėvai A. K. ir S. K. kartu gyveno ir jį augino. Tėvas pasiėmė motiną ir jį iš ligoninės, prižiūrėjo, kartu krikštijo ir t.t. Šeima gyveno Palemone. S. K. dirbo bažnyčioje, išlaikė šeimą. 2009 metais tėvas (duomenys neskelbtini) neteko darbo, pradėjo išgėrinėti, ko pasėkoje prasidėjo nesutarimai šeimoje ir S. K. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Santykiai tarp jo ir tėvo išliko artimi ir pradėjus gyventi atskirai. Jis vykdavo pas savo tėvą su juo bendraudavo. Ryšių su S. K. nenutraukė ir mama A. K.. S. K. leido gyventi savo namuose (duomenys neskelbtini) jos dukrai iš pirmos santuokos D. K.. Tarp jo ir tėvo santykiai buvo visada geri, jie bendravo nepertraukiamai, kada rečiau, kada dažniau, lankydavo tėvą jo namuose (duomenys neskelbtini), ten vasarodavo. Dėl to, kad S. K. yra jo tėvas abejonių neturi. Tėvas jį pripažino, juo didžiavosi, visiems pabrėždavo, kad sūnus atvažiuoja pas jį, eidavo į viešas vietas kartu - parduotuvę, miestelį ir pan. Prieš pat tėvo mirtį, 2015 rn. spalio mėn. pradžioje, taip pat kartu su broliu svečiavosi pas savo tėvą (duomenys neskelbtini), kaip tik tuo metu S. K. pasijuto blogai, jam kvietė greitąją pagalbą. (duomenys neskelbtini) S. K. mirė. 2016 m. gale S. K. brolio K. K. duktė J. C. susisiekė su juo ir pranešė jam, jog jis turi nuvykti pas (duomenys neskelbtini) notarę V. B., dėl paveldėjimo po tėvo mirties. Nuvykus pas notarę ir pateikus jai gimimo liudijimą gavo atsakymą, kad negali būti įtrauktas į paveldėjimo teisės bylą, nes jo liudijime tėvu yra įrašytas kitas asmuo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės patvirtino, pareiškime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad savo tėvu nuo gimimo laikė S. K.. Iš pradžių visi gyveno kartu, tėvas juo rūpinosi ir išlaikė, vėliau ėmė girtauti, todėl mama su juo išsiskyrė. Nors tėvai kartu negyveno, jis palaikė su tėvu santykius. Po tėvo mirties sužinojo, kad jam kaip sūnui priklauso paveldėjimas. Visuomet žinojo, kad asmens dokumentuose įrašytas jo tėvas yra ne tas asmuo, tokio asmens nėra ir jis niekada jo nepažinojo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškimu sutinka. Pareiškime išdėstyti faktai teisingi. Jos sūnaus M. K. tėvas yra ne gimimo liudijime įrašytas S. K., nes tokio asmens apskritai ji nepažįsta, o S. K.. Prašo pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Išklausius pareiškėjo M. K. paaiškinimų, suinteresuoto asmens A. K. paaiškinimų, išnagrinėjus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjas M. K.. Iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti, kad tėvais įrašyti motina, A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas S. K., asmens kodas nenurodytas. Pateiktas byloje gimimo akto įrašas sudarytas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad grafoje „žinios apie tėvą“ nurodytas S. K., asmens kodas nenurodytas. Byloje pateiktas ištuokos liudijimas patvirtina, kad santuoka tarp pareiškėjo motinos ir A. K. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Pateiktas A. K. pareiškimas adresuotas Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriui patvirtina, kad apie pareiškėjo M. K. gimimą A. K. vyras A. K. žinojo ir 1996-02-08 rašytame pareiškime patvirtino, kad buvusiai žmonai A. K. gimęs vaikas yra ne jo.
Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nustatymas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.
Pagrindinis šiam institutui priskiriamų valstybės teisinių priemonių tikslas - užtikrinti kiekvieno vaiko teises žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal LR CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles.
Iš pareiškėjo M. K. paaiškinimo, suinteresuoto asmens A. K. paaiškinimų, liudytojo M. K., V. S. parodymų, bylos dokumentų, matyti, kad pareiškėjas M. K. gimė A. K. ir S. K. šeimoje, o santuoka tarp A. K. ir sutuoktinio A. K. buvo nutraukta tik prieš kelis mėnesius iki pareiškėjo gimimo. Pareiškėjo tėvai A. K. ir S. K. gyveno faktinėje santuokoje ir tai patvirtina liudytojų parodymai bei byloje surinkti dokumentai, foto nuotraukos. Liudytoja V. S. parodė, kad ji žinojo apie tai, jog M. K. yra S. K. sūnus, nes su A. K. ir kitais savo vaikais gyveno pas S. K. (duomenys neskelbtini). S. K. didžiavosi savo sūnumi M. K. ir visuomet jį laikė savo sūnumi. Liudytojas M. K. patvirtino, jog jam yra žinoma, kad M. K. yra S. K. sūnus. Jie visi kartu gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau S. K. ėmus išgėrinėti, mama A. K. su juo išsikyrė, tačiau M. K. visuomet su tėvu palaikė artimus ryšius. Jis kartu su broliu yra važiavęs ir padėjęs tėvui sutvarkyti malkas, padėti buityje.
Visų šių įrodymų visuma, leidžia teismui daryti išvadą, jog S. K. miręs (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo M. K., gim. (duomenys neskelbtini) sūnus (el. b. b.l. 11). Pareiškėjui juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad jis galėtų paveldėti po tėvo mirties likusį turtą. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, įgyvendinant 1995-07-03 Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos Nr. 1-193 7 straipsniu bei Lietuvos Respublikos CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatytą vaiko teisę žinoti savo tėvus.
Valstybė šioje byloje patyrė 4,29 Eur (keturis eurus 29 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnis, 443 straipsnis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 –270 straipsniais, 392 straipsniu, 448 straipsniu,
nutaria:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Priteisti iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,29 Eur (keturis eurus 29 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.