Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 13.55 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute, tyčia panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad sugyventinei J. G. žodinio konflikto metu su dešinės rankos delnu tris kartus sudavė į veido sritį, o būtent į žandą, taip sukeldamas savo sugyventinei J. G. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 28 d. įtariamuoju apklaustas J. S. nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), šie namai priklauso jam ir jo sugyventinei. 2021 m. rugsėjo 27 d. buvo namuose kartu su savo sugyventine ir jos drauge V., visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tiksliau degtinę, po ko jis nuėjo prigulti ant lovos, nes norėjo miegoti, bet užmigti nesugebėjo. J. priėjo prie jo ir pradėjo jį tampyti už marškinių, kilo žodinis konfliktas – ji visaip jį provokavo, kibino, tiksliai jis nesuprato, ko ji iš jo norėjo, tiesiog prisikabino. Po to, kai ji prie jo prikibo, kilo žodinis konfliktas, jis sakė J., kad ji nelįstų prie jo ir paliktų ramybėje, bet ji vis vien jį provokavo ir prie jo lindo, po ko jis nesusitvardė ir su dešinės rankos delnu nestipriai trenkė jai į veido sritį, kiek prisimena 1 kartą. Ar jis trenkė V. – neprisimena, kadangi buvo stipriai neblaivus. Prisimena, kaip atvyko policijos pareigūnai ir pristatė jį į policijos komisariatą. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali, gailisi dėl to, ką padarė. Prašo bylą pagal galimybę baigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 48–50).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2021 m. spalio 4 d. įtariamuoju apklaustas J. S. nurodė, kad prisimena, jog po to, kai jo sugyventinė prie jo prikibo, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis sakė J., kad ji nelįstų prie jo ir paliktų ramybėje, bet ji vis vien jį provokavo, ginčas kilo dėl lovos. Sugyventinė norėjo pakloti lovą, jis prabudo, nesusitvardė ir su dešinės rankos delnu nestipriai trenkė jai į veido sritį, kiek dabar prisimena – 3 kartus, kadangi buvo neblaivus. Jis buvo neblaivus ir pradžioje galėjo duoti netikslius parodymus, dabar, kai ramiai viską apgalvojo, prisimena, kad sudavė J. 3 kartus. Labai gailisi dėl to, ką padarė (b. l. 52–53).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 27 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji J. G. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 13.55 val. adresu (duomenys neskelbtini), ji su savo sugyventiniu J. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir savo drauge V. G., gimusia (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus namuose. Konfliktas kilo dėl to, kad jos sugyventinis neblaivus miegojo, o pastaroji norėjo jį pakelti, nes norėjo prisėsti šalia. Atsikėlęs jos sugyventinis pradėjo žodinį konfliktą, kurio metu jis sudavė jai tris smūgius delnu į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Su kuria ranka smūgiavo – ji nurodyti negali. Ją pradėjo ginti jos draugė V., po ko jis sudavė jos draugei, draugė pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, po to, kai jis sudavė smūgį jos draugei, ji iškvietė policiją. Anksčiau buvo naudojęs prieš ją smurtą, buvo kviesta policija, bet nuo tyrimo buvo atsisakiusi. Bijo dėl savo saugumo (b. l. 9–12).

Iš policijos įvykių registro (BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų) išrašo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. 13.59 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas J. G. pranešimas, kad pranešėjos vyras / sugyventinis J. S. mušasi. GMP atsisakė, vaikų nėra (b. l. 4–8).

Iš 2021 m. rugsėjo 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini), užėjus pro metalines duris patenkama į butą, prie dešinės sienos stovi sofa, aplinka netvarkinga, matosi girtuokliavimo pėdsakai. Pridėta fotolentelė (b. l. 9–12, 16).

Iš 2021 m. spalio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai, vaizdo įrašų laikas 2021 m. rugsėjo 27 d. 14.36 val. Policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, matoma kaip juos pasitinka nukentėjusioji J., pareigūnas perspėja, kad bus daromas garso ir vaizdo įrašas. Pareigūnai paklausia nukentėjusiosios: „kas atsitiko?“ J. (nukentėjusioji) atsako: „mano vyras, kai išgeria, jam „stogas važiuoja“, jis muša mane“. Pareigūnai klausa: „ir šiandien mušė?“. J. atsako: „taip, per veidą ir draugę mano taip pat“. Pareigūnai klausia: kokiu būdu trenkė ir ar pajuto fizinį skausmą? J. atsako: kad jai gaila įtariamojo, paaiškino, kad fizinį skausmą pajuto, nenori pildyti dokumentų, nori, kad jos vyrą išvežtų policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai paaiškina ir paklausia J.: „bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, klausiame dar kartą ar fizinį skausmą pajutote?“. J. atsako: „taip, pajutau“. Policijos pareigūnai atsako: „gerai, einame link įtariamojo“. Pareigūnai su nukentėjusiąja prieina prie jos buto durų, dar kartą klausia, kaip jai trenkė įtariamasis, ji atsako, kad trenkė su kumščiu, policijos pareigūnai paklausė, ar šiuo metu jai skauda, ji atsakė, kad neskauda. Atėjus į butą, mato ant lovos gulintį įtariamąjį J. ir stovinčią nukentėjusiosios draugę, kuri paaiškina, kad J. konflikto metu trenkė 3 kartus jai į „snukį“ taip pat matė, kaip įtariamasis trenkė 2 kartus į veido sritį J. (b. l. 28–32).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 kvito rodmenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. 15.55 val. J. S. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 2,77 promilės (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios J. G. parodymai, policijos įvykių registro išrašas, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo J. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 13.55 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute, tyčia panaudojo fizinį smurtą šeimos nario atžvilgiu, t. y. sugyventinei J. G. žodinio konflikto metu su dešinės rankos delnu tris kartus sudavė į veido sritį, o būtent į žandą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokurorės siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui (b. l. 76–78, 80), nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 82).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę J. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario) sveikatai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita vertus, teismas vertina, jog kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. S. – išsiskyręs, nedirbantis (b. l. 63), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 62), per pastaruosius 1 metus administracine tvarka baustas 5 kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 64–66), anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 67–75), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam J. S. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas ne maksimalus, o artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. 1 metų laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str. 2 d.), kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, darbo paieška ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, uždraudžiant per nustatytą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį (BK 48 str. 5 d. 4 p., 6 d.).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pažymėtina, jog kaltinamasis J. S. padarė nusikaltimą prieš šeimos narį, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, todėl tikslinga jam skirti ir BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė, kuri savo esme yra susijusi su siekiu koreguoti kaltinamojo elgesį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, taip pat padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. S. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. 14.40 val. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. 15.48 val. (dvi dienos) išbūtas laikas (b. l. 41, 44), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. (J. S.) paskirti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti J. S. (J. S.) laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, darbo paieška ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, uždrausti per nustatytą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti J. S. (J. S.) dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. 14.40 val. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. 15.48 val., jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, J. S. (J. S.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

J. S. (J. S.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti J. S. (J. S.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti J. S. (J. S.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.