- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-1292-613/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Advokatai
- Aivaras Raišutis
- Kategorijos
- 3.1.18.1.2Nepareiškus ieškinio taikomos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. ir jos įstatyminės atstovės M. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (būsimos ieškovės) A. P. ir jos įstatyminės atstovės M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. P. ir jos įstatyminė atstovė M. B. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos – uždrausti Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarei Vilijai Kralikienei atlikti veiksmus mirusiojo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo byloje, t. y. uždrausti notarei kitiems asmenims išduoti mirusiojo G. P. turto paveldėjimo teisės liudijimus, tvirtinti mirusiojo G. P. turto paveldėtojų teisių perleidimo, pirkimo–pardavimo, dovanų ar kitokius sandorius, susijusius su G. P. turto paveldėtojų teisių perleidimu, iki ieškinio teismui pateikimo dienos ir uždrausti viešajame nekilnojamojo turto registre įregistruoti mirusiojo G. P., turto paveldėjimo teisės liudijimus ir bet kokius kitus sandorius, susijusius su G. P. turto paveldėtojų teisių perleidimu ir / ar trečiųjų asmenų daiktinių teisių į mirusiojo G. P., turtą įregistravimu.
2. Prašymo pagrindu nurodė šias aplinkybes, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-YT-217-944/2021 patvirtinto pareiškėjos A. P. tėvo G. P., mirusio (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 11 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. dienomis surašytą trijų dalių testamentą. Pareiškėja ketina kreiptis į teismą su ieškiniu pripažinti minėtą testamentą negaliojančiu, tačiau tam reikalingos specialios žinios, tinkamas pareiškėjos atstovavimas ir atitinkamas laikas ieškiniui parengti. Pareiškėja negali greitai išspręsti šių procesinių klausimų, kadangi yra priklausoma nuo kitų asmenų jai suteikiamos kvalifikuotos teisinės pagalbos. Kadangi suinteresuoti asmenys minėtos nutarties pagrindu gali imtis atitinkamų veiksmų dėl paveldėjimo teisės liudijimų gavimo pas notarą, dėl to gali atsirasti naujų juridinių faktų, susijusių su atitinkamomis pareiškėjos ir kitų asmenų daiktinėmis teisėmis į G. P. palikimą. Atsiradus naujiems juridiniams faktams, gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o taip pat būsimo ieškinio dėl pareiškėjos tėvo G. P. asmeninio testamento pripažinimo negaliojančiu užtikrinimas, kadangi palikėjo turtas gali būti perduotas kitiems asmenims. Be to, užbaigtus G. P. turto paveldėjimo procesą viešajame nekilnojamojo turto registre atsirastų naujos žymos apie kitų asmenų daiktines teises į tą patį nekilnojamąjį daiktą, kuris galimai priklausytų pareiškėjai tėvo turtą paveldint pagal įstatymą, todėl atsiradus kitiems šio turto savininkams pasunkėtų būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Prašo teismo taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, siekdama apginti savo pažeistas teises ir teisėtus lūkesčius, užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tinkamą civilinio proceso įgyvendinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjos A. P. ir jos įstatyminės atstovės M. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo netenkino.
4. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų išvardintų aplinkybių visetui.
5. Teismas taip pat pažymėjo, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būsimo ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia.
6. Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja iš esmės jau yra pradėjusi procesą dėl ginčo dalyko, pateikdama atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties. Teismo vertinimu, kol aukštesnysis teismas neišnagrinės pareiškėjos atskirojo skundo, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog procesas dėl mirusiojo G. P. testamentų patvirtinimo nebus peržiūrėtas. Prašymu taikyti laikinąsias priemones pareiškėja siekia inicijuoti procesą, kurio objektyvi ginčo galimybė šiuo metu dar kelia abejones, nes klausimas byloje dėl testamentų patvirtinimo galutinai nėra išspręstas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos paaiškinimus, padarė išvadą, kad tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio pareiškimo, nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėja A. P. ir jos įstatyminė atstovė M. B. (toliau – apeliantės) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl ji naikintina.
9.2. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, kurie įrodytų, kad ji iš tiesų realiai ketina spręsti ginčą ir pateikti teismui ieškinį, nepagrįstos.
9.3. Teigia, kad CPK 147 straipsnyje nėra reglamentuotas asmens ketinimo reikšti ieškinį teisme procesinis terminas.
9.4. Mano, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį pašalinti trūkumus dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, ir klausimą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, visas procesas grąžinamas į pradinę padėtį, todėl prašymo pagrįstumas turi būti vertinamas remiantis prašymo teismui pateikimo momentu egzistavusiais duomenimis, o ne prašymo nagrinėjimo momentu esančiais duomenimis.
9.5. Pirmosios instancijos teismo vertinimai, susiję su pareiškėjos veiksmais, kuriais siekia, kad būtų patikrintas teismo nutarties, kuria patvirtintas mirusiojo trijų dalių testamentas, teisėtumas ir pagrįstumas aukštesnės instancijos teisme, yra teisiškai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo netenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal CPK 147 straipsnio nuostatas.
9.6. Teigia, kad teismo nutartis, kuria patvirtintas siekiamas nuginčyti mirusiojo G. P. testamentas, yra įsiteisėjusi ir vykdoma, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teisiškai pagrįstas ir būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo
14. Prašymu pareiškėja prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos – uždrausti atlikti notarei veiksmus, susijusius su paveldėjimo teisės liudijimų išdavimu ir paveldėtojų teisų perleidimu ir kt., mirusiojo G. P. paveldėjimo byloje.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.
16. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Esminė sąlyga, kuri privalo būti vertinama, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, yra ieškovo negalėjimas iš karto pareikšti ieškinio, ir tai būtina nurodyti motyvuojant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos paaiškinimus, padarė išvadą, kad tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, nėra pagrindo.
18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ji nepagrindžia CPK 144 straipsnyje, 147 straipsnio 3 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikymo sąlygų. Mano, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį pašalinti trūkumus dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, ir klausimą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, visas procesas grąžinamas į pradinę padėtį, todėl prašymo pagrįstumas turi būti vertinamas remiantis prašymo teismui pateikimo momentu egzistavusiais duomenimis, o ne prašymo nagrinėjimo momentu esančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismo vertinimai, susiję su pareiškėjos veiksmais, kuriais siekia, kad būtų patikrintas teismo nutarties, kuria patvirtintas mirusiojo trijų dalių testamentas, teisėtumas ir pagrįstumas aukštesnės instancijos teisme, yra teisiškai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo netenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal CPK 147 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės teiginiais.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai, nurodyti šios nutarties 18 punkte, yra teisiškai nepagrįsti, kadangi teismas vertina aplinkybes, kurioms egzistuojant yra pagrindas (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymo nagrinėjimo metu. Aplinkybės, egzistavusios prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo metu, gali būti pasikeitusios, išnykusios prašymo nagrinėjimo metu.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, trukdančias pareiškėjai pareikšti ieškinį kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, argumentus, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. pareiškėja nepagrindė, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu, ir nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir (ar) gali nukentėti pareiškėjos turtinės ir (ar) asmeninės neturtinės teisės (atsirasti žala).
21. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens A. P. atstovės pagal įstatymą motinos M. B. prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties, pateiktą atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikino, atnaujino suinteresuotam asmeniui A. P. terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties, suinteresuoto asmens A. P. atskirojo skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2021 m. gruodžio 7 d. gautas pareiškėjų H. G., D. P. ir kreditoriaus G. P., atstovaujamų advokato Aivaro Raišučio, kasacinis skundas, juo kasatoriai prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti, o Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti galioti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 15 d. kasacinį skundą atsisakė priimti.
22. Be kita ko, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2S-1332-796/2021 pagal suinteresuoto asmens A. P. ir jos įstatyminės atstovės M. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties, kuria patvirtintas mirusiojo G. P. testamentas. Byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. gruodžio 16 d. 9.15 val.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytas šios nutarties 21 ir 22 punktuose, atmeta apeliantės teiginį, kad teismo nutartis, kuria patvirtintas siekiamas nuginčyti mirusiojo G. P. testamentas, yra įsiteisėjusi ir vykdoma, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teisiškai pagrįstas ir būtinas, kaip nepagrįstą.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos priežastys, trukdančios pareiškėjai pareikšti teismui ieškinį kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokios kaip kvalifikuotos teisinės pagalbos ir atstovavimo poreikis, negali būti pripažintinos svarbiomis ir pateisinančiomis nagrinėjamu atveju, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja turėjo pakankamai laiko kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo ir ieškinio teismui parengimo. Nors, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja neturėjo pareigos teismui pareikšti ieškinį per 14 dienų laikotarpį, kadangi tokia pareiga atsiranda teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, kuris negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja, būdama suinteresuota bylos šalis, turėjo pareigą (privalėjo) sąžiningai naudotis jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdama į proceso eigą, pateikti teismui prašymus (procesinius dokumentus), įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, neva kliudžiusios ieškinį pareikšti kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netrukdo pareiškėjai aktyviai ginti savo teises ir reikšti procesinius dokumentus kitose Lietuvos teismuose nagrinėjamose ir jau išnagrinėtose bylose.
25. Šiuo atveju konstatuotina, kad vertinant bylos medžiagą, nenustatyta nė viena iš sąlygų, leidžiančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja ne tik kad nepagrindė savo negalėjimo iš karto pareikšti ieškinio, bet ir nepagrindė aplinkybių, kad nesiėmus apsaugos priemonių, gali nukentėti pareiškėjos turtinės ir (ar) asmeninės neturtinės teisės arba kad nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų (duomenų), kad, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, yra bent menka tikimybė, kad mirusiojo G. P. paveldėtojai pagal testamentą ketina (gali) perleisti paveldimą turtą kitiems (tretiesiems) asmenims ir (ar) kad notarė atlieka veiksmus, kurie galėtų lemti pareiškėjos turtinių ir asmeninių neturtinių interesų pažeidimą.
26. Teismo procesinis sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, o apeliantė be pakankamo pagrindo atskirajame skunde tvirtina, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.