- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- A-261-1586-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00113-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- L. D.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. D. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2011 m. vasario 8 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Šiaulių tarnyba) 2011 m. vasario 21 d. raštą Nr. SD-255 (7.0485) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“.
Skunde (b. l. 2) nurodė, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-965-583/2010 dėl Klaipėdos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veiksmų. Pareiškėjas pats neturi kompetencijos vesti bylą, todėl kreipėsi į Klaipėdos tarnybą su prašymu jam suteikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau ši tarnyba įstatymų nustatyta tvarka sprendimo nepriėmė, o pareiškėjo prašymą persiuntė Šiaulių tarnybai. Šiaulių tarnyba sprendimo nepriėmė, o 2011 m. vasario 21 d. raštu Nr. SD-255(7.0485) pareiškėją informavo, kad šis į teismą gali kreiptis savarankiškai ar sudaryti sutartį su paties pasirinktu advokatu. Pareiškėjo manymu, atsakovai neatliko jų priskirtinų funkcijų ir taip pažeidė pareiškėjo teises ir interesus.
Atsakovas Klaipėdos tarnyba su skundo reikalavimu dėl Klaipėdos tarnybos įpareigojimo priimti sprendimą pagal pareiškėjo prašymą nesutiko ir prašė skundą dalyje atmesti kaip nepagrįstą, dėl kito reikalavimo prašė spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 38-39) nurodė, kad 2011 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.V-18 Klaipėdos tarnybos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 ?unktu, 25 straipsnio 2 dalimi, Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241, 6.2 punktu, nuo pareiškėjo 2011 m. vasario 8 d. pateikto prašymo nagrinėjimo nusišalino ir šį prašymą persiuntė nagrinėti Šiaulių tarnybai. Apie prašymo persiuntimą Šiaulių tarnybai pareiškėjas buvo informuotas 2011 m. vasario 11 d. raštu Nr. (1.7)-SR-615. Paaiškino, nuo 2011 m. vasario 8 d. pareiškėjo prašymo nagrinėjimo Klaipėdos tarnyba nusišalino, siekdama išvengti tarnybos ir pareiškėjo interesų konflikto bei užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą.
Šalies argumentai
Atsakovas Šiaulių tarnyba su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 59-60) nurodė, kad 2011 m. vasario 17 d. Šiaulių tarnybai iš Klaipėdos tarnybos buvo persiųstas 2011 m. vasario 8 d. pareiškėjo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos tarnybos 2010 m. spalio 27 d. akto Nr. (1.7)-SR-3884 ir 2010 m. lapkričio 4 d. Šiaulių tarnybos sprendimo Nr. SP-4052 (7.3071). Paaiškino, kad 2011 m. vasario 21 d. Šiaulių tarnybos raštas Nr. SD-255(7.0485) yra informacinio pobūdžio, pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių, nes juo pareiškėjas tik informuojamas, kad Šiaulių tarnybos 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. SP-4052(7.3071) buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui administracinėje byloje dėl 2010 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos tarnybos sprendimo Nr. (1.31)-TPB-104-10 apskundimo.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal L. D. 2011 m. vasario 8 d. prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 21 d. raštą Nr. SD-255 (7.0485) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nutraukė.
Teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 8 d. pareiškėjas L. D. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl 2010 m. spalio 27 d. Klaipėdos tarnybos akto Nr. (1.7)-SR-3884 ir Šiaulių tarnybos 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. SP-4052(7.3071) ruošiant procesinius dokumentus ir pareiškėją atstovaujant byloje. Iš prašymo turinio matyti, jog dėl intersų konflikto su Klaipėdos tarnybos direktoriumi, pareiškėjas prašo jį nušalinti nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo.
2011 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-18 Klaipėdos tarnybos direktorius nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo sprendimo projekto pagal L. D. 2011 m. vasario 8 d. prašymą, registracijos Nr. ATP-262 rengimo, nusišalino pats nuo sprendimo priėmimo ir įsakė prašymą perduoti Šiaulių tarnybai.
Atsakydama į jai persiųstą 2011 m. vasario 8 d. pareiškėjo prašymą, Šiaulių tarnyba nurodė, jog 2010 m. lapkričio 4 d. ji jau yra priėmusi sprendimą Nr. SP-4052(7.3071) dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui administracinėje byloje dėl Klaipėdos tarnybos 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-104-10 apskundimo ir pareiškėjui išaiškinta jo teisė savarankiškai kreiptis į teismą ar sudaryti sutartį su jo pasirinktu advokatu.
Teismas analizavo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2234/2011) yra akcentavęs, kad administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus, atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga. Tarnybos yra biudžetinės įstaigos, kurių veiklos teritorijos atitinka apygardos administracinių teismų teritorijas (VGTPĮ 9 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant situaciją asmens ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interesų derinimo aspektu, <...> tai, kad asmeniui teisinė pagalba gali būti teikiama kitos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, nepaneigia ir neapriboja šio asmens teisės ir nereiškia, kad tokiu būdu valdžios įstaigos netarnauja žmonėms (žr. LVAT 2011 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575- 2807/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2271/2011, 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-703/2010). VGTPĮ 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241 patvirtintame Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6.2 punkte nurodyta, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos perduoda Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kai pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Palangos miesto, Rietavo, Plungės rajono, Kretingos rajono ir Skuodo rajono savivaldybėse.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 8 d. pareiškėjo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodyta, jog pareiškėjas L. D. prašo jam suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje pagal jo skundą dėl Klaipėdos tarnybos 2010 m. spalio 27 d. akto Nr. (1.7)-SR-3884 ir 2010 m. lapkričio 4 d. Šiaulių tarnybos sprendimo Nr. SP-4052 (7.3071). Kadangi pareiškėjo prašomoje iškelti administracinėje byloje ginčo dalyku yra ir Klaipėdos tarnybos veiksmai, teismas padarė išvadą, jog siekiant išvengti bet kokių dviprasmybių dėl sprendimo pagrįstumo, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turėjo būti sprendžiamas kitos tarnybos. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog objektyvios sąlygos interesų konfliktui bei pagrįstoms abejonėms dėl objektyvaus ir nešališko sprendimo priėmimo kilti egzistavo, 2011 m. vasario 11 d. įsakymas „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. V-18 laikytinas teisėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 89, 88 straipsnių, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas nurodytas nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. AS146-201/2009; AS438-135/2009; AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Teismas nurodė, kad skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai išdėstyti ABTĮ 89 straipsnyje. Pagal VGTPĮ sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gali būti dviejų rūšių – suteikti antrinę teisinę pagalbą arba atsisakyti ją suteikti. Tačiau teismo nuomone, tai nereiškia, kad bet koks kitas sprendimas (bendrine prasme) pagal prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo visada turi būti pripažintas neteisėtu. Kitaip tariant, gali būti priimami ir kitokie sprendimai, jeigu jais nėra pažeidžiami valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuojantys teisės aktai.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, jog 2010 m. rugpjūčio 31 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Klaipėdos tarnybos 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-104-10 panaikinimo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos tarnybos 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-104-10 panaikinimo įsiteisėjo 2011 m. sausio 21 d. 2010 m. lapkričio 4 d. Šiaulių tarnybos sprendimu „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ Nr. SP-4052(7.3071) pareiškėjui buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, kurioje ginčijamas 2010 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos tarnybos sprendimas Nr. (1.31)-TPB-104-10. 2010 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos tarnybos ir Šiaulių tarnybos veiksmų ir 2010 m. lapkričio 4 d. Šiaulių tarnybos sprendimo Nr. SP-4052(7.3071) panaikinimo atsisakyta priimti, įsiteisėjo 2011 m. sausio 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad 2011 m. vasario 8 d. prašymo pateikimo momentu visi sprendimai, susiję su pareiškėjo prašymais jam suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl savavališkos statybos įteisinimo, buvo įsiteisėję. Kadangi 2010 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos tarnybos sprendimas Nr. (1.31)-TPB-104-10 nebuvo panaikintas, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą jau buvo realizuota, todėl vėlesni pareiškėjo ginčai su valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiomis institucijomis yra atitraukti nuo pradinio reikalavimo ginti pareiškėjo pažeistą teisę.
Vertindamas 2011 m. vasario 21 d. Šiaulių tarnybos rašto Nr. SD-255(7.0485) turinį teismas padarė išvadą, jog susipažinęs su 2011 m. vasario 8 d. prašymo turiniu, viešojo administravimo subjektas nusprendė jo nenagrinėti, nes padarė išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjui klausimas ginant jo pažeistas teises civilinėje byloje jau yra išspręstas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Kadangi nustatyta, jog 2011 m. vasario 8 d. prašymo pateikimo momentu pareiškėjo teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą jau buvo realizuota, teismas padarė išvadą, kad Šiaulių tarnybos sprendimas prašymo nenagrinėti laikytinas pagrįstu. Teismas konstatavo, kad ginčijamą raštą vertinant turinio ir formos prasme, raštas nelaikytinas sprendimu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka, nes juo pareiškėjui nenustatytos teisės ir pareigos bei raštas nesukelia teisinių pasekmių, nes pareiškėjo prašymas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą jau buvo išspręstas 2010 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos tarnybos sprendimu Nr. (1.31)-TPB-104-10.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas siekia, kad jo 2011 m. vasario 8 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo būtų išnagrinėtas ir sprendimas priimtas Klaipėdos tarnyboje. Kadangi nustatyta, jog Klaipėdos tarnybos 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-104-10 buvo išspręstas pareiškėjo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjo suteikimo, teismas padarė išvadą, kad reikalavimas įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti sprendimą pagal 2011 m. vasario 8 d. pareiškėjo prašymą laikytinas nepagrįstu.
III.
Pareiškėjas L. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir perduoti administracinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Apeliacinis skundas (b. l. 93-94) grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas vilkino pareiškėjo skundo nagrinėjimą, buvo susidaręs išankstinę nuomonę.
2. Teismas ne visapusiškai ir ne objektyviai ištyrė bylos aplinkybes.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 ir 31 straipsnių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatoms įgyvendinti valstybė sukūrė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, kurios tikslas – galimybės kiekvienam fiziniam asmeniui nepriklausomai nuo turtinės padėties efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose sudarymas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtis yra realios teisinės pagalbos asmenims teikimas. Antrinės teisinės pagalbos suteikimą turi užtikrinti Tarnybos. Įgyvendina ir kontroliuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos politiką Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tačiau realiai įgyvendinti teisę gauti tinkamą ir kvalifikuotą teisinę pagalbą praktiškai neįmanoma, kaip teisinės pagalbos gavimas tiesiogiai priklauso nuo Tarnybų administracijos geranoriškumo.
Klaipėdos tarnybos išankstinė nuostata yra nesuteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos. Siekiant apginti pareiškėjo teisę į teisinę pagalbą jam būtina aukštos kvalifikacijos teisinė pagalba, kurią gauti pats pareiškėjas neturi jokių galimybių. Tokiu būdu pasireiškia pareiškėjo diskriminacija, šiurkštus pareiškėjo teisių pažeidimas.
4. Teismas išėjo iš skundo nagrinėjimo ribų. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad 2011 m. vasario 8 d. prašymo pateikimo momentu visi sprendimai, susiję su pareiškėjo prašymais jam suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl savavališkos statybos įteisinimo, buvo įsiteisėję, kadangi nėra tokių faktinių aplinkybių, kad jog pareiškėjas būtų teikęs prašymą dėl savavališkos statybos aplinkybių.
Šalies argumentai
Atsakovas Klaipėdos tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 98-99) nurodė, kad:
1. Asmens teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.). Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756 - 1390/2010).
2. Skundžiamas Šiaulių tarnybos raštas nesukūrė pareiškėjui nei teisių, nei pareigų, todėl nėra ginčo objektas ABTĮ prasme.
Pareiškėjo pakartotinis antrinės teisinės pagalbos suteikimo procedūros inicijavimas toje pačioje byloje bei Klaipėdos ir Šiaulių tarnybų veiksmų pakartotinis apskundimas ABTĮ tvarka vertintinas kaip piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba bei procesine teise į teismą.
Šalies argumentai
Atsakovas Šiaulių tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 101) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybės bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino apeliacinio skundo argumentus
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Bylos ginčas yra dėl asmens teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui pagrįstai nebuvo suteikta valstybės garantuojamą teisinė pagalba ir kad atsakovas savo priimtais sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės aktus, taikytinus ginčo santykiams.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatyta, kad teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (1 d.). Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (2 d.).
Remdamasis šiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, teisingai taikė materialinės teisės normas ir procesinių pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas naikinti teismo sprendimą nepadarė.
Pareiškėjo ginčui dėl atsakovo sprendimo perduoti pareiškėjo prašymą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai taikytini Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kad pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalį viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Todėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius priimdamas 2011 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. V-18 pagrįstai taikė minėtų įstatymų nuostatas, kuriomis reguliuojamas galimas interesų konfliktas, nes buvo prašoma suteikti teisinę pagalbą dėl šios tarnybos priimto akto ir perdavė pareiškėjo prašymą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skunde nurodytais argumentais naikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2011 m. vasario 11 d. įsakymo Nr.V-18 nėra pagrindo.
Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi pagal pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti priimtas sprendimas. Šiuo atveju Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimo pagal pareiškėjo 2011 m. vasario 8 d. prašymą sprendimo nepriėmė, o tik informavo pareiškėją apie Tarnybos poziciją dėl pareiškėjo pateikto prašymo. Todėl daroma išvada, jog pareiškėjo prašymas iš esmės nebuvo išnagrinėtas. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. vasario 8 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje ir priimti sprendimą atitinkanti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Esant šioms aplinkybėms apreiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsisakymo suteikti L. D. antrinę teisinę pagalbą nurodytą 2011 m. vasario 21 d. rašte Nr. SD-255 (7.0485) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – L. D. skundą patenkinti iš dalies ir įpareigoti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigoti išnagrinėti L. D. 2011 m. vasario 8 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje bei priimti sprendimą.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius 2011 m. vasario 11 d. įsakymo Nr.V-18 palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.