Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma ir pareiškėjos atstovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina D. O. K., gyvenusi (duomenys neskelbtini). D. O. K. testamento nepaliko, todėl atsirado galimybė paveldėti pagal įstatymą. Pareiškėja ir jos brolis V. K. yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties priėmė tik motina. 2004 m. rugsėjo 17 d. motinai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Motina paveldėjusi po tėvo mirties namą ir savo asmeninį turtą – žemę padovanojo pareiškėjai. Po motinos mirties paaiškėjo, kad jai ne į visą tėvo nuosavybės teise valdytą turtą buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 1998 m. rugsėjo 1 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu tėvui P. K. su kitais bendrasavininkiais V. V. K. ir G. K., buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,76 ha žemės sklypą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Tėvui priklausančios 154/936 dalys sudaro 1,54 ha. Taigi, motina turėjo galimybę paveldėti šį, tėvui priklausiusį, žemės sklypą. Pareiškėja turi teisę paveldėti tėvui priklausiusią žemę, tračiau ji nesikreipė pas notarą ir nepadavė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo. Taip pat nesikreipė ir jos brolis. Šią aplinkybę patvirtina Lazdijų 2-ojo notarų biuro liudijimas, kuriame nurodoma, kad po D. O. K. mirties paveldėjimo byla iki 2021 m. gruodžio 14 d. neužvesta. Pareiškėja priėmė palikimą kitu leistinu būdu, valdė ir rūpinosi turtu. Pareiškėjai atiteko visi motinos daiktai, santaupos, nuosavybę patvirtinantys dokumentai, jos žinion perėjo tėvui priklausęs žemės sklypas, kurį turėjo galimybę paveldėti motina. Ji mirus motinai leido žeme naudotis bendraturčiui V. V. K., o jam mirus jo sūnui G. K.. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsiradusį palikimą po motinos mirties priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti pareiškėja.

Suinteresuotas asmuo V. K., nepareiškė prieštaravimų pateiktam pareiškimui, todėl teismas prieina prie išvados, kad su pareiškėjos reikalavimu sutinka. Jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad V. P. po motinos D. O. K. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Aplinkybę, kad po D. O. K. likęs palikimas iki šiol niekam neperėjo patvirtina, tai, kad po jos mirties nieks nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, paveldėjimo byla neužvesta, tai patvirtina notaro liudijimas, kuris pridėtas prie pareiškimo (b. l. 11).

Pareiškėjos atstovo paaiškinimas, liudytojų D. K. ir G. K. parodymai, dokumentai: nekilnojamojo turto registro išrašas (tomas 1, b. l. 10), Lazdijų rajono 2 - ojo notaro biuro liudijimas (tomas 1, b. l. 11), mirties liudijimai (tomas 1, b. l. 5, 6), gimimo liudijimas (tomas 1, b. l. 7)), santuokos liudijimas (tomas 1, b. l. 8), Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 9) visiškai patvirtina pareiškėjos atstovo nurodytas aplinkybes, kad V. P. po motinos D. O. K. mirties, rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, valdė šį turtą kaip vienintelė savininkė, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusios palikimą ir jį priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėja.

Kadangi pareiškėja V. P. laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu pareiškėja kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 22,40 Eur, todėl iš pareiškėjos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos D. O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai vaidyti.

Juridinis faktas nustatyti tam, kad D. O. K. įstatyminiai įpėdiniai, galėtų įgyvendinti savo teises į mirusios palikimą.

Priteisti iš V. P. 22,40 (dvidešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.