- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-14
- Bylos Nr.
- II-365-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01871-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-9191-2020 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-9191-2020 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje. Jam paskirta 60 EUR bauda. R. L. nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 5 d., 15.24 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto ir 1 priedo 332 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu R. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė prasideda nuo (duomenys neskelbtini) ir baigiasi ties (duomenys neskelbtini) gatve. Įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę yra ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Maždaug viduryje (duomenys neskelbtini) yra KET 332 punkte numatytas kelio ženklas „Sustoti draudžiama“. Šis kelio ženklas matomas tik atvažiavus nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Atvažiavus iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) namo, draudžiamojo sustoti ženklo nėra. Nutarime minimu laikotarpiu, jis atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. pusės iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kur jokių draudžiančių sustoti kelio ženklų nebuvo, ir pastatė automobilį. Dėl pastatyto automobilio gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešimus dėl jam skirtų administracinių nuobaudų. Dėl neaiškumo bei kelio ženklinimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrių ir gavo atsakymą, jog 2020 m. balandžio 28 d. ir 2020 m. gegužės 6 d. patikrinus esamą situaciją jo nurodytoje vietoje ties (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g. sankirta nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojams, atvažiuojantiems nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, nėra kelio ženklo Nr. 332, draudžiančio sustoti ir stovėti. Tokiu būdu skundžiamu nutarimu jam paskirta bauda už tai, kad nepastebėjo kelio ženklo, kuris yra kitoje gatvėje ir atvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. pusės net nėra matomas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė palikti skundžiamą nutarimą galioti ir skundo netenkinti. Nurodo, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Pažymėjo, kad kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ (duomenys neskelbtini) įrengtas gerai vairuotojui matomoje vietoje, galioja toje pusėje, kurioje ir buvo pastatytas pareiškėjo automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). KET nenumato reikalavimo draudžiančius ženklus įrengti iš abiejų stovo pusių, kad jie būtų matomi ir iš priešingos krypties atvažiuojančioms transporto priemonėms. Kelio ženklas Nr. 332, išskyrus KET numatytas išimtis, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl nepriklausomai nuo priežasčių, šiuo atveju atvažiavimo iš kitos pusės, šio ženklo galiojimo zonoje sustoti (stovėti) draudžiama. Kelio ženklai, ypač draudžiamieji, yra įrengti būtent tose vietose, kuriose gali kilti pavojus kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių, pėsčiųjų saugumui, todėl laikytis KET yra tiesiog privaloma, nepriklausomai nuo kiekvieno asmens subjektyvaus teisės aktų normų suvokimo. Kiekvieno vairuotojo pareiga įsitikinti, ar automobilį pastatė nepažeisdamas KET, nepriklausomai nuo to, kaip įvažiavo į automobilio stovėjimo vietą. R. L., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą įsitikinti, kad sustoja ir palieka automobilį vietoje, kur pagal KET reikalavimus leidžiama tai daryti, tačiau to nepadarė, vairuodamas automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje - kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis įvažiavo iš kitos pusės neturi reikšmės administracinio nusižengimo, dėl kurio jis buvo pripažintas kaltu, kvalifikavimui bei nepaneigia pareiškėjo padaryto KET pažeidimo. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis yra gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos eismo organizavimo skyriaus išaiškinimą dėl, jo manymu, kelio ženklo įrengimo problematikos, savaime R. L. kaltės nepaneigia. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos eismo organizavimo skyrius pagal savo kompetenciją pareiškėjui pateikė tik informaciją apie kelio ženklų įrengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje R. L. palaikė skundo argumentus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad skundžiamame nutarime nurodytą dieną vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į tariamą pažeidimo vietą nuo (duomenys neskelbtini) g., jo kelyje nebuvo nei vieno draudžiamo ženklo, todėl statydamas mašiną toje vietoje nieko nepažeidė. Automobilį priparkavo (duomenys neskelbtini), labai daug nesigilino. Turėjo atvykti į sūnaus gyvenamąją vietą ir palikti jam automobilį, nes naudojasi viena mašina. Pas sūnų tenka lankytis, nepasakytų, kad labai dažnai. Kaip paaiškėjo, ten gatvės gale yra ženklas, tačiau atvažiuodamas negalėjo jo matyti, buvo matoma tik ženklo nugarinė pusė. Negali teigti, kad statydamas mašiną matė ženklo nugarėlę, pastatė automobilį, skubėjo ir nepastebėjo, kad ten yra ženklas. Apie kelio ženklą sužinojo, kai pradėjo gauti baudas, tai įvyko po keturių mėnesių. Jis kreipėsi į Savivaldybės eismo priežiūros skyrių dėl ženklinimo ir paaiškino, kad jis neteisingas, nes ženklas pastatytas tik iš vienos pusės. Automobilį vairuoja nuo 1992 m., jam yra žinomos draudžiamojo ženklo galiojimo ribos, jeigu pamato ženklą, tai jis galioja iki gatvės galo, arba sankryžos. Šiuo atveju situacija nebuvo aiški, neturėjo laiko vaikščioti ir žiūrėti koks kur yra ženklinimas, to ženklo nebuvo pravažiavęs, todėl nematė. Dalis jo vardu skirtų baudų už analogiškus nusižengimus buvo sumokėtos sūnaus, už laikotarpius, kai sūnus vairavo mašiną. Jie atsiskaičiavo dienas. Kai pats važiavo, to ženklo nematė. Baudos buvo gautos tik 2020 m. kovo mėnesio pabaigoje, iki to laiko nieko nežinojo. Nemano, kad jo automobilio stovėjimas sudarė nepatogumų aplinkiniams, kadangi ten įvažiavimas yra platus, gatvė 4 metrų pločio. Prašė vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad visos abejonės ir neaiškumui, kurie negali būti pašalinti, būtų aiškinami jo naudai ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taip pat prašė atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausio Teismo (toliau – LAT) nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020, kurioje nurodoma, kad ženklinimas turi būti pakankamai aiškus, kad būtų aiškiai ir greitai suprantamos leistinumo ribos.
Atsiliepimas
Teisme Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė R. G. palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad nusižengimas yra įrodytas byloje surinkta medžiaga. Pareiškėjas ne vieną kartą nesilaikė to ženklo, jam surašytas ne vienas protokolas ir ne už vieną nusižengimą. Be to, anksčiau jis yra sumokėjęs pusę minimalios baudos, taigi yra pripažinęs, kad yra pažeidimas. Kas vairavo automobilį tų nusižengimų padarymo metu nežino, tačiau nusižengimai padaryti tuo pačiu automobiliu. Pažymėjo, kad vairuotojas turi būti pakankamai rūpestingas ir dėmesingas. Ženklas buvo ganėtinai arti nuo pastatymo vietos, vairuotojo pareiga buvo pasižiūrėti į ženklą, todėl šiuo atveju buvo pažeistos KET. Už stovėjimą draudžiamoje vietoje buvo baudžiama, kadangi skundėsi patys gyventojai, automobilis trukdė išvažiuoti iš garažo nesukėlus avarinės situacijos ir tai nebuvo vienkartinis atvejis. Tiksliai nežino, bet paprastai kaimynai iš pradžių kaimyniškai šneka ir turbūt pareiškėjas arba jo sūnus ne vieną kartą buvo įspėti dėl automobilio statymo. Kai automobilis statomas negerai, paskui kyla problemų ir žmonės kreipiasi į savivaldybę. D. M., į kurį buvo kreipęsis pareiškėjas, nėra įgaliotas kažką aiškinti ar duoti patarimų. Atkreipė dėmesį, kad teisme jau buvo išnagrinėta analogiška byla, kurioje teismas nusprendė, kad pareiškėjas buvo teisingai nubaustas ir yra kaltas nerūpestingai palikęs mašiną draudžiamojoje vietoje.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistas 2020 m. kovo 19 d. R. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. SAVAD-13-ANR_P-22146-2020, siūlant sumokėti 15 EUR baudą iki 2020 m. balandžio 19 d. Protokole pažymėta, kad jis surašytas atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 7).
Skundžiamo nutarimo nagrinėjimo metu R. L. paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) gyvena jo sūnus, dažnai pas jį atvažiuoja. Rajonas yra problematiškas automobilių statymo atžvilgiu. Ženklo „Sustoti draudžiama“ nepravažiuoja, važiuoja iš kitos pusės ir to ženklo nemato, dėl to mano, kad toje vietoje statyti automobilį galima (b. l. 20).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus Eismo valdymo poskyrio vyr. specialisto D. M. elektroniniame laiške nurodyta, kad 2020 m. balandžio 28 d. ir 2020 m. gegužės 6 d., patikrinus esamą situaciją ties (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankirta nustatyta, jog transporto priemonių vairuotojams, atvažiuojantiems nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, nėra kelio ženklų Nr. 332 (draudžiančių sustoti ir stovėti), tuo tarpu nuo (duomenys neskelbtini) tokie kelio ženklai yra abiejose pusėse. Artimiausiu metu numatoma įrengti kelio ženklus Nr. 332, kad draudimas sustoti ir stovėti būtų ir nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės atvažiuojantiems vairuotojams. Dėl fiksuotų pažeidimų reikėtų kiekvienos situacijos aplinkybes žiūrėti individualiai, nes pvz. jei įrodyta, kad vairuotojas atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, tai jis pažeidžia kelio ženklo reikalavimus. Tikisi, kad įrengus papildomus ženklus nekils abejotinų aplinkybių, problemų dėl draudžiamų ženklų galiojimo zonos ir vairuotojams bus aiškiai suprantamas draudimo reikalavimas (b. l. 3).
Fotonuotraukose užfiksuotas pažeidimo faktas, t. y. automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis kelyje bei kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ buvimo vieta kelio atžvilgiu (b. l. 8, 9).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju R. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 5 punktas numato eismo dalyviams pareigą išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Pagal KET 8 punktą, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 1 priedo 4 punkte numatyta, kad kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ draudžia transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra šis kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, jis galioja iki šios linijos pabaigos. Pagal KET 1 priedo 5 punktą galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų, tarp jų ir kelio ženklo Nr. 332, draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, – iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“. Kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo ribos gali būti nustatomos KET 1 priedo 11 punkte nurodytomis papildomomis lentelėmis, tačiau jei po ženklu minėtos lentelės nėra, būtina vadovautis KET 1 priedo 5 punkte nustatyta taisykle.
Byloje nekilo ginčo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. vairuotas automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutarime nurodytu laiku, t. y. 2019 m. gruodžio 5 d., 15.24 val., buvo paliktas stovėti prie namo, (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės nepripažino ir teigė, jog negalėjo matyti kelio ženklo „Sustoti draudžiama“, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvės gale, kadangi jis atvažiavo iš kitos gatvės pusės, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, jo nebuvo pravažiavęs, todėl teiginiai, jog jis galėjo tą ženklą matyti yra tik prielaida, o visos abejonės ir neaiškumai turėtų būti aiškinami jo naudai. Vis tik teismas šiuos R. L. teiginius laiko jo gynybine pozicija ir jais nesivadovauja, juos paneigia byloje surinkti įrodymai.
Iš tiesų, D. M. elektroninis laiškas liudija, kad nusižengimo užfiksavimo dieną vairuotojams, atvažiuojantiems nuo (duomenys neskelbtini) g., nėra kelio ženklų Nr. 332, tačiau ši aplinkybė savaime nedaro negaliojančiu kelio ženklo, stovinčio sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ buvo įrengtas (duomenys neskelbtini) ir galiojo toje kelio pusėje, kurioje pareiškėjas buvo pasistatęs savo automobilį. Jokių papildomų kelio ženklų, apribojančių šio ženklo galiojimo zoną ar panaikinančių jo galiojimą, ginčijamo nusižengimo padarymo vietoje įrengta nebuvo, vadinasi, ženklas galiojo iki artimiausios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos už draudžiamojo kelio ženklo. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, R. L. automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas prie pat draudžiamojo kelio ženklo Nr. 332 (automobilis stovi antras eilėje nuo draudžiamojo kelio ženklo). Kelio ženklas yra įrengtas gerai matomoje vietoje, jo matomumas niekaip nėra ribojamas kitų pašalinių objektų (pastatų, medžių ir pan.), todėl pareiškėjas negalėjo jo nepastebėti. Iš fotonuotraukos taip pat matyti, kad R. L. automobilis priparkuotas taip, lyg atvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, t. y. automobilio galiniu bamperis atsuktas į ženklą. Atitinkamai, važiuodamas nurodyta kryptimi, vairuotojas privalėjo ženklą matyti. Net ir tuo atveju, jei, kaip teigia R. L., jis atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, tam kad pastatyti automobilį, kaip jis užfiksuotas nuotraukoje, pareiškėjas turėjo jį apsukti. Logiška, kad tai darė artimiausiame įvažiavime, esančiame iš karto už jo mašinos ir vos dviejų automobilių atstumu nutolusiame nuo draudžiančio stovėti kelio ženklo. Taigi, darydamas tokį manevrą, pareiškėjas, vėlgi, negalėjo nepastebėti ženklo nugarinės pusės. Draudžiamieji kelio ženklai išsiskiria savo apvalia forma. Teismo posėdyje R. L. nurodė, kad turi didelį vairavimo stažą – nuo 1992 m., vadinasi, tiek KET, tiek ir visų draudžiamųjų kelio ženklų forma jam turi būti žinoma. Kiekvienas atidus ir rūpestingas vairuotojas, prieš pastatydamas savo transporto priemonę privalo įsitikinti, kad tai yra leidžiama bei nesudaro kliūčių eismui. Šiuo atveju, net ir važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, R. L. negalėjo nematyti apvalios formos ženklo nugarėlės, todėl, remdamasis savo patirtimi, privalėjo įsitikinti, ar ženklas nedraudžia stovėjimo. Abejonių dėl pareiškėjo galimybės objektyviai klysti parkuojant automobilį ar neaiškaus ženklinimo, galėtų kilti nebent tuo atveju, jei R. L., atvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, automobilį būtų pastatęs žymiai toliau nuo ženklo, pvz. gatvės pradžioje. Tokiu atveju vairuotojui iš tiesų būtų reikėję papildomų pastangų ir laiko įsitikinti, ar tikrai toje vietoje galima palikti transporto priemonę, kas nepagrįstai sunkintų jo padėtį. Visgi, šiuo atveju faktinės bylos aplinkybės liudija, kad R. L. kelio ženklas turėjo būti matomas. Be to, teismo posėdyje R. L. parodė, kad nusižengimo padarymo adresu jis atvažiuoja aplankyti sūnaus bei apsikeisti su juo automobiliu, kadangi abu vairuoja tą patį. Ir nors teismo posėdyje teigė, kad nepasakytų, jog jo apsilankymai toje vietoje dažni, administracinio nusižengimo nutarime užfiksuota, kad tuo adresu R. L. lankosi dažnai. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjui skirtų administracinių nuobaudų už netinkamą stovėjimą (duomenys neskelbtini) dažnumas, užfiksuotas administracinių nusižengimų registro išraše. Nors nutarimai pareiškėjui surašyti jau 2020 m. ir jokie pranešimai dėl netinkamo stovėjimo ant automobilio, R. L. teigimu, nebuvo palikti, tai pareiškėjo atsakomybės nešalina bei nesudaro pagrindo manyti, jog apie šioje vietoje įrengtą draudžiamąjį kelio ženklą atsakomybėn patrauktas asmuo nežinojo. Pareiškėjas teigė, kad jo sūnus minėtu adresu gyvena jau dvejus metus, todėl taip pat nelogiška, kad per visą šį laiką, gan dažnai lankantis sūnaus gyvenamojoje zonoje, pareiškėjui taip ir nebuvo žinomas draudimas parkuotis užfiksuotoje vietoje, ar sūnus, kuris, pareiškėjo teigimu, žinojo apie draudimą, matydamas, kur tėvas (R. L.) palieka jam automobilį, apie tai jo neinformavo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai neginčytinai įrodo, kad R. L. pagal nusižengimo padarymo aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, jog automobilį palieka stovėti kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje, todėl pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Pareiškėjo nurodomoje LAT nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020 kalbama apie tai, kad kelio ženklinimas turi būti aiškus, tačiau ši byla savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamosios, joje kalbama apie klaidinančius kelio ženklinimą ir kelio ženklus, kurie objektyviai galėjo suklaidinti atsakomybėn patrauktą asmenį. Tuo tarpu šioje byloje nusižengimo padarymo vietoje jokių pareiškėją galėjusių suklaidinti kelio ženklų nebuvo.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad R. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos nagrinėjimo teisme metu tokios aplinkybės taip pat nenustatytos. R. L. ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą, turi galiojančių nuobaudų. Už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra nustatyta bauda nuo 30 EUR iki 90 EUR. Skundžiamu nutarimu R. L. paskirta nuobaudos vidurkį atitinkanti bauda. Teismo vertinimu paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, neprieštarauja ANK 34 straipsnyje nustatytoms administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėms, paskirta įvertinus pažeidėjo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl jos keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. L. skundo netenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-9191-2020 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.