Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2016 m. gruodžio 17 d., apie 23.25 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Teisme V. G. savo kaltę padarius autoįvykį pripažino ir paaiškino, kad toks įvykis buvo, pripažįsta, kad ji apgadino kitą automobilį, buvo toje aikštelėje, bet, kad tyčia apgadino ir pasišalino su tuo nesutinka. Nematė ir nejuto, kad apgadino kitą automobilį. Mašinoje grojo radijas, oro sąlygos buvo prastos, krito šlapias sniegas, automobilyje specialiųjų jutiklių nėra įrengta. Važiavo viena, buvo 2016 m. gruodžio 17 d., apie 23.30 val., įvažiavo į aikštelę, jai reikėjo apsisukti, dar žiūrėjo į priekį, kad nekliudytų kitų automobilių iš priekio, aikštelėje buvo tamsu. Važiavo atbuline eiga. Aikštelėje buvo daug automobilių, apsisuko ir išvažiavo. Nejuto, nei kaip, nei kada kliudė iš galo, žiūrėjo, kad tik priekyje ko neužkliudytų. Po to paskambino iš policijos ir apie tai pranešė. Ši mašina vyro, jis dažniausiai su ja važinėja. Kai jai paskambino iš policijos, iškart nuėjo į garažą ją apžiūrėti ir pastebėjo ant mašinos apgadinimus, buvo nubrozdintas šonas. Su šia mašina dar sekmadienį visa šeima važiavo į bažnyčią ir niekas tų apgadinimų net nepastebėjo. Gal dėl to, kad toje vietoje jau iš anksčiau būta ne vienas apgadinimas. Mašina apdrausta, neturėjo jokio tikslo bėgti, slapstytis, buvo blaivi. Pripažįsta, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, bet ji tikrai iš įvykio vietos tyčia nesišalino, o nuvažiavo nesusivokus apie jos sukeltą eismo įvykį. Ant jos vairuojamo automobilio galinio bamperio buvo nubrozdinimo žymės, šalia seno apgadinimo. Ant tos pačios automobilio detalės iš seno buvo įtrūkęs bamperis. Tikslo šalintis iš įvykio vietos tikrai nebuvo, buvo blaivi, automobilis techniškai tvarkingas, draustas, vairuotojo pažymėjimą turėjo.

Nukentėjusioji L. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. gruodžio 17 d., apie 23.00 val., su draugu ir šuniuku atvyko prie miesto eglės, atvyko su (duomenys neskelbtini) automobiliu, nuėjo pasivaikščioti ir pavedžioti šunį. Vairavo ji. Kai grįžo pasivaikščioję, ji pastebėjo raštelį, užkištą už valytuvų, iš pradžių dar pagalvojo, kad tai reklama. Buvo parašyta, kas, kada ir su kokiu automobiliu apgadino jos automobilį. Tada išlipusi pastebėjo, kad jos automobilio keleivio pusės galinės durelės apgadintos. 23.59 val. iškvietė policiją. Žala paskaičiuota, bet nežino tikslios sumos, automobilį tvarkė autoservisas, o autoservisui pinigus pervedė draudimas, kiek girdėjo, žala buvo apie 400 €. Šiek tiek buvo paliestas ir galinis sparnas. Apgadinimas buvo akivaizdus ir matėsi. Tuo metu krito šlapias sniegas. Pareigūnams viską papasakojo, o ant lapelio niekas nepasirašė. Žmonių aplink nebuvo, niekas nieko nematė. Automobilis dabar jau suremontuotas. Mano, kad jos automobilis buvo apgadintas ne specialiai.

Liudytojas A. V. (pareigūnas) teismo posėdžio metu parodė, kad pamena šį įvykį, buvo gautas pranešimas, kad apgadintas automobilis, o kitas automobilis pasišalinęs. Nuvykus į įvykio vietą, rado nukentėjusiąją ir raštelį, kur buvo nurodyti apgadinusio automobilio duomenys. Tikslios datos nepamena, buvo tamsus paros metas, naktis. Koks buvo oras nepamena. Patvirtino byloje esantį tarnybinį pranešimą, surašytas teisingai ir juo teismas gali remtis. Tuo metu dirbo su kolega J.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad be V. G. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiosios L. L. paaiškinimu, V. G. pirminiu paaiškinimu, kuriame ji savo kaltės neneigė, Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio ir V. G. KET pažeidimo, transporto priemonės (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad šiam automobiliui po eismo įvykio nustatyti techniniai defektai (nubrozdinimai) ant galinių dešinės pusės durelių, registruotos kelių transporto priemonės duomenimis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, CD kompaktinėje plokštelėje esančiomis fotonuotraukomis.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 straipsniai). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. G., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. V. G. teismui patvirtino, kad įvykio metu ji vairavo automobilį ir buvo įvykio vietoje. Taip pat nurodė, kad, iš policijos gavusi pranešimą apie jos sukeltą eismo įvykį, iškart apsižiūrėjo automobilį, rado ant galinio bamperio nubrozdinimo žymes, kurie savo lokalizacija sutapo ir atitiko su apgadinimais, nurodytais policijos bei nustatytais ant nukentėjusiosios automobilio. Tai, jog buvo apgadintos abi transporto priemonės, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ant automobilių esantys apgadinimų aukščiai ir žymės sutampa. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas - automobilis, V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). ANK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. redakcija Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis nei ATPK. Teismas pažymi, kad 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. O ANK 417 straipsnio 8 dalis numato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nuobauda numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje yra akivaizdžiai švelnesnė nei numatytoji ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, V. G. veika perkvalifikuotina į ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas 2016-12-22 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad V. G. 2016 m. gruodžio 17 d., apie 23.25 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala nėra didelė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

V. G., aiškindama įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad kontakto nepajuto, nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Pripažino ir tai, kad vairavo automobilį, tačiau motyvo pasišalinti neturėjo. Nurodė, kad po įvykio, sekmadienį, dar iki pareigūnų skambučio jai, su ta pačia mašina visa šeima važiavo į bažnyčią, tačiau nei vienas tų apgadinimų nepastebėjo, nei vieną jų neatkreipė dėmesio, gal dėl to, kad šalia jų ir iš anksčiau būta ne vienas nubrozdinimas. Svarbu ir tai, kad galimybę nejusti įvykusio įvykio patvirtina ir byloje esantys transporto priemonės techninės apžiūros aktai bei fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad tiek V. G., tiek nukentėjusiosios L. L. vairuojamo automobiliams padaryti įbrėžimai nežymūs, slystamojo kontakto apgadinimai. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, darytina išvada, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, braukiamojo (slystamojo) pobūdžio, ne smūgio poveikyje, dėl kurio, galimai automobilyje grojant muzikai, esant nepalankioms oro sąlygoms (tamsus paros metas, krito šlapias sniegas), V. G. galėjo sąžiningai suklysti ir susiklaidinti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkusi į kitą automobilį. V. G. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą - asmuo įvykio metu buvo blaivus, transporto priemonė techniškai tvarkinga bei drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jos nuoširdus ir nuoseklus elgesys po įvykio, tokios aplinkybės tik patvirtina, kad V. G. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinusi automobilį neturėjo tyčios specialiai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, žalos atlyginimo, įvykio nuslėpimo, todėl konstatuotina, kad V. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo, motyvų pasišalinti iš įvykio vietos nenustatyta, todėl ir kategoriškai teigti, kad asmuo siekė pasišalinti tyčia, negalima. Iš fotonuotraukų taip pat matyti tik nežymūs įbrėžimai, smūgio elementų (įlenkimų, įdaužimų) nenustatyta, kas aiškintina V. G. naudai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju V. G. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jos neabejotina tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo V. G. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veiksmuose minėto pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, ANK 619 straipsnio 2 dalis, 591 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad V. G. pripažino padariusi pažeidimą ir dėl autoįvykio gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. G. – pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, praeityje administracine tvarka bausta ne vieną kartą, taip pat už kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau dėl jos neatsargių bei neapdairių veiksmų policijos pareigūnai ir teismas turėjo atlikti išsamų įvykio tyrimą, dėl ko, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, siekiant pasiekti nuobaudos tikslus, apsiriboti vien įspėjimu šiuo atveju nėra galimybės. Šių aplinkybių pagrindu spręstina, kad V. G. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

V. G. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 € (dešimties eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo bylos teiseną V. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.