- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- 1-131-729/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40332-2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Advokatai
- Laimonas Strauka
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L. , gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirba UAB "M." direktore, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. L. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
ji, 2019 m. rugsėjo 18 d., apie 14.10 val., Gargždų mieste, Klaipėdos gatvėje ties Vasario 16-osios gatve, nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodama automobilį „BMW X5", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dviejų eismo juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Klaipėdos gatvės namo Nr. 23, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ tuo metu, kai priešpriešinėje eismo juostoje jau buvo sustojusi kita transporto priemonė, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš dešinės ėjusią pėsčiąją U. Š.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų U. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais R. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) ir 31 p. (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamoji R. L. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino, paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. važiavo iš Klaipėdos į Gargždus. V. K. g. prie Iki parduotuvės prie sankryžos atsisuko pažiūrėti, ar ten ta mokykla, todėl kelias sekundes važiavo nusukusi galvą, o kai atsisuko į kelią, išgirdo bildesį. Tada iš karto sustojo, išlipo iš mašinos ir puolė prie vaiko , kurį pamatė gulintį ant kelio. Paklausė jos vardo, tada priėjo moteris, sakė, kad yra gydytoja. Tada subėgo kiti žmonės, atvažiavo greitoji. Užklojo U. savo striuke, kad jai nebūtų šalta. Bijojo, kad mergaitei nebūtų sulaužytas stuburas. Kai gydytojai ją išvežė, atvažiavo policija. Paskui važiavo pas U. į ligoninę. Po įvykio bendravo su nukentėjusiosios tėvais. Jai vakare parašė U. tėtis iš Norvegijos. Ji norėjo su tėvais susitikti, kad atsiprašytų, kad galėtų padėti, bet jie atsisakė bendrauti ir neprileido jos prie U.s. Ji norėjo atlyginti jiems žalą bent materialiai prisidėdama prie U. gydymo išlaidų, prašė tuo tikslu atsiųsti jai sąskaitą, bet mergaitės tėvai bet kokios jos pagalbos atsisakė, sąskaitos numerio jai neatsiuntė. Ji labai išgyvena dėl įvykio, yra pasiruošusi atlikti tokią bausmę, kokią teismas paskirs, sumokėti tiek, kiek jai bus nurodyta. Greta to R. L. nurodo, kad tai buvo pirma jos padaryta avarija, tikrai neatsargus, o ne tyčinis nusikaltimas, sukėlęs jai baimę ir ypatingą atsargumą vairuojant po to, ir ji nuoširdžiai, tikisi, kad daugiau niekada taip neatsitiks. Nurodė, kad yra išsituokusi ir viena augina mažametę dukrą, verčiasi sporto trenerės veikla, tuo tikslu važinėja po Lietuvą, veda mokymus didžiuosiuose Lietuvos miestuose, todėl prašo neatimti jai teisės vairuoti, kuri yra būtinai reikalinga šiems darbiniams ir šeimos įsipareigojimams vykdyti, bei atsižvelgti ir į tai, kad tokiu atveju nukentėtų ne tik ji, bet ir daug žmonių, kuriems jos vedamos treniruotės padeda pašalinti stuburo skausmus ir sutvirtinti kūną. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoja paskirti jos brolio žmoną J. J., kadangi su ja labai artimai bendrauja, kartu išgyvena dėl šio įvykio, viena kitą palaiko ir tikisi, jos padedama, daugiau niekada nepadaryti tokio nusikaltimo.
Iš nukentėjusiosios U. Š. atstovės pagal įstatymą R. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji parodė, jog 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 14 val., jos dukra U. Š. paskambino ir pranešė, kad eina iš mokyklos "Minijos progimnazija" namo. Apie 14.30 val., iš policijos pareigūnų sužinojo, kad Gargžduose, Klaipėdos g., jos dukrą partrenkė automobilis. Po pokalbio su pareigūnais, ji nuvyko į Klaipėdos vaikų ligoninę, kur reanimacijos skyriuje buvo paguldyta U.. Reanimacijos skyriuje U. gulėjo penkias paras. Per tą laiką jai buvo operuotas dešinės pusės plautis. Po reanimacijos U. buvo perkelta į traumatologijos skyrių, kur buvo įtvaru įmobilizuotas raktikaulis. U. labai išgyveno dėl įvykusio eismo įvykio, todėl lankėsi pas ligoninės psichologą. (b.l. 50-56)
Iš nukentėjusiosios U. Š. atstovo pagal įstatymą V. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis parodė, jog 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 14.30 val., žmona R. Š. telefonu pranešė, kad jų dukrą U. partrenkė automobilis. Jis tuo metu buvo užsienyje. Apie įvykusį eismo įvykį žino tik tiek, kiek jam pasakojo žmona ir pašaliniai asmenys. (b.l. 61-67)
Iš liudytojo T. G. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 14 val., vairavo automobilį "BMW 525", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Vienas pats važiavo Gargždų m., Klaipėdos g. Važiuodamas nuo Gargždų m. centro link Laugalių, antra eismo juosta, apie 20-30 metrų atstumu iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pastebėjo, kad prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos eina mergaitė. Ją pamatęs, pradėjo stabdyti automobilį ir prie perėjos sustojo. Mergaitė, stovėdama ant šaligatvio, pasižiūrėjo į abi puses ir įžengė į perėją ties jos viduriu. Taip pat T. G. matė, kaip Klaipėdos g., nuo Laugalių apie 30 km/h greičiu parvažiuoja važiuoja automobilis "BMW X5", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Likus iki perėja ėjusios mergaitės apie 1-2 metrus, šis automobilis nestojo, todėl T. G. paspaudė garso signalą, norėdamas atkreipti automobilio vairuotojo dėmesį, tačiau nepavyko ir šis automobilis kliudė mergaitę savo priekinės dalies viduriu. Smūgis nebuvo stiprus, tačiau mergaitė nuo jo nukrito ant žemės automobiliui, nusirito po automobiliu, kuris tebejudėjo, o stabdyti pradėjo būdamas už perėjos ir sustojo ją pravažiavęs apie 7 metrus. Mergaitė gulėjo už perėjos apie 1-2 metrus. T. G. iškart išlipo iš automobilio ir bėgo link mergaitės. Bėgdamas skambino į pagalbos centrą. Matė, kad mergaitė yra sąmoninga. Jai iš burnos bėgo kraujas. Netrukus prie mergaitės priėjo moteris, kuri sakė, kad yra medikė ir padės mergaitei. Atvykę medikai, mergaitę išvežė į ligoninę. (b.l. 85-89)
Iš liudytojos J. B. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 14 val., ji viena savo automobiliu "Opel Vektra C" važiavo Gargždų m., Klaipėdos g. link Vėžaičių k. Priekyje jos, apie 10-20 metrų atstumu, važiavo automobilis "BMW X5" valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Jos važiavimo greitis buvo apie 40 km/h. Prie Klaipėdos g. ir Vasario 16-osios g. nereguliuojamos sankryžos pastebėjo, kaip Klaipėdos g., antroje eismo juostoje, kryptimi link Laugalių k., prie perėjos sustojo "BMW 525" automobilis. Tada pamatė, kaip jai iš dešinės pusės ant šaligatvio stovėjo mergaitė, kuri įžengė į pėsčiųjų perėją. Po to, prie perėjos, priešingoje jos važiavimo krypties, pirmoje eismo juostoje sustojo geltonos spalvos autobusiukas. Ji sumažino važiavimo greitį, o priešais ją važiavęs automobilis "BMW X5", be jokio stabdymo važiavo link perėjos, kuria ėjo mergaitė. Liudytoja spaudė garsinį signalą, kad atkreiptų automobilio "BMW X5" vairuotojo dėmesį, bet tuoj pat pamatė, kad šis automobilis kliudė mergaitę, kuri nuo smūgio nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, o automobilis, pravažiavęs pro mergaitę sustojo apie 3 metrai nuo jos. Ji sustojo, išlipo iš automobilio ir nubėgo iki gulinčios mergaitės. Mergaitė tuo metu buvo sąmoninga, reagavo į aplinką. Netrukus prie mergaitės pribėgo moteris, kuri paaiškino, kad yra medikė. Iš automobilio "BMW X5" išlipo vairuotoja, kuri verkdama pribėgo prie mergaitės. Ką ji kalbėjo apie įvykį, negirdėjo. Atvykusi greitoji medicininė pagalba, mergaitę išvežė į ligoninę. (b.l. 91-94)
Iš specialisto išvados Nr. G 2201/2019 (03) matyti, kad U. Š. nustatyti sužalojimai: dešinio raktikaulio ir dešinės pusės IV šonkaulio lūžiai, pneumohemotoraksas (oras ir kraujas pleuros ertmėje) dešinėje, dešinio gaktikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, veido dešinės pusės bei abiejų kelių priekinio paviršiaus odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos. Dėl sužalojimų išsivystė trauminis šokas ir ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi automobiliui partrenkus pėsčiąją. Tikėtina, kad pagrindiniai sužalojimai atsirado pėsčiąją nubloškus ant dešinio šono, o automobilio pirminio smūgio požymiai kūne neužsifiksavo, todėl pagal sužalojimus negalima spręsti, į kurią kūno vietą ir iš kurios pusės kliuvo pirminis automobilio smūgis. U. Š. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 37-38)
Iš 2019-09-18 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad eismo įvykio vieta yra Gargžduose, Klaipėdos g., ties namu Nr. 60, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Esant apsiniaukę, lyjant. Kelio danga – šlapias, asfaltas. (b.l. 11-16)
Motyvuojamoji dalis
Tokiu būdu, kaltinamosios R. L. parodymais, kuriuos patvirtina tiek nukentėjusiosios atstovų ir liudytojų parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog kaltinamoji 2019 m. rugsėjo 18 d., apie 14.10 val., Gargždų mieste, Klaipėdos gatvėje ties Vasario 16-osios gatve, nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodama automobilį „BMW X5", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dviejų eismo juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Klaipėdos gatvės namo Nr. 23, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ tuo metu, kai priešpriešinėje eismo juostoje jau buvo sustojusi kita transporto priemonė, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš dešinės ėjusią pėsčiąją U. Š.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų U. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamosios R. L. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, įrodyta.
Kaltinamosios R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog ji prisipažino ir gailisi nusikaltusi, siekė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir dalį jos yra atlyginusi, savo iniciatyva pervesdama 200 Eur nukentėjusiesiems. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamosios R. L. brolio sutuoktinė J. J. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąją R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąją laiduotojai J. J.. Prašyme nurodyta, kad laiduotoja anksčiau neteista, aukštojo pedagoginio išsilavinimo, yra dirbusi lietuvių kalbos mokytoja, turizmo mokykloje mokytoja, tobulinasi ir Lietuvoje, ir tarptautiniuose projektuose, ne kartą teko dirbti su jaunimu ir juos mokyti, su kaltinamosios šeima ją sieja tamprūs ryšiai, artimai bendrauja, dažnai susitinka, todėl mano, jog R. L. gali daryti teigiamą įtaką. Nors. J. J. yra bausta už administracinius nusižengimus dėl KET pažeidimų, tačiau išvadas iš paskirtų nuobaudų padarė, baudos yra sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi.
BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo nuomone, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. L. padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi nusikaltusi bei išgyvena dėl kilusių pasekmių, darydama viską, ką tokiais atvejais turi daryti padorus visuomenės narys - iš karto po eismo įvykio siūlė pagalbą nukentėjusiajai, jai prieinamomis priemonėmis atsiprašė mergaitės ir jos tėvų, norėjo aplankyti ją ligoninėje, prašė suteikti jai galimybę atlyginti padarytą žalą. Dalį žalos R. L. yra atlyginusi, ji pasiruošusi ir dar jos atlyginti, jei to nepadarys draudikas. R. L. anksčiau neteista; nors ir yra bausta administracine tvarka, tačiau baudos yra sumokėtos, kaltinamoji kritiškai vertina savo elgesį ir yra įgijusi ypatingo atsargumo vairuojant po šio įvykio. Ji yra dirbanti, viena augina mažametę dukrą, taigi turi vien pozityvius gyvenimo tikslus ir jų siekia. Neigiamai R. L. charakterizuojančių duomenų, išskyrus jau aptartas administracines nuobaudas, byloje nėra. Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad R. L. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, juolab kad ir šįkart ji padarė ne tyčinį, o neatsargų nusikaltimą, nebūdama nei apsvaigusi, nei viršijanti greitį ar pan., kas rodytų ją esant linkus nusikalsti.
R. L. atiduotina pagal laidavimą jos brolio sutuoktinei J. J., kuri, kaip nurodoma jos prašyme atleisti R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, anksčiau neteista, yra dirbanti, ištekėjusi, darbdavių puikiai charakterizuojama moteris, susijusi su R. L. artimais giminystės ir draugystės ryšiais. Nors J. J. yra buvusi bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe – ir už nemenką greičio viršijimą, paskirtas bauda yra sumokėjusi iškart po jų paskyrimo, galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi ir kritiškai vertina tiek savo ankstesnį elgesį, padarant šiuos kelių eismo taisyklių pažeidimus, tiek R. L. elgesį, padarant jai inkriminuotą nusikaltimą. J. J. yra bendraujanti ir dirbanti su žmogiškųjų išteklių valdymu susijusį darbą - yra dirbusi pedagoginį darbą, šiuo metu dirba gide ir mano, kad gali daryti teigiamą įtaką R. L..
Nors nukentėjusiųjų atstovas labai prieštaravo R. L. atidavimui pagal laidavimą J. J., akcentuodamas abiejų moterų iki 2019-09-18 padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismo vertinimu, jų padarytų nusižengimų pobūdis rodo ne tiek polinkį pažeidinėti visuomenės nustatytas taisykles, ciniškai siekiant pakenkti aplinkiniams, kiek dabar įprastą didžiulį užimtumą, nuolatinį skubėjimą, stresą ir rizikavimą, siekiant laiku atlikti visas prisiimtas pareigas. Dėl šios priežasties teismas mano, kad R. L. atidavimas pagal laidavimą J. J. netgi labiau nei paskirta kriminalinė bausmė paskatins ne tik R. L., bet ir J. J. skirti daug didesnį nei iki šiol dėmesį kelių eismo taisyklių laikymuisi ; kitokio laiduotojos poveikio ir auklėjimo, atsižvelgiant į aptariamos nusikalstamos veikos pobūdį, šiuo atveju ir nereikia. Tuo tarpu laidavimo instituto netaikymas šiuo atveju, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas padarytos nusikalstamos veikos, ją padariusio asmens ir siūlomos laiduotojos charakteristikas, labiau pažeistų teisingumo, humaniškumo ir proporcingumo principus ir šių asmenų pasitikėjimą valstybe.
Įvertinus visas čia aptartas aplinkybes, R. L. atiduodama pagal laidavimą J. J.. Atsižvelgiant į tai, kad R. L. padarytas nusikaltimas susijęs su kelių eismo taisyklių pažeidimu ir abiejų šių moterų ankstesnį nevienkartinį baustumą už šių taisyklių pažeidimus, laidavimas nustatomas ne minimaliam, o vidutiniam – dviejų metų – terminui. Taikyti užstatą šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, ją padariusio asmens ir laiduotojo asmenybes, nėra tikslo, nes tai nepadėtų geriau įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslų.
Dėl tos pačios priežasties netikslinga skirti kaltinamajai ir baudžiamojo poveikio priemones, kurias prašė taikyti nukentėjusiųjų atstovas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą. R. L. savo vienintelę nusikalstamą veiką padarė iš neatsargumo, nėra jokių jos atsakomybę sunkinančių ar padidintą pavojingumą eismui ar visuomenei rodančių aplinkybių, o tokiais atvejais yra suformuota Lietuvos Respublikos teismų praktika teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikyti. Įmokos į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą teismas šiai dirbančiai, vienai mažametį vaiką auginančiai moteriai, atsižvelgdamas į didžiulę ekonomikos krizę dėl šiuo metu vykstančio karantino dėl koronaviruso irgi neskiria.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
R. L. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.
Perduoti R. L. laiduotojos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn. Nustatyti dviejų metų laidavimo terminą.
Išaiškinti J. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti R. L., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.