Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Violeta Olcvikiene, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovei V. L., ieškoves atstovui advokatui Henrikui Mackeviciui, atsakoves AB „Smiltynes perkela“ atstovams Astai Vyšniauskaitei, Dariui Butvydui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškoves V. L. ieškini atsakovei AB „Smiltynes perkela“ del neteiseto atleidimo iš darbo ir kt.,

ieškove kreipesi i teisma su ieškiniu, prašydama panaikinti 2010-12-30 AB „Smiltynes perkela“ generalinio direktoriaus isakyma Nr. P-233; pripažinti jos atleidima iš darbo AB „Smiltynes perkela“ neteisetu ir gražinti ja i darba; priteisti iš atsakoves vidutini darbo užmokesti už priverstines pravaikštos laika nuo 2011-01-01 iki teismo sprendimo visiško ivykdymo – po 127,69 Lt už kiekviena darbo diena bei visas bylinejimosi išlaidas.

Ieškove nurode, kad nuo 2003-08-07 iki 2010-12-31 ji dirbo AB „Smiltynes perkela“ informacijos operatore (dispecere). Gavus Valstybiniu ir privaciu imoniu profesines sajungos, kurios nare ieškove tapo 2010-09-17, o 2010-09-24 buvo išrinkta šios profesines sajungos AB „Smiltynes perkela“ skyriaus pirmininkes pavaduotoja, sutikima, 2010-10-19 ieškovei buvo iteiktas pakartotinis ispejimas, kad del darbovietes strukturiniu pertvarkymu 2010-12-31 ji bus atleista iš darbo. 2010-12-31 atsakove nutrauke su ieškove darbo sutarti pagal DK 129 straipsni. Ieškove mano, kad jos atleidimas yra neteisetas ir nepagristas, kadangi ji turejo pirmenybe buti palikta dirbti – ieškove viena išlaiko savo tevus, kurie šiuo metu yra bedarbiai, jiems nustatytas tik 40 procentu darbingumo lygis, be to, ji buvo išrinkta darbuotoju atstovaujamojo organo nare, yra igijusi atitinkama išsilavinima ir turi butina kvalifikacija šioms pareigoms užimti, gerai moka valstybine kalba. Atsakove nepagristai nepasiule ieškovei užimti kita laisva darbo vieta, o atsakoves pasiulymas sudaryti terminuota darbo sutarti toms pacioms dispeceres pareigoms užimti pažeide ieškoves, kaip darbuotojos, interesus, kadangi sumažeja jos socialiniu garantiju apimtis. Be to, atsakove pasielge neteisetai ir nekorektiškai, prašydama profesines sajungos nuspresti, kuria iš dvieju pirmenybes teise likti dirbti turinciu darbuotoju atleisti.

Atsakove su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad nutraukiant darbo sutarti su ieškove buvo laikytasi tiek DK, tiek kolektyvines sutarties reikalavimu. Darbdaviui nebuvo žinoma ir nebuvo pateikti dokumentai, kad ieškove viena išlaiko šeima. Be to, atsakove nesutinka, kad ieškoves, kaip darbuotojos, kvalifikacija yra aukštesne nei darbuotojos K. L.. Kreipiantis i Valstybiniu ir privaciu imoniu profesines sajungos AB „Smiltynes perkela“ skyriaus pirmininke del sutikimo atleisti viena iš darbuotoju – ieškove ar K. L., buvo ivertinta, kad pagal kvalifikacija ir darbo patirti šios darbuotojos yra lygiavertes. Nei istatymai, nei kolektyvine sutartis nedraudžia darbdaviui kreiptis i profesine sajunga del keliu darbuotoju sutikimo atleisti iš darbo. Ieškovei nebuvo pasiulytos kitos nuolatines pareigos imoneje, kadangi ieškove neturejo reikiamos kvalifikacijos, o sudaryti terminuota darbo sutarti dispeceres pareigoms užimti ieškove atsisake.

Ieškinys atmestinas.

Iš ieškoves, jos atstovo, atsakoves atstovu paaiškinimu, byloje pateiktu rašytiniu irodymu nustatyta, kad 2003-08-07 tarp ieškoves ir atsakoves buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 126, pagal kuria ieškove nuo 2003-08-08 buvo priimta dirbti informacijos operatore (dispecere) (t.1, b.l. 6-9). 2010-09-03 ieškovei buvo iteiktas ispejimas apie darbo sutarties nutraukima, kuris 2010-09-15 atšauktas (t.1, b.l. 25, 26). 2010-09-17 ieškove istojo i Valstybiniu ir privaciu imoniu profesine sajunga, o 2010-09-24 buvo išrinkta šios profesines sajungos AB „Smiltynes perkela“ skyriaus pirmininkes pavaduotoja (t.1, b.l. 27, 102, 197-199). Del AB „Smiltynes perkela“ strukturiniu pertvarkymu buvo nuspresta panaikinti viena dispecerio etata, todel 2010-09-29 atsakove kreipesi i Valstybiniu ir privaciu imoniu profesine sajunga del sutikimo atleisti darbuotojus, tarp ju ir ieškove (t.1, b.l. 30, 31). Gavus profesines sajungos sutikima, 2010-10-19 ieškovei buvo iteiktas pakartotinis ispejimas, kad 2010-12-31 ji bus atleista iš darbo (t.1, b.l. 38). 2010-11-05 ieškovei buvo pasiulyta užimti dispeceres pareigas pagal terminuota darbo sutarti, taciau ieškove šio pasiulymo atsisake ir 2010-12-30 AB „Smiltynes perkela“ generalinio direktoriaus isakymu Nr. P-233 ieškove nuo 2010-12-31 buvo atleista iš darbo pagal LR DK 129 straipsnio 2 dali.

Nagrinejamoje byloje kilo gincas del ieškoves atleidimo iš darbo teisetumo. Byloje nustatyta, kad su ieškove darbo sutartis buvo nutraukta 2010-12-31 vadovaujantis DK 129 straipsnio 2 dalimi.

DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuota darbo sutarti su darbuotoju tik del svarbiu priežasciu, apie tai ispejes ji DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoja iš darbo, kai nera darbuotojo kaltes, leidžiama, jei negalima jo sutikimu perkelti i kita darba. DK 126 straipsnio 2 dalis detalizuoja, del kokiu svarbiu priežasciu darbuotojas gali buti atleistas nesant jo kaltes, t.y. del ekonominiu, technologiniu priežasciu ar darbovietes strukturiniu pertvarkymu ir pan. Šiuo atveju byloje nera ginco del to, kad AB „Smiltynes perkela“ iš tiesu vyko strukturiniai pertvarkymai – darbuotoju skaiciaus mažinimas bei busima imones organizacine struktura buvo aptarta su imoneje veikiancios profesines sajungos atstovais ir buvo pritarta dalies etatu naikinimui (t.1, b.l. 103-104), todel darytina išvada, kad buvo teisetas pagrindas atleisti ieškove pagal DK 129 straipsnio 2 dali.

Ieškove gincija atleidimo teisetuma, nurodydama, kad ji turejo pirmenybe buti palikta dirbti, ir kad ji buvo atleista pažeidžiant istatymu nustatyta tvarka.

Ieškoves teiginiai, kad ji viena išlaiko šeima, todel turejo pirmenybes teise buti palikta dirbti DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, atmestini, kaip nepagristi. Iš byloje pateiktu irodymu nustatyta, kad ieškoves tevai yra bedarbiai, jiems nustatytas tik 40 procentu darbingumo lygis, taciau jie abu gauna pajamu – netekto darbingumo pensija ir bendros ieškoves tevu menesines pajamos yra 1488,78 Lt (t.1, b.l. 52, 53, 89, 90, 91-94). Ieškove nepateike jokiu irodymu, kad ji iš tiesu išlaiko savo tevus ar kad yra priimtas oficialus sprendimas, kuriuo ieškove butu paskirta savo tevu rupintoja ar pan.

Ieškove taip pat nurodo, kad ji turejo pirmenybe buti palikta dirbti ir tuo pagrindu, kad ji buvo išrinkta darbuotoju atstovaujamojo organo nare ir kad jos išsilavinimas bei turima kvalifikacija yra aukštesne nei kitos dispeceres K. L., kuri liko dirbti atsakoves imoneje (DK 135 str. 1 d. 6 p., 2 d.). Teise jungtis i profesines sajungas ir dalyvauti ju veikloje yra darbuotoju teise, numatyta istatyme (LR Profesiniu sajungu istatymo 1 str. ir kt.) ir ieškove šia teise pasinaudojo 2010-09-17 istodama i Valstybiniu ir privaciu imoniu profesine sajunga. Taciau atkreiptinas demesys i tai, kad ieškove i mineta profesine sajunga istojo po to, kai jai 2010-09-03 pirma karta buvo iteiktas ispejimas apie darbo sutarties nutraukima. Be to, ieškove patvirtino teismo posedžio metu, kad ji, po teisines konsultacijos prieme sprendima stoti i imoneje veikiancia profesine sajunga, kadangi, kaip jai buvo paaiškinta, profesines sajungos nariai, išrinkti i renkamus organus turi pirmenybe išlikti darbe atleidimo iš darbo atveju, kuomet mažinamas darbuotoju skaicius del strukturiniu pertvarkymu imoneje. . Istojusi i profesine sajunga, ieškove per labai trumpa laiko tarpa 2010-09-24 buvo išrinkta minetos profesines sajungos AB „Smiltynes perkela“ skyriaus pirmininkes pavaduotoja, taciau kaip veliau bylos nagrinejimo metu paaiškejo, šis jos išrinkimas buvo neteisetas, kadangi vadovaujantis Valstybiniu ir privaciu imoniu profesines sajungos tarybos reglamento 2.1. punktu i renkamus organus gali buti renkami tik profesines sajungos nariai, turintys ne mažesni kaip vieneriu metu profesines narystes staža ir yra susipažine su profesines sajungos veikla, aktyviai joje dalyvauja (t.1, b.l. 152-162, t.2, b.l. 23, 24-25).

Nepagristas ieškoves atstovo teiginys, kad minetas Valstybiniu ir privaciu imoniu profesines sajungos tarybos reglamentas, patvirtintas 2003-10-09 Tarybos sprendimu, negalioja, kadangi profesines sajungos istatai iregistruoti tik 2011-03-09, o neiregistravus istatu, negali buti patvirtintas reglamentas. Pažymetina, kad iki 2011-03-09 istatu iregistravimo galiojo ankstesniu redakciju istatai, todel nera pagrindo teigti, kad profesines sajungos tarybos reglamentas negaliojo (t.2, b.l. 11-15, 17-21).

Paaiškejus, kad ieškove neteisetai buvo išrinkta profesines sajungos AB „Smiltynes perkela“ skyriaus pirmininkes pavaduotoja, atleidimo metu ieškove faktiškai negalejo tureti pirmenybes buti palikta dirbti DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu.

Ieškoves argumentai del išsilavinimo ir turimos aukštesnes kvalifikacijos šiuo atveju neturi didesnes reikšmes. Atsakove bylos nagrinejimo metu nuosekliai laikesi pozicijos, kad, jos požiuriu, abieju darbuotoju, tiek ieškoves V. L., tiek K. L., kvalifikacija buvo vienoda, jos abi vienodai gerai atliko savo darba, taciau viena iš ju del imones strukturiniu pertvarkymu reikejo atleisti.

Pažymetina, kad pirmumo teise nereiškia, kad didesne kvalifikacija turintis darbuotojas turi ir pirmumo teise likti darbe, kai del darbovietes strukturiniu pertvarkymu mažinamas darbuotoju skaicius. Tiesiog istatymas suteikia darbdaviui teise palikti darbe labiau kvalifikuotus darbuotojus tais atvejais, kai pirmumo teise taikoma DK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais; 1 ir 6 punktuose minimais atvejais nurodytu darbuotoju kategoriju pirmumo teise likti darbe yra absoliuti. Todel net jei ieškove irodytu, kad jos kvalifikacija yra didesne nei K. L., atsižvelgiant i tai, kad K. L. nuo 2006-10-28 yra Valstybiniu ir privaciu imoniu profesines sajungos tarybos nare, yra šios profesines sajungos AB „Smiltynes perkela“ skyriaus pirmininke, sutinkamai su aukšciau aptartomis teises normomis, jos teise likti darbe yra absoliuti.

Darbdavys, nutraukdamas darbo sutarti pagal DK 129 straipsni, turi pareiga ieškoti galimybiu perkelti atleidžiama iš darbo darbuotoja i kita darba ir, esant jo sutikimui, ji perkelti i kita darba. Byloje nustatyta, kad ieškovei buvo siuloma užimti dispeceres pareigas pagal terminuota darbo sutarti, taciau ieškove šio pasiulymo atsisake (T.1, b.l. 39, 40). Pirkimu specialisto ir personalo vadovo pozicijos ieškovei nebuvo pasiulytos, kadangi ieškove neturejo reikalingo išsilavinimo ir kvalifikacijos šioms pareigoms užimti. Kitu laisvu darbo vietu, atitinkanciu ieškoves kvalifikacija, imoneje nebuvo.

DK 134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojai, išrinkti i darbuotoju atstovaujamuosius organus, laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali buti atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsni be išankstinio to organo sutikimo. Byloje nustatyta ir irodyta, kad 2010-09-29 ir 2010-10-04 raštais atsakove kreipesi i Valstybiniu ir privaciu imoniu profesine sajunga ir šios sajungos AB „Smiltynes perkela“ skyriu del sutikimo atleisti darbuotojus, tarp ju ir ieškove (t.1, b.l. 30, 31). Ieškove nurodo, kad atsakove klaidingai traktavo DK 134 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pasielge neteisetai bei nekorektiškai, prašydama profesines sajungos nuspresti, kuria iš dvieju pirmenybes teise likti dirbti turinciu darbuotoju atleisti. Šis ieškoves teiginys nepagristas, kadangi iš 2010-09-29 atsakoves rašto Nr. 2R(1.17)-366 turinio (t.1, b.l. 30) negalima daryti išvados, kad atsakove praše profesines sajungos nuspresti, kuria darbuotoja atleisti: atsakove, turedama pareiga gauti išankstini sutikima, iš esmes kreipesi i profesine sajunga prašydama nuspresti, del kurios iš dvieju ketinamu atleisti darbuotoju atleidimo profesine sajunga duos sutikima, o galutini sprendima del ieškoves atleidimo prieme atsakove (t.1, b.l. 43). Atsakove laikesi istatyme nustatytos proceduros, prieš atleisdama darbuotoja, iš anksto kreipesi i profesine sajunga del sutikimo gavimo, o istatyme nera imperatyviai reglamentuota, kokia turi buti tokio kreipimosi forma ir turinys, be to, istatymas nedraudžia kreiptis iš karto del keliu darbuotoju.

Ieškove tinkamai buvo ispeta apie darbo sutarties nutraukima, su ja buvo visiškai atsiskaityta, jai buvo išmoketa didesne kompensacija, nei priklause pagal istatyma. Atsižvelgiant i tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakove, atleisdama iš darbo ieškove, elgesi sažiningai, vadovavosi istatymu bei kolektyvines sutarties nuostatomis, todel pripažistant ieškoves atleidima iš darbo teisetu, visi reikalavimai atsakovei laikytini nepagristais ir ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškini, ieškovei jos turetos bylinejimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas

ieškini atmesti.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui, apeliacini skunda paduodant per Klaipedos miesto apylinkes teisma.