Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Ruslano Ušinsko ir kaltinamojo R. U. skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-21 nutarties perduoti prokurorui baudžiamąją bylą, kurioje kaltinami Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 140 str. 1 d., 24 str. 4 d., 5 d., 135 str. 1 d., 21 str. 1 d., 135 str. 1 d. ir R. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 135 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinami Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 140 str. 1 d., 24 str. 4 d., 5 d., 135 str. 1 d., 21 str. 1 d., 135 str. 1 d. ir R. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 135 str. 1 d.

2008-03-21 nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui, nustatytas dviejų mėnesių terminas pažeidimams pašalinti. Teismas padarė išvadą, kad Ž. S. ir R. U. nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 1 d., kaltinamajame akte netinkamai kvalifikuota. Nurodo, kad visos šią veiką kvalifikuojančios aplinkybės yra labai svarbios ir pateiktame kaltinime turi būti nurodytos tiksliai, be jokių techninių klaidų. Nesant tikslių duomenų pažeidžiamos kaltinamųjų teisės. Tai trukdo bylą nagrinėti teisme, nes byla teisme nagrinėjama tik dėl tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Prokuroras skundu prašo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Mano, kad nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, jog kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė, tai rodo, kad teismas jau susiformavo nuomonę dėl jų kaltės, todėl turėjo priimti nuosprendį. Prokuroras teisgia, kad kai kurie nutartyje nurodyti duomenys ir teiginiai neatitinka bylos aplinkybių. Paaiškina, kad byloje kaltinami tik Ž. S. ir R. U., jokiems kitiems asmenims įtarimai nepareikšti; Ž. S. yra kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Prokuroro nuomone, teismas savo iniciatyva, manydamas, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, apie tokią galimybę turi nedelsdamas pranešti proceso dalyviams. Kaltinamajame akte yra nurodyti visi būtini duomenys, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas. R. U. nusikalstama veika kaltinamajame akte kvalifikuota kaip rengimasis tik dėl techninės klaidos, tačiau nusikaltimo aprašymas suformuluotas tinkamai. Ž. S. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas – rengėsi sunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatą bei organizavo ir kurstė padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą. Mano, kad teismas baigęs bylos nagrinėjimą, turėjo priimti nuosprendį.

Kaltinamasis R. U. prašo panaikinti nutartį. Nurodo, kad nepadarė nusikaltimo, sunkesnio nei nurodyta kaltinime.

Prokuroras, kaltinamasis Ž. S. ir gynėjai prašo skundus tenkinti.

Skundai tenkintini.

BPK 254 str. 2 d. numato, kad byla perduodama prokurorui, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Tai reiškia, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: 1) kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 str. nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, 2) kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir 3) kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą. Nagrinėjamoje byloje šių sąlygų visumos nėra. Nustatęs, kad kaltinamasis aktas turi trūkumų, teismas galėjo imtis priemonių, kad jie būtų ištaisyti teisme.

Baudžiamasis įstatymas, kaip žinia, neleidžia teismui išnagrinėti bylos ir priimti nuosprendžio bei pripažinti asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis neperduotas teismui (BPK 255 str.). Tačiau taip pat, pagal baudžiamąjį įstatymą teismas privalo išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 str.). Kitaip tariant, teismas turi reaguoti į tai, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos neišsiaiškino kai kurių aplinkybių, kurios vėliau buvo nustatytos teisiamajame posėdyje, netiksliai formulavo kaltinimą ar kvalifikavo kaltinamojo veiksmus. Tokiu atveju teismas gali atkreipti proceso dalyvių dėmesį į šias aplinkybes, o prokuroras turi teisę pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas abejoja kaltinamajame akte nurodytu nusikalstamos veikos kvalifikavimu. Tokios abejonės įvertinamos priimant nuosprendį, o dėl jų buvimo nėra pagrindo teigti, kad įstatymo reikalavimo neatitinka pats kaltinamasis aktas.

Be to, pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje vartojamos netinkamos formuluotės dėl kaltinamųjų kaltės, nes teismas nutartimi perduoti byla prokurorui negali spręsti kaltės klausimų ir konstatuoti, kad nusikalstamos veikos yra padarytos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti bylą prokurorui. Pažymėtina, kad, priimdamas nutartį perduoti baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos prokurorui kaltinamajam aktui ištaisyti ir kitiems trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Esant šiai aplinkybei, bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismo tam pačiam teisėjui, iškiltų teisėjo nešališkumo problema, todėl byla grąžintina nagrinėti kitos sudėties teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-21 nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kitam teisėjui.

Nutartis neskundžiama.