Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Antano Gaidelio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Varenos rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio apeliacini skunda del Druskininku m. apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

V. P. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 291 str. 1 d., 22 str. 1 d., 291 str. 1 d;

V. S. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 228 str. 2 d., 24 str. 5 d., 291 str. 1 d.;

G. L. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 229 str.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. P. buvo kaltinamas tuo, kad neteisetai perejo valstybes siena bei pasikesino neteisetai pereiti valstybes siena, t.y. 2008 m. kovo 6 d., apie 15 val. 30 min., sukurstytas VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Druskininku užkardos Sargybu burio vyresniojo pasieniecio V. S., neturedamas vizos, suteikiancios teise atvykti i Lietuvos Respublika, Druskininku sav., Švendubres km. ribose, išvengdamas dokumentu patikrinimo ir pasu kontroles, Raigardo pasienio kontroles punkto ribose, tycia, eidamas iš Baltarusijos Respublikos i Lietuvos Respublika, neteisetai perejo Lietuvos Respublikos valstybes siena.

Be to, jis, tesdamas nusikalstama veika, budamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, Raigardo pasienio kontroles punkte iš VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Druskininku užkardos vyresniojo pasieniecio V. S. igijes U. C. vardu automobili Jeep Grand Cherokee, v/n (duomenys neskelbtini), 2008 m. kovo 6 d., apie 17 val., Druskininku sav., Švendubres km. ribose, Raigardo pasienio kontroles punkte, tycia neteisetai pasikesino pereiti Lietuvos Respublikos valstybes siena iš Lietuvos Respublikos i Baltarusijos Respublika, taciau nusikalstamos veikos nebaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valios, nes buvo sulaikytas Raigardo pasienio kontroles punkto ribose VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Imuniteto poskyrio ir Operatyvines veiklos skyriaus pareigunu.

V. S. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnyba ir kurste neteisetai pereiti valstybes siena, t.y. jis, eidamas Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varenos rinktines Druskininku užkardos Sargybu burio vyresniojo pasieniecio pareigas ir atlikdamas tarnyba Druskininku užkardos Raigardo pasienio kontroles punkte, tikrindamas asmenu, vykstanciu per valstybes siena, asmens dokumentus ir vesdamas asmenu, vykstanciu per valstybes siena, duomenis i Valstybes sienos apsaugos tarnybos informacine sistema, 2008 m. kovo 6 d., apie 15 val., piktnaudžiaudamas tarnybine padetimi, sukurste neteisetai iš Baltarusijos Respublikos i Lietuvos Respublika atvykti Baltarusijos Respublikos pilieti V. P. ir, siekdamas asmenines turtines naudos, pastarajam Raigardo pasienio kontroles punkte už 5250 euru pardave automobili Jeep Grand Cherokee, v/n (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais V. S. sumenkino Valstybes sienos apsaugos tarnybos autoriteta, diskreditavo pasieniecio varda, padare dideles žalos valstybes interesams ir pažeide 2000-10-10 Lietuvos Respublikos Valstybes sienos apsaugos tarnybos istatymo Nr. VIII-1996 7 str. 1, 2 punktus; 2000-05-09 Lietuvos Respublikos Valstybes sienos ir jos apsaugos istatymo Nr. VIII-1666 25 str.; 2004-04-28 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalu ministro isakymo Nr. 1V-143 Del Vidaus reikalu ministro 2002 m. kovo 28 isakymo Nr. 154 „Del pasienio tikrinimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo 1 str.; 2001-02-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo Nr. 126 Del pasienio kontroles punktu veiklos taisykliu patvirtinimo 12 str.; VSAT prie LR VRM vado 2006-10-06 isakymu Nr. 4-706 patvirtintu Sienos kontroles nuostatu 62 punkto 62.1 ir 62.6 papunkcius, 244 punkto 244.4, 244.6, 244.7, 244.8 papunkcius; VSAT prie LR VRM Varenos rinktines vado 2006-11-13 isakymu Nr. 4-605 patvirtintos Raigardo pasienio kontroles punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos 6 punkto 6.3.5, 6.3.7, 6.3.8 ir 6.3.9 papunkcius; 2007-03-30 VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Druskininku užkardos sargybu burio vyresniojo pasieniecio pareigybes aprašymo patvirtinto VSAT prie LR VRM Varenos rinktines vado isakymu Nr. 4-207 IV dalies 7, 8 ir 20 punktus.

G. L. buvo kaltinamas tuo, kad netinkamai atliko pareigas, t.y. jis, eidamas VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Druskininku užkardos Sargybu burio vyresniojo pasieniecio pareigas ir atlikdamas tarnyba Druskininku užkardos Raigardo pasienio kontroles punkte, tikrindamas asmenu, vykstanciu per valstybes siena, asmens dokumentus ir vesdamas asmenu, vykstanciu per valstybes siena, duomenis i Valstybes sienos apsaugos tarnybos informacine sistema ir budamas atsakingas už iš Baltarusijos Respublikos i Lietuvos respublika atvykstanciu asmenu dokumentu patikrinima ir duomenu ivedima i Valstybes sienos apsaugos tarnybos informacine sistema, 2008 m. kovo 6 d., apie 15 val. 35 min., nepatikrino i Lietuvos Respublika iš Baltarusijos Respublikos atejusio Baltarusijos Respublikos piliecio V. P. asmens dokumentu ir neivede pastarojo duomenu i Valstybes sienos apsaugos tarnybos informacine sistema, ko pasekoje Baltarusijos Respublikos pilietis V. P. neteisetai perejo Lietuvos Respublikos valstybes siena ir neteisetai iš Baltarusijos Respublikos teritorijos pateko i Lietuvos Respublika. Šiais savo veiksmais G. L. del neatsargumo netinkamai atliko pareigas, sumenkino Valstybes sienos apsaugos tarnybos autoriteta, diskreditavo pasieniecio varda ir pažeide 2000-10-10 Lietuvos Respublikos Valstybes sienos apsaugos tarnybos istatymo Nr. VIII – 1996 7 str. 1, 2 punktus; 2000-05-09 Lietuvos Respublikos Valstybes sienos ir jos apsaugos istatymo Nr. VIII-1666 25 str.; 2004-04-28 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalu ministro isakymo Nr. 1V-143 Del Vidaus reikalu ministro 2002 m. kovo 28 d. isakymo Nr. 154 „Del pasienio tikrinimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo 1 str.; 2001-02-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo Nr. 126 Del pasienio kontroles punktu veiklos taisykliu patvirtinimo 12 str.; VSAT prie LR VRM vado 2006-10-06 isakymu Nr. 4-706 patvirtintu Sienos kontroles nuostatu 62 punkto 62.1 ir 62.6 papunkcius, 244 punkto 244.4, 244.6, 244.7, 244.8 papunkcius; VSAT prie LR VRM Varenos rinktines vado 2006-11-13 isakymu Nr. 4-605 patvirtintos Raigardo pasienio kontroles punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos 6 punkto 6.3.5, 6.3.7, 6.3.8 ir 6.3.9 papunkcius; 2007-03-30 VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Druskininku užkardos sargybu burio vyresniojo pasieniecio pareigybes aprašymo patvirtinto VSAT prie LR VRM Varenos rinktines vado isakymu Nr. 4-207 IV dalies 7.8, 16 ir 20 punktus.

Varenos raj. apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras, nesutikdamas su Druskininku m. apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, teigia, kad jis yra naikintinas ir turetu buti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nurodo, kad nuosprendyje išdestyti motyvai neva V. P. neturejo tikslo ateiti i Lietuvos Respublika prieštarauja galiojantiems teises aktams ir byloje nustatytoms aplinkybems, nes Raigardo pasienio kontroles punktas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. V. P. i Lietuvos Respublika atvykdavo ir iš jos išvykdavo labai dažnai, todel žinojo, kad norint cia atvykti yra reikalinga viza, o jis jos neturejo. Tai matyti iš telefoniniu pokalbiu tarp V. P. ir V. S., kuriame V. P. nurodo, kad negali atvykti i Lietuvos Respublika, nes neturi vizos. Be to, V. S. leidimas V. P. atvykti pirkti automobilio nurodyta diena ir ne bet kada, o vakare, kai pasienio kontroles punkte nebus viršininku, parodo šio veiksmo neteisetuma. Nurodo, kad V. P. teismo posedžiu metu prisipažino padares nusikalstama veika, t.y., kad jis neteisetai perejo valstybes siena ir paaiškino, kad žinojo, jog atejus i pasienio kontroles punkta butina sustoti prie asmenu, atvykstanciu i Lietuvos Respublika, dokumentu patikrinimo posto ir pateikti dokumentus, taciau to samoningai nedare, nes jam telefonu V. S. buvo liepes ateiti i administracines patalpas ir laukti. Atkreipia demesi, kad Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2004 m. vasario 24 d. nutartyje Nr. 2K-127/2004 išaiškino, kad neteisetas valstybes sienos perejimas yra sausumos, vandens ar oro sienos kirtimas bet kuriomis priemonemis ir budais neturint atitinkamo dokumento, arba turint dokumentus, taciau pereinant siena nenustatytoje vietoje tiek iš Lietuvos, tiek ir i Lietuva. Šis nusikaltimas laikomas baigtu neteisetai perejus siena.

Nurodo, kad V. S., dirbdamas VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Druskininku užkardos Sargybu burio vyresniuoju pasienieciu, puikiai žinojo kokios proceduros taikomos kertant Lietuvos Respublikos valstybes siena bei kokiu dokumentu reikia, todel jo veiksmai siekiant asmenines turtines naudos bei kurstant Baltarusijos Respublikos pilieti, kad šis neturedamas vizos pereitu LR valstybes siena ir nupirktu iš jo automobili, turetu buti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas pagal BK 24 str. 5 d., 291 str. 1 d. Taip pat jo veiksmai turetu buti kvalifikuojami pagal BK 228 str. 2 d. Nurodo, kad teismas išsamiai nuosprendyje išdeste, kad V. S. piktnaudžiavo tarnybine padetimi, taciau prieme išteisinamaji nuosprendi, nes nebuvo padaryta didele žala valstybei ir juridiniam asmeniui, taciau ši išvada prieštarauja byloje esancioms aplinkybems. V. S., užuot reagaves teises aktu nustatyta tvarka, padejo V. P. išvengti atsakomybes. Be to, jis tarnybos metu, vietoj to, kad užsiimtu savo tiesioginemis pareigomis, užsieme automobilio pardavimu. Valstybes pareiguno piktnaudžiavimas tarnyba, leidimas kitu valstybiu pilieciams neteisetai pereiti siena, pasienio kontroles punkto pavertimas prekybos automobiliais vieta, padaro ypac didele žala valstybes autoritetui, o taip pat ir juridiniam asmeniui – Valstybes sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM.

Nurodo, kad teismas, išteisindamas G. L., nuosprendyje nurode, kad jis galejo buti užimtas kitu asmenu tikrinimu ir todel nepastebeti atvykstancio Baltarusijos Respublikos piliecio V. P.. Tai neatitinka bylos aplinkybiu, nes pats teismas nuosprendyje nurodo, kad pasienietis G. L. V. P. atvykimo metu nebuvo užsiemes ir sveikinosi su juo. Tai rodo, kad pasienietis tarnybos metu neatsakingai atliko savo pareigas, nesieme reikiamu priemoniu ir nenustate, kad V. P. atvyko i Lietuvos Respublika be vizos. Tokie pasieniecio veiksmai padare labai didele žala Lietuvos Respublikos valstybei ir Valstybes sienos apsaugos tarnybai, kaip juridiniam asmeniui, parodant, kad LR Valstybes sienos apsaugos pareigunas tarnybos metu gali aplaidžiai atlikti savo pareigas, nesilaikyti valstybeje galiojanciu istatymu ir kitu teises aktu, savivaliauti, žeminti valstybes autoriteta.

Prašo panaikinti Druskininku m. apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 29 d. išteisinamaji nuosprendi ir priimti apkaltinamaji, kuriuo V. P. pripažinti kaltu pagal BK 291 str. 1 d., 22 str. 1 d., 291 str. 1 d.; V. S. pripažinti kaltu pagal BK 228 str. 2 d., 24 str. 5 d., 291 str. 1 d.; G. L. pripažinti kaltu pagal BK 229 str.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras praše skunda tenkinti, kaltinamieji ir ju gynejai paše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Išnagrinetoje byloje nustatyta, kad V. P. 2008 m. kovo 6 d. apie 15.30 val., paskatintas VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Druskininku užkardos sargybu burio vyresniojo pasieniecio V. S., tycia neteisetai iš Baltarusijos Respublikos atejo i Lietuvos Respublikos valstybes sienos apsaugos tarnybos Varenos rinktines Druskininku užkardos Raigardo pasienio kontroles posto (PKP) teritorija susitikti su pareigunu V. S. ir kartu su juo PKP teritorijoje apžiureti ir nupirkti cia specialiai pastatyta V. S. priklausanti automobili Jeep Cherokee, v.n. (duomenys neskelbtini) bei su naujai nupirkta mašina grižti i Baltarusija.

Tokios šios bylos aplinkybes nustatytos išteisintuju V. P., V. S., liudytoju V. K., R. B. teisme duotais parodymais, operatyviniu veiksmu protokolais, iš kuriu matyti, kad V. S. telefonu kviecia V. P. atvykti i Lietuvos Respublikos Raigardo pasienio kontroles posta, kur jis parodys mašina, kuria šis gales pirkti; kad V. P. eina i pasienio kontroles posta, prieš tai perspejes V. S., kad jis neturi valstybes sienos perejimui reikalingu dokumentu (t. 3 b.l. 103-104; 112; 141), ivykio vietos apžiuros protokolu, kuriame konstatuota, kad ivykio vieta yra Druskininku savivaldybes Švendubres kaime esanciame Raigardo pasienio kontroles posto teritorijoje (t. 1 b.l. 10-17) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šios aplinkybes nustatytos faktiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino tinkamais irodymais, nekelianciais teismui jokiu abejoniu.

Iš nurodytu bylos aplinkybiu matyti, kad V. P. tycia buvo nukreipta ne i valstybes sienos perejima, o atvykus i Lietuvos PKP teritorija, apžiurejus ir nusipirkus automobili, specialiai tam atgabenta i PKP teritorija, grižti i Baltarusija. Nepaisant to, apeliantas paminetus išteisintojo veiksmus laiko baigtu neteisetu valstybes sienos perejimu, atitinkanciu Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1d. ir pasikesinimu neteisetai pereiti valstybes siena – BK 22 str. 1 d., 291 str. 1 d. Savo nuomonei pagristi apeliantas, nurodo, jo nuomone, precedenta, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004 m. vasario 24 d. nutarti Nr. 2K-127/2004, kurioje išaiškinta, kad „neteisetas valstybes sienos perejimas yra sausumos, vandens ar oro sienos kirtimas bet kuriomis priemonemis ir budais neturint atitinkamo dokumento, arba turint dokumentus, taciau pereinant siena nenustatytoje vietoje tiek iš Lietuvos, tiek ir i Lietuva. Šis nusikaltimas laikomas baigtu neteisetai perejus siena“.

Teiseju kolegija pažymi, kad žemesnes instancijos teismai priimdami sprendimus yra saistomi aukštesnes instancijos teismu sprendimu – precedentu, priimtu tos pacios kategorijos analogiškose bylose. Taciau, remdamasis tokiu teises šaltiniu, teismas privalo isitikinti, ar jis turi precedento galia jo nagrinejamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymejo, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galia turi tik tokie ankstesni teismu sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kuriu faktines aplinkybes yra tapacios arba labai panašios i aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas; arba aukštesnes instancijos teismo sprendime išnagrineti teisiniai klausimai, kuriuos privalo išnagrineti ir žemesnes instancijos teismas, nagrinejantis byla.

Nagrinejama byla negali buti laikoma analogiška paminetai kasacine tvarka išnagrinetai bylai (Nr. 2K–127/2004), nes, nors joje išaiškinti bendri pagrindiniai neteiseto valstybes sienos perejimo nusikaltimo objektyviosios puses veikos požymiai, taciau nepasisakyta apie šio nusikaltimo subjektyviaja puse. Tuo tarpu apeliacines instancijos teismui nagrinejant šia baudžiamaja byla, butina išnagrineti ir pasisakyti ne tik išteisintiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvines, bet ir subjektyvines puses klausimais. Todel kolegija, vadovaudamasi šia teismo nutartimi tiek, kiek ji liecia objektyviaja nusikaltimo puse, ne mažesni demesi sutelkia i kita nusikaltimo sudeties elementa – subjektyviaja puse, todel ir laiko, kad apelianto nuoroda i Aukšciausiojo Teismo nutarti kaip precedenta šiai baudžiamajai bylai, yra nepagrista.

Siekiant atsakyti i klausima ar išteisintojo V. P. veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo sudetis (visi nusikaltimo sudeties požymiai), butina atsakyti i du klausimus: 1) ar išteisintasis perejo (kesinosi pereiti) Lietuvos Respublikos valstybes siena. Atsakyma i pastaraji klausima duoda 2000 05 09 Valstybes sienos ir jos apsaugos istatymo Nr.VIII-1666 penkto straipsnio pirmame punkte suformuluota imperatyvi nuostata: „valstybes siena sausumoje galima pereiti tik po patikrinimo pasienio kontroles poste“. Iš šios istatymo nuostatos seka, kad atejimas i PKP teritorija dar nera fizinis valstybes sienos perejimas šios teises normos, o tuo paciu ir BK 291 str. prasme, nes sienos perejimui (kirtimui) butina praeiti patikrinima poste. Nekelia abejoniu tai, kad istatyme kalbama apie teiseta sienos perejima. Taciau ir neteisetas valstybes sienos perejimas per pasienio kontroles posta, t.y. nustatyta valstybes sienos perejimo vieta, galimas tik vienu ar kitu budu praejus kontrole (patikrinima) poste: pateikus suklastotus dokumentus, apskritai kokiu nors budu išvengus patikrinimo. Išejimas iš PKP teritorijos i Lietuvos puse ne per kontroles posta, turetu buti kvalifikuojamas kaip neteisetas sienos perejimas nenustatytoje vietoje. Taigi istatymas sienos perejima (kirtima) per pasienio kontroles punkta, sieja su asmens patikrinimu poste. Iš nustatytu bylos aplinkybiu matyti, kad V. P. neketino išeiti iš PKP teritorijos nenustatytoje vietoje, jis neketino ir eiti i posta patikrinimui, nors ir ne todel, kad neturejo sienos perejimui reikalingu dokumentu, ar kad butu venges dokumentu patikrinimo, bet todel, kad jam nereikejo pereiti sienos. Todel nera pagrindo teigti, kad jis kokiu nors budu neteisetai kirto (pasikesino kirsti) valstybes siena.

2) Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija atkreipia demesi i tai, kad neteisetas sienos perejimas, taip pat pasikesinimas neteisetai pereiti valstybes siena, galimas tik tiesiogines tycios kaltes forma (subjektyvioji nusikaltimo sudeties puse): darydamas nusikalstama veika asmuo suvoke pavojinga veikos pobudi ir norejo taip veikti: norejo neteisetai pereiti siena ir taip veike (BK 15 str. 2d. 1p.). Nesant kalto asmens veikoje tiesiogines tycios kaltes, nera ir subjektyviosios nusikaltimo sudeties elemento. Savo ruožtu, bent vieno nusikaltimo sudeties požymio asmens veikoje nebuvimas, kurio reikalauja baudžiamasis istatymas, leidžia tvirtinti, kad nusikaltimas nebuvo padarytas.

Tokiu budu V. P. veikos analize nusikaltimo sudeties požiuriu, rodo, kad jo veikoje nebuvo net dvieju nusikaltimo sudeties elementu: objektyviosios puses (veiksmu neteisetam valstybes sienos perejimui) ir subjektyviosios puses (kaltes, išreikštos tiesiogines tycios kaltes forma).

Nesant V. P. veikoje BK 291 str. 1d. numatyto nusikaltimo (baigto/pasikesinimo) dvieju nusikaltimo sudeties elementu, jis nepadare veikos, turincios nusikaltimo požymiu (BPK 3 str. 1d. 1p.), todel iš jam pareikšto kaltinimo jis pagristai išteisintas.

Neabejotina, kad neteisetai iš Baltarusijos atejes i Lietuvos Respublikos Varenos rinktines Druskininku užkardos Raigardo pasienio kontroles punkta, išteisintasis pažeide Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 02 02 nutarimu Nr. 126 patvirtintas Pasienio punktu veiklos taisykles, konkreciai, ju III skyriaus nuostatas, nustatancias pasienio kontroles punktu režima – asmenu patekimo i pasienio kontroles punkta, buvimo jame, išvykimo taisykles ir kita (t. 5 b.l. 122-130). Neabejotina ir tai, kad pasienio policijos pareigunas V. S., skatindamas V. P. ateiti i PKP teritorija, pažeide tas pacias taisykles. Taciau šiu taisykliu pažeidimas nera kriminalizuotas, už ju pažeidima baudžiamoji atsakomybe nenumatyta. Todel ikiteisminio tyrimo pareigunu pareikštas kaltinimas V. S. kurstymu tycia neteisetai pereiti valstybes siena - nepagristas, o išteisinimas iš jam pareikšto kaltinimo, teisetas.

Nesant neteiseto valstybes sienos perejimo, nepagristi kaltinimai išteisintiesiems V. S. ir G. L. nusikaltimais, numatytais atitinkamai BK 228 str. 2 d. ir BK 229 str., kadangi abieju nusikaltimu dispozicijose numatyta, kad nusikalstama veika: piktnaudžiavimu arba tarnybos pareigu neatlikimu, turi buti sukelti padariniai – didele žala valstybei. Nekyla abejoniu, jog PKP režimo pažeidimu (iš esmes PKP vidaus darbo taisykliu pažeidimu), kurio istatymu leidejas nekriminalizuoja, valstybei negali buti padaryta tokio masto žala, kurios reikalauja išteisintiesiems inkriminuoti baudžiamojo istatymo straipsniai. Nesant išteisintuju veikoje šio abieju straipsniu dispozicijoms butino elemento (padariniu), V. S. ir G. L. pagristai išteisinti iš jiems pareikštu kaltinimu nesant ju veikoje nusikaltimo požymiu.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Varenos rajono apylinkes prokuraturos apeliacini skunda atmesti.