- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- e2VP-2771-763/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00112-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys (skolininkas) P. A., (skolininko sutuoktinė V. A.), antstolė Svetlana Kastanauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko P. A. ir jo sutuoktinės V. A. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti P. A. nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinės V. A. gaunamų pajamų (darbo užmokesčio). Nurodė, kad antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0056/18/01898 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą dėl skolos išieškojimo iš P. A.. Antstolė pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0056/18/01898.
Suinteresuoti asmenys ir antstolė atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0056/18/01898 antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdo išieškojimą pagal Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą 2018 m. gruodžio 11 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.32-08) 483-120582 dėl 100 Eur skolos išieškojimo iš P. A. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdymo procese pareiškėja gavo antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2019 m. vasario 5 d. patvarkymą Nr. S-19-56-2733 dėl siūlymo nustatyti turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje – kreiptis į teismą dėl skolininkui P. A. priklausančio darbo užmokesčio dalies iš sutuoktinės V. A. gaunamų pajamų.
Išieškotojas, nepraleisdamas antstolės nustatyto termino kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti skolininko P. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš sutuoktinės V. A. gaunamo darbo užmokesčio.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). <...> tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. P. A. ir V. A. susituokė 1982 m. (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų sutartis nėra sudaryta. Vykdomosios bylos duomenimis skolininko piniginių lėšų banko sąskaitose, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Iš SODROS duomenų nustatyta, kad skolininkas nedirba, skolininko sutuoktinė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna darbo užmokestį. Teismas daro išvada, kad suinteresuoto asmens V. A. gaunamas darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Kaip jau minėta P. A. ir V. A. santuoka įregistruota, duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutartis nėra, iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad iki teismo posėdžio dienos ieškinys (pareiškimas) teismui dėl santuokos nutraukimo nebuvo pateiktas. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl laikytina, kad suinteresuoto asmens – skolininko sutuoktinės V. A. gaunamas darbo užmokestis abiem sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad teismas vadovaudamasis CPK ir CK normomis nustato tik skolininko turto dalį, esančią bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, o procentiniai išskaitymai iš nustatytos skolininko turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, yra nustatomi antstolio vykdymo metu (CPK 668 straipsnis), todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytina, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) P. A. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. A. gaunamų pajamų iš jos darbinės veiklos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo patenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš jos darbinės veiklos.
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.