- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-06
- Bylos Nr.
- ATP-26-245/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimo S. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimu S. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d., 130 str. 1 d. – trijų tūkstančių litų (868 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams už tai, kad jis 2014-04-24, apie 10.00 val., vairuodamas automobilį Opel Kadett, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje, (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, važiuodamas atbuline eiga, nedavė kelio pėsčiajam, kliudė jo važiavimo trajektorijoje stovėjusią K. V.. Po eismo įvykio, apie tai nepranešęs policijai, nuvažiavo. K. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tuo pažeidė KET 9, 34, 231 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde S. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti jį kaltu tik dėl ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo ir paskirti teisingą bei proporcingą nuobaudą. Skunde nurodo, kad tiek Kauno apskrities VPK surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek Kauno apylinkės teismo nutarimas yra neteisėti (surašyti nesilaikant ATPK reikalavimų) ir nepagrįsti (juose padarytos išvados dėl įvykio, administracinio teisės pažeidimo sudėties, pažeidėjo kaltumo ar nekaltumo, paskirtos nuobaudos, nepagrįstos pilnai, išsamiai ir visapusiškai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais). S. T. neneigia buvęs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje, vairavęs automobilį Opel Kadett. Išvažinėdamas iš kiemo matė, kaip K. V. stipriai patraukė jos vedžiojamas didelis šuo, taip pat matė, kaip ji atsitrenkė į tvoros stulpą. Jis siūlė savo pagalbą, bet ji atsisakė. Kad būtų stuktelėjęs ją savo vairuojamu automobiliu, nepajuto. Galbūt taip galėjo atsitikti, tačiau jis jokio kontakto su žmogumi nejuto, nesuvokė, kad padarė eismo įvykį, todėl sąmoningai, neteisėtai iš tos vietos negalėjo pasišalinti, nes tam neturėjo jokio motyvo ar tikslo: jo vairuojamas automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobilį vairavo būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti. Apylinkės teismas vadovavosi tik tendencingais K. V., kuri yra jo dukra ir vykstančiame skyrybų su žmona procese palaikanti motiną, parodymais. Kitų įrodymų byloje nėra. Be to, jam taikytas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežtas. Jam būtina naudotis transporto priemone, nes turi rimtų sveikatos sutrikimų, serga širdies nepakankamumu, dažnai tenka lankytis pas gydytojus. Liga progresuoja, jam nustatytas 50 % darbingumas, gauna invalidumo pašalpą, tačiau jos neužtenka pragyvenimui, todėl verčiasi atsitiktiniais darbais, o tam reikalinga teisė vairuoti automobilį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos l. e. pareigas viršininkas R. K. prašo S. T. skundo netenkinti, jo argumentus dėl kontakto su žmogumi nepajutimo vertinti kaip gynybinę poziciją.
Motyvuojamoji dalis
S. T. apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. T. pripažintas kaltu dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Apeliaciniame skunde ginčijamas tik ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo faktas bei jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatomis, skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį, ir iš jo pasišalino norėdamas taip elgtis.
Pagrindinis apelianto argumentas, kodėl jis neigia ATPK 130 str. 1 d. sudėties buvimą jo veiksmuose, yra būtent subjektyviosios pažeidimo pusės neatskleidimas. S. T. teigimu, jis jokio kontakto su žmogumi nejuto, nesuvokė, kad padarė eismo įvykį, pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo jokio motyvo. Nukentėjusioji yra jo dukra, su kuria apeliantas nepalaiko gerų santykių, todėl mano, kad dukros parodymai nėra objektyvūs.
Apeliacinės instancijos teismas aukščiau minėtus S. T. teiginius vertina kritiškai. Sutiktina, jog pažeidėjo santykiai su žmona bei dukra yra sudėtingi. Bylos medžiaga liudija, kad nuolatiniai konfliktai neretai sprendžiami su teisėsaugos institucijų pagalba. Vis dėlto, analizuojamas eismo įvykis vertinamas tik pagal konkrečius surinktus įrodymus, kurie betarpiškai buvo ištirti pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Nukentėjusioji K. V. pripažįsta, kad bendravimas su tėvu yra konfliktinis, tačiau šeimoje tvyranti nesantaika nėra absoliutus pagrindas netikėti nukentėjusiosios parodymais. K. V. paaiškino, kad S. T., važiuodamas atbuline eiga, ją partrenkė sąmoningai, ji šaukė jam stoti, tačiau šis, pasižiūrėjęs į ją ir nusikeikęs, dar kartą važiuodamas atbuline eiga į ją atsitrenkė. Tuomet perjungė pirmą pavarą ir nuvažiavo. Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir teisiamojo posėdžio metu, t. y. patvirtino, kad S. T. su automobiliu į ją atsitrenkė du kartus ir nekreipdamas dėmesį išvažiavo, nors ji šaukė sustoti, prašė pagalbos. Šie K. V. parodymai buvo vertinami kartu su kita bylos medžiaga, visų pirma, su Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus pateikta specialisto išvada Nr. G921/14(02), kurioje K. V. konstatuota dešinio klubo ir šlaunies sumušimas, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame rieše, šlaunyse, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje. Padaryta išvada, jog sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurie galėjo būti ir judančio automobilio dalys. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 48-49). Išvadą pateikusi ekspertė M. K. teisme patvirtino savo išvados teisingumą ir papildomai paaiškino, kad nustatyti sužalojimai nėra būdingi atsitrenkus į stulpą. Be to, sužalojimai yra ant abiejų šlaunų, tai patvirtina nukentėjusiosios versiją, kad S. T. į ją, važiuodamas automobiliu, trenkėsi du kartus ir paneigia apelianto versiją, kad K. V. vedžiojamas šuo ją stipriai patraukė dėl ko ši atsitrenkė į stulpą.
S. T. skunde pažymi, kad jo vairuojamas automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobilį vairavo būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, todėl neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Šiuo aspektu pasisakytina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės). Tačiau šios aplinkybės nustatymas nėra būtinas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-33-2013). Taigi konkretų pažeidėjo elgesio motyvą, tikslą nėra būtina išsiaiškinti, nors nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog toks S. T. elgesys tėra įtemptų santykių šeimoje padarinys.
Teismui vidinį įsitikinimą, t. y. įrodymais pagrįstą išvadą, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, padeda suformuoti ir kita rašytinė bylos medžiaga. Savo paaiškinime dėl 2014-04-25 įvykio S. T. teigė, kad K. V., atsitrenkusi į vartų kampainį, pririšo šunį ir nuėjo į verandą. Jis klausė jos, ar nereikia pagalbos, dukra jį „pasiuntė“, tada jis sėdo į mašiną ir išvažiavo (b. l. 20). Tačiau apeliaciniame skunde S. T. įvykio aplinkybes dėsto kiek kitaip: versija dėl dukros atsitrenkimo į tvoros stulpą išlieka, tačiau automobilio vairavimo aplinkybės skiriasi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas išvažinėdamas iš kiemo matė, kaip dukra atsitrenkia į stulpą, o ankstesniuose paaiškinimuose teigta, jog tuo metu, kai K. V. atsitrenkė į stulpą, S. T. buvo išlipęs iš automobilio pasivalyti veidrodžių ir galinio lango. Taigi pažeidėjo parodymai nėra nuoseklūs ir prasilenkia su kitais bylos duomenimis. Apylinkės teismas išsamiai aptarė ir ant apelianto vairuotos transporto priemonės esančių įlenkimų pobūdį, jų atitiktį nukentėjusiajai padarytiems sužalojimams, todėl plačiau šių įrodymų apygardos teismas neanalizuoja. Priimant nutarimą teismui nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl S. T. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, todėl pagrindo teigti, jog teismas vadovavosi tik apeliantą kaltinančiais motyvais ir nesivadovavo teisinančiais, nėra.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, pažeidėjo teigimu, paskirtoji nuobauda yra akivaizdžiai per griežta, tačiau su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ str. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, atsakomybė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, ypatingai švelninančių pažeidėjo asmenybę (veikos mažareikšmiškumas, nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas ir kt.). Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2999/2011, N756-403/2010).
Skiriant S. T. nuobaudą, apylinkės teismas įvertino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad pažeidimas buvo padarytas šeimos nario atžvilgiu. Jokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, kurdamas nepasitvirtinusias versijas, S. T. siekė apsunkinti įvykio aplinkybių aiškinimąsi ir sušvelninti savo atsakomybę. Turimos sveikatos problemos nėra pagrindas švelninti atsakomybę, kadangi S. T. taikomos nuobaudos rūšis - piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams, niekaip negali pakenkti sveikatos būklei. Jokių duomenų, kad paskirtoji 3000 Lt bauda būtų finansiškai pažeidėjui nepakeliama nėra, be to, S. T. gali prašyti jos mokėjimą išdėstyti dalimis. Apelianto teiginys, kad teisė vairuoti jam reikalinga verčiantis atsitiktinais darbais, atmestinas. S. T. nenurodo nei kokio pobūdžio darbus atlieka, nei kaip dažnai tai daro ir pan., todėl gyvenant miesto teritorijoje – Kaune, galima naudotis kitais susisiekimo būdais, pvz., viešuoju transportu.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad S. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, jam skirta nuobauda atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, o išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą už padarytus pažeidimus taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, nenustatyta. Dėl šių priežasčių pirmos instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas nekeičiamas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
S. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.