- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- II-171-549/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00160-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos VMI
- Advokatai
- Gintarė Bernotaitė, Gediminu Žliobair
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančios MB „(duomenys neskelbtini)“, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 30-ANR N-753-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. sausio 19 d. nutarimu R. R. (toliau ir pareiškėja) pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir jai paskirta 50,00 Eur bauda už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, 2020 m. spalio 6 d., 14 val. 59 min., iki 2020 m. spalio 6 d., 15 val. 06 min., paliko stovėti transporto priemonę „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 540 (nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas – visą parą, transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu), galiojimo ribose.
Šalies argumentai
R. R. skundu prašo panaikinti nutarimą Nr. 30-ANR_N-753-2021 ir nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, priteisti jai 100,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) I priede nurodyta kelio ženklo Nr. 540 reikšmė. Šis kelio ženklas priskiriamas prie nurodomųjų kelio ženklų ir reiškia zoną, kurioje draudžiama stovėti. Ties šio kelio ženklo paaiškinimu nurodyta, kad „nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas, – visų parų transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu“. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 80 dalyje apibrėžta, kad transporto priemonės sustojimas – transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Tuo tarpu transporto priemonės stovėjimas – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti (Įstatymo 2 straipsnio 79 dalis). Įvertinus pateiktas įstatymo nuostatas matyti, kad sustojimo ir stovėjimo sąvokos apibrėžiamos tik per jų stovėjimo trukmę, nedetalizuojant ir nenustatant kriterijų bei laiko, kuriam esant kategoriškai būtų galima teigti, kad transporto priemonė iš tiesų ne sustojo, bet stovi. Dėl šios priežasties visais atvejais turi būti vertinamos susiklosčiusios faktinės aplinkybės, kad būtų priimtas racionalus faktinę situaciją atitinkantis sprendimas. Pažymima, kad šiuo atveju transporto priemonė adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėda, nebuvo palikta stovėti, bet buvo sustojusi tam, kad būtų įlaipinti/išlaipinti keleiviai. Šiuo adresu įsikūręs vaikų darželis (duomenys neskelbtini), į kurį pareiškėja vežė vaikus ir dėl ko buvo trumpam sustojusi. Sustojo ne ilgesniam laikui, negu reikia vaikams laipinti, tačiau nepaisant to visiškai nepagrįstai išrašytas administracinio nusižengimo protokolas, o vėliau jo pagrindu priimtas ir visiškai nepagrįstas nutarimas. Nurodoma, kad priimant nutarimą nebuvo vertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės – kad protokole nurodytas pažeidimo laikas apima ne tik transporto priemonės sustojimo laiką, bet ir jos įvažiavimą ir išvažiavimą iš teritorijos. Tai patvirtina administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad 14:59:56 įvažiuojama į teritoriją, o 15:06:44 išvažiuojama. Taigi transporto priemonės sustojimo laikas, priešingai nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole, apėmė kur kas trumpesnį laiko tarpą, o transporto priemonė nebuvo sustojusi ilgiau, negu reikia vaikams (keleiviams) laipinti. Tai leidžia teigti, kad nutarimas visiškai nepagrįstas, nes aplinkybių, ar transporto priemonė stovėjo ilgiau, nei buvo būtina laipinti keleiviams, nustatymas, yra esminės, kurias privalėjo išsiaiškinti nutarimą priėmusi institucija, tačiau ji to neatliko, ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtų nutarimą. Tvirtinama, kad vertinant tai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato konkretaus laiko, kuriam esant sustojimas gali būti laikomas stovėjimu, laikytina, kad net jeigu transporto priemonė ir būtų sustojusi 7 min., tai savaime neleistų spręsti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, jeigu toks laikas buvo reikalingas keleiviams laipinti. Akivaizdu, kad ir šiuo atveju transporto priemonės sustojimas kelio ženklo Nr. 540 galiojimo ribose savaime nesudaro ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, nes sustota buvo tik tiek laiko, kiek objektyviai reikalinga keleiviams laipinti. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne pažeidimo vietoje buvusio policijos pareigūno, bet prie administracinio nusižengimo vietos gyvenančio asmens. Pažeidimas užfiksuotas stacionaria vaizdo filmavimo kamera, o policijos pareigūnams perduotos iš filmuotos medžiagos išimtos nuotraukos, kurių pagrindu buvo išrašytas administracinio nusižengimo protokolas. Akivaizdu, kad pateiktos nuotraukos savaime nepatvirtina padaryto pažeidimo fakto – iš šių nuotraukų negalima nustatyti konkretaus transporto priemonės sustojimo laiko tam, kad būtų galima kategoriškai teigti esant pažeidimui. Dėl šios priežasties nekyla abejonių, kad sutikus su visiškai nepagrįstu nutarimu be jokių neabejotiną asmens kaltę įrodančių faktų, būtų sudarytos sąlygos ydingai praktikai susikurti, kai asmuo visiškai nepagrįstai yra baudžiamas vien už sustojimą norint laipinti keleivius dėl galimai piktybiškų netoliese gyvenančio asmens veiksmų. Kas savaime leidžia teigti, kad nutarimas turėtų būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena – nutraukta. Mano, kad priimant nutarimą nebuvo tinkamai įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. tai, kad transporto priemonė buvo sustojusi ne ilgiau nei reikalinga keleiviams laipinti, pažeidimo trukmė apima įvažiavimą/išvažiavimą iš teritorijos, o administracinėje byloje esančios transporto priemonės nuotraukos neleidžia kategoriškai teigti padarius pažeidimą. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė buvo sustojusi tik tiek, kiek reikalinga keleiviams laipinti, atitinkamai, nebuvo pažeista ir ANK 417 straipsnio 2 dalis, todėl pagrįstai laikytina, kad administracinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, dėl ko nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas ir todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundo netenkinti, nes jis yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2020 m. liepos 1 d.) III skyriaus 8 punktu įtvirtinta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Nurodomasis kelio ženklas Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ nurodo zoną, kurioje draudžiama stovėti nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas, – visą parą transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 79 punkte nurodyta, kad transporto priemonės stovėjimas – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, pažeidimo vietos nuotraukos, pranešėjo pateikta informacija ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas įrodo pažeidėjos administracinio nusižengimo įvykdymą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjos paaiškinimus bei atstumą nuo vietos, kur nufotografuotas automobilis, iki darželio teritorijos, darytina išvada, kad 7 minučių laiko tarpas buvo skirtas ne tik keleivių įlaipinimui/išlaipinimui. Iš to seka, kad R. R. akivaizdžiai pažeidė kelio ženklo Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ reikalavimus. Tvirtinama, kad nustatyta ir įrodyta, jog R. R., nesilaikydama KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. R. R. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Prašoma administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn patraukta R. R. ir Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bei pateikė sutikimus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis, 639 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. R. skundas tenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas.
Institucijos 2021 m. sausio 19 d. nutarimu R. R. pripažinta padariusi ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, 2020 m. spalio 6 d., 14 val. 59 min., iki 2020 m. spalio 6 d., 15 val. 06 min., paliko stovėti transporto priemonę „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 540 galiojimo ribose. Kelių eismo taisyklių kelių ženklu Nr. 540 įtvirtinama zona, kurioje draudžiama stovėti, t. y. šioje zonoje nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas, – visą parą transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu.
Pareiškėja neginčija, kad buvo sustojusi ženklo Nr. 540 galiojimo ribose, tačiau tvirtina, kad ji tik buvo sustojusi minėto ženklo galiojimo zonoje tam, kad išleistų keleivį, o ne stovėjo.
Ištyrus rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, kad R. R. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
R. R. padarytą administracinį nusižengimą Institucija grindžia pareiškėjo A. B. rašytiniu pranešimu, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad automobilis, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 14.59 val. stovėjo KET 540 ženklo stovėjimo zonoje, (duomenys neskelbtini) g., bei siunčia tai patvirtinančius vaizdo kameros įrašo fragmentus (b. l. 19-20), bei skaitmeninėje laikmenoje įrašytomis nuotraukomis, kuriose matyti 2020 m. spalio 6 d. 14.59.56 val. užfiksuotas automobilis „Volva“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) iš priekio (matyti degantys priekiniai žibintai), o 2020 m. spalio 6 d. 15.06.44 val. šis automobilis užfiksuotas iš galo (taip pat matyti degantys galiniai žibintai) (b. l. 34). Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytą aplinkybę, kad automobilis stovi draudžiamoje stovėti zonoje, nėra. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje apskritai nėra duomenų, kad nurodomoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g., galiojo KET ženklas Nr. 540, ši aplinkybė patvirtinama tik tuo, kad pareiškėja jos neginčija. Kita vertus, draudimas stovėti kelio ženklo Nr. 540 galiojimo zonoje nėra absoliutus. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas 2 straipsnio 79 punkte išaiškinta, kad transporto priemonės stovėjimas – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. O Įstatymo 80 punktas nurodo, kad transporto priemonės sustojimas – transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
Taigi, stovėjimas yra tik toks transporto priemonės sustabdymas, kai jis yra ilgesnis, nei būtina keleiviams įlaipinti/išlaipinti, ar transporto priemonei krauti, priešingu atveju, toks stovėjimas laikomas sustojimu ir nėra draudžiamas net kelio ženklo Nr. 540 galiojimo zonoje. Sutiktina su pareiškėja, kad Įstatymas neįtvirtina konkretaus laiko, kuris leistų atriboti sustojimą nuo stovėjimo, todėl sprendžiant ar automobilis stovėjo, ar tik sustojo, būtina vertinti faktines aplinkybes, taikant protingumo kriterijų.
Nagrinėjamu atveju, iš pateiktų skaitmeninėje laikmenoje užfiksuotų nuotraukų matyti, kad tarp automobilio užfiksavimo iš priekio ir galo (galima manyti – nuo jo įvažiavimo ir išvažiavimo) praėjo 7 minutės. Taigi, pagal vaizdo kameros įrašo ištraukas, automobilis draudžiamoje stovėti zonoje užtruko vos 7 minutes. Šis faktas užfiksuotas ir administracinio nusižengimo protokole, bei skundžiamame nutarime. Vis tik, iš fotonuotraukų nėra aišku, kiek laiko automobilis stovėjo realiai, jeigu apskritai stovėjo, nes kaip matyti iš fotonuotraukų, kuriose automobilis užfiksuotas iš priekio ir galo, tuo momentu, kai jis buvo fiksuojamas, jo priekiniai ir galiniai žibintai nebuvo išjungti, todėl manytina, kad automobilio variklis tuo metu dirbo – nebuvo išjungtas (užgesintas), kas, tikėtina, būtų automobilio stovėjimo atveju. Taigi, jeigu automobilis ir buvo sustojęs, tai tik gana trumpą laiką, nes, kaip minėta, draudžiamoje stovėti zonoje užtruko vos 7 minutes, automobilio variklis veikė, todėl tai kelia pagrįstų abejonių, jog automobilis stovėjo, o ne buvo sustojęs tam, kad išleistų keleivį. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų šią pareiškėjos nurodytą aplinkybę, nes tam Institucija nesiėmė jokių papildomų priemonių. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktu aplinkybių paaiškinimu, kad ji automobiliu draudžiamoje stovėti zonoje ne stovėjo, o tik buvo sustojusi, kas nėra draudžiama, kadangi jas paneigiančių įrodymų byloje nesurinkta.
Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Šiuo atveju teismas pažymi, kad Institucija nepaneigė byloje kilusių abejonių dėl R. R. kaltės, kadangi ištirti byloje esantys įrodymai nepavirtina visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nes byloje nėra tokių įrodymų, kurie paneigtų R. R. pateiktą versiją, jog ji nestovėjo, o tik sustojo Kelio ženklo Nr. 540, draudžiančio stovėti, zonoje. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl veika neturi administracinio nusižengimo požymių, dėl ko pareiškėjos R. R. skundas tenkinamas, o administracinio nusižengimo byla nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato padėjėjos Gintarės Bernotaitės teisinę pagalbą surašant skundą dėl Institucijos nutarimo.
Išrašas iš sutarties dėl teisinės pagalbos, sudarytos 2021 m. sausio 29 d., patvirtina, kad pareiškėja su advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatu Gediminu Žlioba ir advokato padėjėja Gintare Bernotaite sudarė teisinės pagalbos sutartį Nr. TP-0008. Už pagal šią sutartį suteiktas teisines paslaugas buvo išrašyta sąskaitą 100,00 Eur sumai, kurią pareiškėja apmokėjo 2021 m. sausio 29 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 96) (b. l. 11-13).
ANK 666 straipsnis nurodo, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.
Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnį, kuriame nustatyta, kaip apmokamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, tokios išlaidos nebuvo atlyginamos net ir tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra išteisinamas. Tačiau Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021), išaiškinimą, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, kai administracinio nusižengimo byla nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.
Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, jos nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos pareiškėjai. Taikant įstatymo analogiją, remiantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų, proceso išlaidos priteistinos iš valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
pareiškėjos R. R. skundą tenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 31-ANR_N-753-2021 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną R. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
Priteisti R. R. iš valstybės 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) patirtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.