Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-243-482/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
1-243-482/2014
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00255-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Nukentėjusysis
R. B.
Kaltinamasis
U. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1 –243-482/2014proceso Nr. 1-56-1-00255-2014-2

procesinio dokumento kategorijos :1.2.4.6.8; 1.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3.

(S)

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 11 d.,Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant prokurorei Agnei Kubiliūtei, nukentėjusiajam R. B., viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), baigęs 6 klases, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, būtent:

2014-04-26 apie 16:00 val., būdamas neblaivus, R. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, išgertuvių metu, be jokios pateisinamos priežasties, tyčia R. B. kumštimi sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip vieną kartą, į galvos ir veido sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. B. veido sumušimą, kairio skruostikaulio lūžimą ir kraujosruvą kairio paakio srityje, tokiu būdu dėl kairio skruostikaulio lūžimo sukėlė nukentėjusiajam R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje surinkta rašytine medžiaga ( BPK 273str.).

Kaltinamasis U. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, gailėjosi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2014-04-26 jis kartu su nukentėjusiuoju ir liudytojais nukentėjusiojo namuose gėrė. Tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, jis dėl girtumo neprisimena. Prisimena, kad nukentėjusysis kitame kambaryje nei jie gėrė, jie gėrė virtuvėje, sėdėdamas fotelyje jam įspyrė. Jis supyko ant nukentėjusiojo ir sudavė jam smūgius delnu ir kumštimi į galvos ir veido sritis. Po to grįžo į virtuvę, po 15 minučių atėjo į kambarį ir nukentėjusiojo nerado. Nusikaltimui padaryti turėjo įtakos jo girtumas, blaivus tikrai nebūtų taip pasielgęs. Dėl girtumo jis gali ir neprisiminti nusikaltimo aplinkybių ar jas prisiminti netiksliai. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka. Norėtų nukentėjusiajam civilinį ieškinį atlyginti dalimis. Kodėl nuo balandžio mėnesio nepradėjo atlyginti, nežino. Jis dirba pas ūkininką. Kai reikia, ūkininkas jam duoda pinigų, aprengia. Nukentėjusiojo atsiprašė, jokių piktumų su juo nėra turėjęs.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2014-04-26 pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo kaltinamasis ir liudytojai, paprašė leisti išgerti. Jis leido, pats išgėrė dar stikliuką ir nuėjo į kambarį, atsigulė ant sofos prie televizoriaus ir užsnūdo. Pabudo nuo suduodamų jam smūgių. Atsimerkęs pamatė, kad jį muša kaltinamasis, matėsi, kad jis stipriai girtas, kad nesiorentuoja aplinkoje. Baigęs mušti, kaltinamasis išėjo, o jis pabėgo iš savo buto ir nuvažiavo pas draugę į (duomenys neskelbtini), pirmadienį kreipėsi į gydytojus dėl sužalojimo. Jis byloje reiškia 3000 litų civilinį ieškinį, kurį sudaro 800 litai už patirtą skausmą, tai neturtinė žala ir 2200 litų turtinei žalai atlyginti, nes jis yra muzikantas, groja įvairiuose renginiuose, dėl savo išvaizdos mėnesį laiko negalėjo koncertuoti, todėl prarado 2200 litų, kadangi už renginį jam moka nuo 400 iki 600 litų. Su kaltinamuoju nebuvo jokių piktumų. Jis sutinka, kad jam civilinis ieškinys būtų mokamas dalimis, per du metus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad matė, kaip U. K. kambaryje R. B. pasodina ant fotelio, o R. B. U. K. spyrė. Nuėjus į kambarį paklausė, kas darosi, o R. B. atsakė, kad jį muša, matė R. B. patinusius abudu paakius, iš vieno paakio bėgo kraujas ( b.l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad išgertuvių metu U. K. pasakė, kad eina į kambarį pasikalbėti su R. B., kambario duris pridarė, jokių garsų iš kambario negirdėjo, po maždaug 15 min. iš kambario išėjo R. B., paskui sugrįžo, vėl buvo kambaryje, į kambarį nueidavo ir U. K., paskui pamatė, kad R. B. viena akis buvo stipriai patinusi ir šiek tiek pamėlynavusi, po kita akimi matėsi kraujuojanti žaizda ( b.l. 22-23).

2014-04-29 protokolu-pareiškimu R. B. kreipėsi į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2014-04-26 apie 16 val., jam būnant savo namuose, (duomenys neskelbtini), gulint savo lovoje prie jo priėjo U. K., pradėjo mušti į galvos sritį, sudavė ne mažiau 10 kartų į galvos ir veido sritis ( b.l. 2).

2014-04-29 apžiūrėta įvykio vieta-gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambarys, kuriame prie lovos ant grindų matoma dėmė, panaši į kraują ( b.l. 4-6).

Teismo medicinos ekspertas specialisto išvadoje Nr. G 558/14(09) R. B. klinikiniais duomenimis konstatavo veido sumušimą, kairio skruostikaulio lūžimą, taip pat kraujosruvą kairio paakio srityje, kurie galėjo būti padaryti 2014-04-26. Dėl skruostikaulio lūžimo R. B. sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 25).

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Kaltinamasis, būdamas nukentėjusiojo bute su jo leidimu vartoti alkoholinius gėrimus, be jokios dingsties, smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus bei rašytinius įrodymus, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai. Tai įrodyta kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė-kaltinamasis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str.1d.9p.).

Kaltinamasis anksčiau neteistas ( b.l.44), pripažino kaltę ir atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam dovanoja ir neprieštarauja dėl civilinio ieškinio mokėjimo dalimis.

BK 38 str.1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo padaryta veika priskirtina prie tyčinių apysunkių nusikaltimų, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi anksčiau neteistas, tačiau kaltinamojo susitarimas dėl žalos atlyginimo yra deklaratyvus : jis nedirba, savo pajamų neturi, nusikaltimas padarytas 2014-04-26, todėl jis galėjo pradėti atlyginti civilinį ieškinį dalimis, tačiau to nepadarė. Be to, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė dėl žalos atllyginimo per du metus, o tai prieštarauja BK 38 str. 3 daliai. Kadangi BK 38 str. 1 dalies taikymas nėra teismo pareiga, teimas netaiko šios įstatymo normos, o skiria kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, atsižvelgus į nustatytą lengvinančią aplinybę, į kaltinamojo asmenybę, į nukentėjusiojo požiūrį į kaltinamojo atsiprašymą. Paskirtos bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalimi atidėtinas, sprendžiant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas ir skirti teismo įpareigojimai bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, sulaikys kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų padarymo, tikėtina, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, tuo pačiu bus užtikrintas teisingumo principas : įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Atsižvelgiant į šią įstatymo normą, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo interesus, kaltinamajam skirtina pareiga : per 15 mėnesių dalimis atlyginti nukentėjusiajam padarytą 3000 litų žalą.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 168,97 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 16). Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo ( CK 6.283str.1d.). Nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Už nukentėjusiajai padarytą žalą atsakingas kaltinamasis U. K.. Dėl suteiktų medicininių paslaugų nukentėjusiajam dėl jam padaryto sužalojimo, Valstybinė ligonių kasa patyrė žalą. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 punkte ir 31 str.1 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas baudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, iš kaltinamojo U. K. priteistina 168,97 litai už nukentėjusiojo R. B. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusysis R. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį 3000 litų, kurį sudaro 800 litai neturtinės žalos ir 2200 litų negautos jo pajamos. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Sutinkamai su BPK 113 straipsniu, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CPK 140 str. 2 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta.Todėl kaltinamajam pripažinus civilinį ieškinį, teismas tenkina ir priteisia iš kaltinamojo 3000 litų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo R. B. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-304str. str., 306str., 312str., 313str., teismas

nusprendė:

U. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8 p., ir nubausti 1 ( vieneriems) metams terminuotu laisvės atėmimu.

Taikyti BK 64 ¹ str. 1 d. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę nustatyti 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti BK 75 str. 1 ir 2 dalis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 15 mėnesių dalimis atlyginti nukentėjusiajam padarytą 3000 litų žalą ( BK 75 str.2d. 10p., 3d.).

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo U. K. 168,97 litus nukentėjusiojo R. B. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo U. K. 3000 litų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo R. B. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė