Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovams R. T., A. T., atsakovų atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams R. T., A. T., tretysis asmuo G. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas A. T. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog nuostoliai neturėtų būti išieškomi iš jo solidariai, kadangi traktorius stovėjo nenaudojama apie du metus, o traktorių sūnus pasiėmė neatsiklausęs, t.y. be jo leidimo kai jis buvo darbe.

Tretysis asmuo G. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų dokumentų, nustatyta, kad 2014-06-26 dėl R. T., vairavusio transporto priemonę MTZ Belarus 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė – traktorius CARES 95 Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas R. T., vairavęs neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir be valstybinės techninės apžiūros transporto priemonę MTZ Belarus 80, kuri nuosavybės teise priklauso A. T. Kadangi R. T. vairavo transporto priemonę neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir be valstybinės techninės apžiūros, dėl transporto priemonės – traktoriaus CARES 95 Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 8891,33 Eur draudimo išmoką, kurią kompensavo ieškovas pagal Paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro bei AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas kreipėsi su pretenzijomis į A. T. ir R. T. dėl patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovai iki šios dienos nuostolių neatlygino.

Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 str. 1 d.). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą, ar pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Draudikų biuras (17 str. 1 d. 1 p.).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str.). Bendrai žalą padarę asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas R. T., vairuodamas atsakovui A. T. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę MTZ Belarus 80, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas traktorius. Eismo įvykio metu traktoriaus MTZ Belarus 80 valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, dėl to ginčo byloje nėra. Byloje keliamas ginčas dėl reikalavimo atlyginti išmokėtą draudimo išmoką iš už padarytą žalą atsakingo asmens.

Atsakovas R. T. savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino. Atsakovas A. T. nurodė, jog nėra atsakingas už eismo įvykį, nors ir buvo transporto priemonės savininkas, jos nedraudė, nes ja nesinaudojo, taip pat neleido ja naudotis kitiems asmenims, apie tai žinojo visi šeimos nariai, įskaitant ir sūnų R. T. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad kuomet jis išėjo į darbą, jo sūnus R. T. traktorių pasiėmė savavališkai, jo neatsiklausęs ir jam nežinant, veikdamas tik savo nuožiūra, tačiau byloje nėra pateikti šiuos atsakovo teiginius pagrindžiantys įrodymai, nors šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovas A. T. nenurodė, kokių veiksmų ar priemonių ėmėsi, kad nedrausta transporto priemone nebūtų galima lengvai naudotis, juolab, kad atsakovai yra šeimos nariai – tėvas ir sūnus, todėl A. T. elgesys neatitiko iš bonus pater familias principo kylančių reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai, tinkamai rūpintis valdomu didesnio pavojaus šaltiniu, kad jis netaptų lengvai prieinamas kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog žala trečiajam asmeniui atsirado ne dėl nuo atsakovo A. T. priklausančių aplinkybių (CK 6.270 str. 1 d., 3 d.). Be to, atsakovas A. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad traktorius stovėjo kieme neužrakintas, visiems lengvai prieinamoje vietoje, taip pat jis žinojo, kad sūnus turi traktorininko pažymėjimą ir traktorių užvesti gali, o traktorius, be kita ko, kieme stovėjo veikiantis ir kaip nurodė A. T., techniškai tvarkingas.

Pažymėtina, jog TPVCAPDĮ nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, nepriklausomai nuo to ar ja yra naudojamasi, ar ne (TPVCAPDĮ 1 str. 2 d., 3 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d., 2 d.). TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kai išmoka sumokėta dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas įtvirtino solidariąją, atsakingų už neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tretiesiems asmenims, skolininkų prievolę atlyginti žalą (CK 6.1 str. 1 d.). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Todėl esant nustatytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, įvertinus tai, jog transporto priemonė, dalyvavusi eismo įvykyje nuosavybės teise priklausė atsakovui A. T., transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta nebuvo, tačiau vis tiek dalyvavo kelių eisme, dėl įvykusio autoįvykio buvo padaryta 8891,33 Eur žala trečiajam asmeniui, kurią atlygino ieškovas, konstatuotina, jog ieškovas, atlyginęs žalą įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalą atsakingus asmenis, ir gali reikalauti žalos atlyginimo tiek iš nedraustos transporto priemonės savininko, tiek iš tokios transporto priemonės valdytojo.

Pagal TPVCAPD įstatymo 4 straipsnį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, o už draudimo sutarties sudarymą atsakingas transporto priemonės savininkas negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Bendraatsakovių R. T. ir A. T. solidarioji atsakomybė kilo dėl to, kad prievolė atlyginti žalą kiekvienam iš šių asmenų atsirado visa apimtimi, ir yra visos sąlygos taikyti solidariąją skolininkų prievolę. Atsakovas, būdamas transporto priemonės savininkas, privalėjo apdrausti automobilį privalomuoju draudimu, pasirūpinti, kad kitas asmuo negalėtų tokia transporto priemone naudotis, tačiau to nepadarė. Kaip minėta transporto priemonės neapdraudimas nepaisant pareigos ją apdrausti ir tokios transporto priemonės naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės savininko, tai yra atsakovo A. T. atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą, padarė žalą tyčiniais kaltais veiksmais. Atsakovų solidarioji atsakomybė šiuo atveju atsiranda iš TPVCAPDĮ, o atsakovo A. T. argumentai dėl draudimo savo sūnui R. T. naudotis traktoriumi neatleidžia atsakovų nuo solidarios atsakomybės taikymo.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovams neginčijant prašomų priteisti nuostolių dydžio, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovų R. T. ir A. T. solidariai priteistina 8891,33 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka (CPK 183 str., 185 str., CK 6.263 str., 6.270 str. 3 d., 6.279 str., TPVCAPDĮ 4 str. 1 d., 2 d., 17 str. 1 d., 23 str. 1 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovai praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.)

Atsakovas R. T. dėl sunkios turtinės padėties prašė išdėstyti sprendimo vykdymą, kiek įmanoma mažesnėmis sumomis.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, atsižvelgiama ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus, taip pat ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas sprendimo vykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Teismo vertinimu, byloje šios aplinkybės nustatytos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovų materialinė padėtis šiuo metu yra sunki. Atsakovas A. T. dirba UAB „P. g.“, gauna minimalų darbo užmokestį, turi du žemės sklypus, kurių žemė dirbama, tai yra šalių pragyvenimo šaltinis, be to, žemės sklypai yra areštuoti. Atsakovas R. T. registruoto nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu nedirba. Pripažintina, jog atsakovų turtinė padėtis yra sunki ir nepalanki įvykdyti teismo sprendimą visa apimtimi, t. y., iš karto sumokėti visą priteistą 8891,33 Eur sumą, ir tai sudaro pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Pagal įstatymą pagrindinis ir esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant procesinį klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra abiejų ginčo šalių turtinė padėtis. Teismas taip pat atsižvelgia į lygiateisiškumo principą, atsakovų – fizinių asmens ir ieškovo – juridinio asmens interesus bei šių interesų pusiausvyrą. Ieškovas šioje byloje yra juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – pelno siekimas. Jo turtinė padėtis lyginant su atsakovų padėtimi yra geresnė. Priteistos 8891,33 Eur sumos iš atsakovų išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovams kaip fiziniams asmenims, nes taip jiems sudaroma galimybė grąžinti ieškovui skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į byloje pateiktus atsakovų sunkią materialinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, darytina išvada, jog išdėsčius teismo sprendimą skolą mokėti dalimis, iš esmės nebus pažeisti teisėti ieškovo interesai, protingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, atsakovų prašymas tenkintinas, priteistina 8891,33 Eur nuostolių suma išdėstytina dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, 23 (dvidešimt tris) mėnesius mokant po 370,47 Eur, paskutinį 24-ąjį (dvidešimt ketvirtąjį) mėnesį – 370,52 Eur, pradedant mokėti einamąjį mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo (CPK 284 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 267 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 150 Eur dydžio išlaidas, susijusias su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymu. Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovų ieškovui priteistos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 417 Eur, tai yra po 208,50 Eur iš atsakovo R. T. ir atsakovo A. T. (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 8 p., 93 str.).

Plungės rajono apylinkės teismo 2016-02-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

n u sprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8891,33 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 33 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2016-02-02, iki sprendimo įvykdymo, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291.

Sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, 23 (dvidešimt tris) mėnesius mokant po 370,47 Eur, paskutinį 24-ąjį (dvidešimt ketvirtąjį) mėnesį – 370,52 Eur, pradedant mokėti einamąjį mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 208,50 Eur (du šimtus aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 208,50 Eur (du šimtus aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291.

Plungės rajono apylinkės teismo 2016-02-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.