Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko,

dalyvaujant atsakovo atstovui Š.J.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O.P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

II.

Teismas vadovavosi PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr.IX - 751 redakcija), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.A14-1242/06. Teismas konstatavo, jog mokesčių administratorius, norėdamas paneigti mokesčio mokėtojo teisę į PVM atskaitą, turi pateikti įrodymus, keliančius abejonių mokesčių mokėtojo sąžiningumu. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB "Jolekė", UAB "Palsena" ir UAB "Distribrands Baltics" nagrinėjamų sandorių sudarymo metu veikė ir buvo registruotos PVM mokesčių mokėtojų registre (mokesčių administratorius nurodė, jog iš PVM mokesčių mokėtojų registro mokesčių administratoriaus sprendimais UAB "Jolekė" buvo išregistruota tik 2004 m. kovo 9 d., UAB "Palsena" - 2004 m. rugsėjo 1 d., o UAB "Distribrands Baltics" - 2005 m. sausio 3 d., t. y. jau po nagrinėjamų sąskaitų faktūrų išrašymo). Įvertinant minėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 straipsnio nuostatas, padaryta išvada, jog sąskaitų faktūrų išrašymo metu pačiam mokesčių administratoriui, turinčiam pareigą kontroliuoti ūkio subjektų veiklą bei mokestinių prievolių vykdymą, net ir neteikiant įstatymo nustatyta tvarka privalomų PVM deklaracijų, UAB "Jolekė", UAB "Palsena", UAB "Relteksa" ir UAB "Distribrands Baltics" veiklos teisėtumas nekėlė abejonių. Teismas pažymėjo, jog galiojantys teisės aktai nenustato pareigos mokesčių mokėtojui tikrinti kitos sandorio šalies patikimumą bei tokios procedūros nereglamentuoja. Informacija apie PVM mokesčio mokėtoją yra konfidenciali ir tretiesiems ūkio subjektams (kontrahentams) neprieinama. Taigi, žinoti, ar tam tikras ūkio subjektas teikia PVM deklaracijas, iš O.P. negali būti reikalaujama. Visais nagrinėjamais atvejais O.P. su bendrovėmis atsiskaitė grynaisiais pinigais, tačiau, teismo konstatavimu, tokia veikla yra įprasta, leistina ir teisėta, ji niekaip nepatvirtina pareiškėjos nesąžiningumo. Teismas nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų "Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 10 punktu, į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba kaip avansą, todėl mokesčių administratoriaus argumentai, jog, sumokėjusi pinigus ne į bendrovių kasą, pareiškėja pažeidė teisės aktų reikalavimus, nepagrįsti. Faktas, jog ūkio subjektas neturi nuosavų gamybinių pajėgumų (darbuotojų, technikos), taip pat nėra pakankamas pareiškėjos nesąžiningumui konstatuoti ir teisei į PVM atskaitą paneigti, kadangi ginče yra aktualus tik kontrahentų veiklos teisėtumas mokesčių įstatymų prasme (jeigu įmonė naudojosi kitų asmenų darbu, neįteisindama samdos ar darbo teisinių santykių pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, tai savaime nereiškia, kad už šių asmenų darbu suteiktas paslaugas sumokėtas PVM negali būti atskaitomas). Be to teismas nurodė, jog patikrinti, ar prekes parduodančios bendrovės randamos nurodytais adresais, turi veiklos vykdymo vietą, tam reikalingus išteklius, įsitikinti, jog jų vykdoma veikla atitinka įstatuose nurodomą veiklą, įstatymais priskirta mokesčių administratoriaus kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad mokesčių administratorius nepaneigė pareiškėjos sandorių su UAB "Jolekė", UAB "Palsena", UAB "Relteksa", UAB "Distribrands Baltics" realumo ir neįrodė, kad jie buvo sudaryti O.P. piktnaudžiaujant teise atskaityti už pirkimus sumokėtą PVM, todėl Šiaulių AVMI 2006 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr.14.4-21-33 "Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" ir VMI 2006 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr.68-78 "Dėl ūkininkės O.P. 2006 m. balandžio 27 d. skundo" naikintini.

III.

Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2004 m. kovo 9 ir 25 dienomis buhalterinėje apskaitoje apskaitė visaverčių kombinuotų pašarų už 38539,50 Lt (5878,90 Lt PVM) įsigijimą pagal UAB „Relteksa" vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras GED Nr.9322850, GED Nr. 9322854, GED Nr. 9322851, GED Nr. 9322855. Atsiskaityta buvo grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderius LAF Nr.1718308, LAF Nr. 1718312, LAF Nr. 1718309, LAF Nr. 1718313. Kauno AVMI 2005 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (18.4-17)-K-4315 AVMI informavo, kad dėl bankroto bylos iškėlimo 2004 m. gruodžio 20 d. buvo atliktas UAB „Relteksa" kompleksinis mokesčių patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad UAB „Relteksa" bankroto administratorei perdavė ne visus iš Kauno AVMI įsigytus specialios apskaitos dokumentų blankus. Bendrovėje nuo 2003 m. balandžio 28 d. laikinai eiti direktoriaus pareigas paskirtas D.B. dirbo iki 2004 m. balandžio 14 d., o I.Ž. dirbo buhaltere nuo 2003 m. sausio 27 d. iki 2004 m. balandžio 21 d. Kauno AVMI už 2004 m. vasario mėn. buvo pateikta neužpildyta (tuščia) PVM deklaracija, o už 2004 m. kovo mėn. PVM deklaracija nepateikta. PVM deklaraciją už 2004 m. kovo mėn. 2004 m. birželio 15 d. pateikė bankroto administratorė UAB „Valeksa" įgaliotas asmuo R.K., joje deklaruotas pardavimo PVM už visuomeninio maitinimo paslaugas, kurių pajamos buvo apskaitomos kasos aparatais. UAB „Relteksa" pagrindine veiklos rūšimi nurodyta valgyklos, barai, paruoštų valgių tiekimas. Nustatyta, jog bendrovė nebuvo įregistravusi veiklos, pagal kurią galėtų verstis kombinuotų pašarų didmenine prekyba.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2004 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais buhalterinėje apskaitoje apskaitė visaverčių kombinuotų pašarų melžiamoms karvėms, visaverčių kombinuotų pašarų penimoms kiaulėms, kvietrugių sėklų bei kompleksinių trąšų Kemira „Gausa" už 37309,12 Lt (5691,22 Lt PVM) įsigijimą pagal UAB „Palsena" vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras LEC Nr. 4266670, LEC Nr. 4266671, LEC Nr. 4266676, LEC Nr. 4266677. Atsiskaityta buvo grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderius LAF Nr.2896974, LAF Nr.2896975, LAF Nr.2896985, LAF Nr.2896987. Pagal AVMI turimus duomenis UAB „Palsena" nuo 2004 m. birželio 22 d. Kauno AVMI PVM deklaracijų neteikia ir mokesčių nemoka, o 2004 m. rugsėjo 1 d. mokesčių administratoriaus sprendimu ji išregistruota iš PVM mokėtojų kaip neteikianti PVM deklaracijų. Kauno AVMI esančiame direktoriaus A.G. 2005 m. birželio 10 d. raštiškame paaiškinime teigiama, kad 2004 m. balandžio 15 d. jis davė pasą draugui su tikslu įsidarbinti. Kokiems tikslams buvo panaudotas pasas, teigė nežinojęs, jokios bendrovės nesteigęs, įregistravimo dokumentų neturįs ir blankų mokesčių inspekcijoje nepirkęs. Nustatyta, jog UAB „Palsena" nebuvo įregistravusi veiklos, pagal kurią galėtų verstis kombinuotų visaverčių pašarų, kvietrugių sėklos, trąšų didmenine prekyba. UAB „Palsena" vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose pareiškėjai, pasirašiusi A.R. pagal SODRA duomenis nuo 2003 m. rugpjūčio 14 d. šioje bendrovėje nebedirba. UAB „Palsena" vardu išrašytose kasos pajamų orderių kvituose pasirašiusi vyr. buhalterė Virginija Kalašnikienė pagal SODRA duomenis šioje bendrovėje nebedirba nuo 2002 m. gruodžio 2 d. Nustatyta, kad 2004 metų liepos - rugpjūčio mėnesiais (data, nurodyta išrašytose PVM sąskaitose faktūrose) UAB „Palsena" nebedirbo nė vienas darbuotojas.

Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėja buhalterinėje apskaitoje 2004 m. lapkričio mėnesį pagal 2004 m. lapkričio 9 d. ir 2004 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitas faktūras DAB Nr. 00523 ir DAB Nr. 00598 užfiksavo kombinuotų visaverčių pašarų iš UAB „Distribrands baltics" už 9912,00 Lt (1512,00 Lt PVM) ir kombinuotų visaverčių pašarų kiaulėms už 19862,89 Lt (3029,93 Lt PVM) įsigijimą. Minėtas PVM sumas ji įtraukė į PVM atskaitą. Už pašarus buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderius DAB Nr. 00541 ir DAB Nr. 00644. Iš Vilniaus AVMI gautoje informacijoje (2005 m. liepos 8 d. raštas Nr. (11.4.1-07)-3-2-18676) nurodyta, kad UAB „Distribrands baltics" nerandama jos nurodytoje buveinės ir veiklos vykdymo vietose. Pagal SODRA duomenis nuo 2004 m. vasario 27 d. minėtoje bendrovėje nedirbo nė vienas darbuotojas. Nėra žinoma, kas vykdo veiklą jos vardu. Vykdydama bendrovės vadovų paiešką, Vilniaus AVMI siuntė mokesčių administratoriaus nurodymus bendrovės vadovams bei akcininkams dėl vykdomos veiklos paaiškinimo. Nustatyta, kad bendrovės akcijos priklauso Kaziui Liutkevičiui, kuris yra be pastovios gyvenamosios vietos, kvietimo atvykti į Kauno AVMI nevykdo. UAB „Distribrands baltics" PVM deklaracijų neteikia ir mokesčių nemoka nuo 2003 m. liepos 1 d., o 2005 m. sausio 3 d. ji priverstinai išregistruota iš PVM mokėtojų. Ūkininkei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirto PVM UAB „Distribrands baltics" nedeklaravo ir nesumokėjo. UAB „Distribrands baltics" pareiškėjai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pasirašęs S.G. pagal SODRA duomenis minėtoje bendrovėje nuo 2002 m. vasario 28 d. nedirba, o UAB „Distribrands baltics" kasos pajamų orderiuose nurodyta vyr. buhalterė I.M. pagal SODRA duomenis UAB „Distribrands baltics" nedirba nuo 2002 m. vasario 28 d.

Apeliantė pažymi, kad nei UAB „Jolekė", nei UAB „Relteksa", nei UAB „Palsena", nei UAB „Distribrands baltics" nepateikė tikrinimui PVM sąskaitų faktūrų, kurios galėtų patvirtinti atitinkamo dydžio PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą pagrįstumą. Neturint trąšų, pašarų, sėklos, įsigijimo PVM sąskaitų-faktūrų ir nepateikus jokios informacijos apie galimus jų įsigijimo šaltinius, nėra galimybės įsitikinti, kad šias prekes tiekė PVM mokėtojai (tik tokiu atveju galėjo būti apskaičiuotas pardavėjo į biudžetą mokėtinas, o pirkėjo į PVM atskaitą įtrauktinas PVM).

Atsakovė pažymi, jog pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A1-355-2004 teisės į PVM atskaitą ribojimą reikia skirti nuo mokesčių administratoriaus ir kitų mokestinių ginčų nagrinėjimo procese dalyvaujančių institucijų atliekamo tikrinimo, siejamo su atitinkamo ūkio subjekto teisės į PVM atskaitą sąlygų buvimu. Šios sąlygos arba yra tiesiogiai įtvirtintos PVM įstatyme, arba tiesiogiai išplaukia iš pridėtinės vertės mokesčio sistemos esmės. Teismas akcentavo, kad prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra mokesčio mokėtojo atlikti prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai, ir pažymėjo, kad prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t.y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. PVM įstatymo 18 straipsnis įtvirtina reikalavimą, pagal kurį kitiems PVM mokėtojams priklausančių sumokėti sumų atskaitymas galimas tik tuo atveju, kai šios sumos išskirtos juridinę galią turinčiuose dokumentuose, t.y. PVM sąskaitose faktūrose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais kituose juridinę galią turinčiuose apskaitos dokumentuose. Kaip pažymėjo teismo plenarinė sesija, apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, tačiau aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Kolegijos konstatavimu, PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų tikrumas ir pakankamumas - tai aplinkybės, kurios turi būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar atitinkamo rekvizito trūkumas, jo nenurodymas, yra esminis pažeidimas, susijęs su pardavėjo identifikavimu, ūkinės operacijos tikrumu ir pan. Plenarinėje sesijoje akcentuotas ūkinės operacijos turinio viršenybės prieš formą principas, įtvirtintas ir Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje. Pažymėta, jog pagal fiskalinio neutralumo principą teisei į PVM atskaitą neturi reikšmės pirkimo-pardavimo objekto - prekės - įsigijimo teisėtumas. Tačiau negalima teigti, kad aplinkybės, susijusios su neteisėta pardavėjo veikla, jokiais atvejais nedaro įtakos pirkėjo teisei į PVM atskaitą (čia turi reikšmės pardavėjo veiklos teisėtumas ar neteisėtumas mokesčių mokėjimo prasme). Plenarinė sesija, pabrėždama mokesčio surinkimo sąsają su viešo intereso apsauga, konstatavo, kad nemokant mokesčių, pažeidžiamas viešas interesas, kad subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Taip pažeidžiami mokesčių visuotinio privalomumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje ekonominėje padėtyje nei juos mokantys. Pažeidžiant šiuos principus, subjekto veikla negali būti laikoma teisėta. Taigi, jeigu mokesčio mokėtojas žino apie tai, jog atlikdamas ūkinę operaciją ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nesumokėjimo, arba nors ir nežino, bet, atsižvelgiant į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, turi galimybę žinoti ir, nepaisydamas to, atlieka tokią ūkinę operaciją, konstatuotina, kad jis elgiasi nesąžiningai. Atsakovė nurodo, jog iš mokesčio mokėtojo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti, t.y. imtis specialioms tarnyboms priskirtų operatyvinės veiklos funkcijų, tačiau bent minimalius veiksmus, susijusius su ūkinės operacijos subjekto veiklos teisėtumu (leidimo užsiimti konkrečia veikla turėjimu, PVM mokesčio deklaravimu ir mokėjimu, apskaitos dokumento priklausomybe būtent šiam ūkio subjektui), jis gali atlikti.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apeliacinį skundą palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Pirmosios instancijos tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė įstatymo bei teismų praktikos nuostatas nagrinėjamo ginčo sprendimui. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo pakeitimui ar panaikinimui.

Vienu iš argumentų, kuris, atsakovės nuomone, paneigia pareiškėjos teisę į PVM atskaitą, yra tai, kad ūkinės operacijos ,,vyko ne tomis sąlygomis, kurios pavaizduotos šių bendrovių vardu išrašytuose apskaitos dokumentuose“. Šiuo klausimu pažymėtina, kad nei galiojantis įstatyminis PVM teisinių santykių reguliavimas, nei jį taikant susiklosčiusi teisminė praktika nesieja mokesčių mokėtojo teisės į PVM atskaitą su ūkinių operacijų vykdymo sąlygomis. Atsakovės naudojamos ūkinės operacijos vykdymo sąlygų sąvokos turinys jos paaiškinimuose nėra konkretizuotas, todėl neleidžia tinkamai įvertinti su ja siejamų argumentų.

Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi PVM įstatymo aiškinimo nuostatų, paremtų Europos Teisingumo Teismo praktika, kurių esmė yra ta, kad bylose dėl teisės į PVM atskaitą būtina atsakyti į du esminius klausimus: pirma, ar egzistuoja PVM objektas, t.y. ar ūkinė operacija, už kurią sumokėtą PVM mokesčių mokėtojas siekia susigrąžinti, realiai įvyko; antra, ar yra pagrindas teigti, kad mokesčių mokėtojas yra nesąžiningas, t.y. jis į atskaitą įtraukė PVM sumą, žinodamas (turėdamas žinoti) kad jo ūkinės operacijos partneris PVM į biudžetą nesumokės.

Nagrinėjamoje byloje mokesčių administratorius neneigia ūkinių operacijų fakto, t.y. neteigia, kad pareiškėja iš viso nepirko apmokestinamų PVM prekių. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas eilėje bylų yra pabrėžęs, kad ekonominė veikla ir apmokestinamieji sandoriai Šeštosios (PVM) direktyvos prasme yra objektyvaus pobūdžio (2006 m. sausio 12 d. preliminarus nutarimas sujungtose bylose C-354/03, C-355/03, C-484/03; 2006 m. vasario 21 d. preliminarus nutarimas byloje C-255/ 02). Nagrinėjant ūkinės operacijos tikrumo klausimą šioje byloje pažymėtina, kad apmokestinimo PVM požiūriu yra aktualus tik pats objektyvus prekių pirkimo faktas ir tai, ar šios prekės buvo skirtos pareiškėjos PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti, tuo tarpu aplinkybė, ar prekes pardavė tikrai tas asmuo, kuris yra nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje kaip pardavėjas, šiuo aspektu negali būti lemianti teisės į PVM atskaitą buvimą ar šios teisės paneigimą.

Vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą ginčo teisiniuose santykiuose būtina atsižvelgti į konkrečias faktines aplinkybes, apibūdinančias patį mokesčių mokėtoją, jo vykdomą ūkinę veiklą bei ginčo ūkines operacijas. Nagrinėjamu atveju mokesčių mokėtojas yra ūkininkė, epizodiškai (1- 4 kartus) pirkusi pašarus, sėklą, trąšas iš atvežusių prekes į vietą asmenų. Šioje faktinėje situacijoje mokesčių administratoriaus teiginys, kad prieš pirkdama prekes pareiškėja privalėjo įsitikinti, ar jas parduodančios įmonės yra teisėtai įgijusios prekes, ar turi buveinę, gamybinius pajėgumus, nėra pagrįstas ir protingas reikalavimas. Teisės į PVM atskaitą aspektu yra aktualus tik kontrahentų veiklos teisėtumas mokesčių įstatymų prasme. Tai reiškia, kad faktas, jog ūkio subjektas naudojasi kitų asmenų darbu neįteisindamas samdos ar darbo teisinių santykių pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, savaime nereiškia, kad už šių asmenų atliktas ūkines operacijas sumokėtas PVM negali būti atskaitomas. Analogiškai vertintinas ir nuosavų gamybinių pajėgumų ar buveinės neturėjimas bei prekių įgijimo neteisėtumas.

Tokios išvados visų pirma išplaukia iš PVM teisiniuose santykiuose veikiančio fiskalinio neutralumo principo esmės- visos prekės ir paslaugos turi būti apmokestinamos vienodomis sąlygomis, nepriklausomai nuo to, ar jos teisėtai pateko į rinką. 2006 m. liepos 6d. Europos Bendriju Teisingumo Teismas priėmė preliminarų nutarimą sujungtose bylose Axel Kittel (C-439/04) prieš Belgijos valstybę ir Belgijos valstybė (C-440/04) prieš Recolta Recycling SPRL, kuriose buvo keliami klausimai, susiję su karuseliniu sukčiavimu ir teisės į PVM atskaitą įgyvendinimu, kai pagal civilinės teisės normas pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama absoliučiai negaliojančia, kuriame konstatavo, kad apmokestinamojo sandorio neteisėtumas (negaliojimas) civilinės teisės požiūriu negali būti pakankamu pagrindu apmokestinamojo asmens teisei į PVM atskaitą paneigti.

Teisėjų kolegija sutinka su mokesčių administratoriaus apeliaciniame skunde išsakyta pozicija, kad ūkininkai negali būti atleidžiami nuo bendrųjų mokesčių mokėtojo pareigų elgtis apdairiai, protingai ir sąžiningai, tačiau atsižvelgiant į šių ūkio subjektų veiklos ypatybes konstatuotina, jog analogiškose nagrinėjimai situacijose, tam, kad būtų užtikrinamas mokesčių mokėjimas, itin svarbus yra paties mokesčių administratoriaus vaidmuo vykdant mokesčių mokėtojų kontrolę ir naudojant įstatymo suteiktas galias tam, kad neteisėtai veikiantys ūkio subjektai netektų galimybės veikti rinkoje. Iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad mokesčių administratorius ginčo ūkinių operacijų sudarymo metu neturėjo duomenų apie UAB ,,Jolekė“, UAB ,,Relteksa“ ir UAB ,,Palsena“ veiklos neteisėtumą, todėl nebūtų galėjęs suteikti pareiškėjai reikšmingos informacijos net ir tuo atveju jeigu ji būtų į mokesčių administratorių kreipusis. Tuo tarpu UAB ,,Distribands baltics“ iki ginčo ūkinių operacijų sudarymo 1,5 metų neteikė mokesčių administratoriui PVM ataskaitų, ši aplinkybė turėjo būti įvertinta mokesčių administratoriaus įstatymo nustatyta tvarka atimant įmonei teisę imti PVM iš ūkinės veiklos partnerių, tačiau įmonė iš PVM mokėtojų išregistruota tik 2005m. sausio 3d.

Visumos nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra įstatyminių pagrindų pareiškėjos teisei į ginčo PVM paneigti, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006m. lapkričio 6d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.