Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovės - advokatės Aušros Ižičkienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nutarties, kuria Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2017-02-01 nutarimas paliktas nepakeistas ir A. J. skundas netenkintinas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) 2017-02-01 nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁹ straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 578 Eur bauda. A. J. nubaustas už tai, kad jis, būdamas atsakingas už programos „Patriotai“ turinio atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams, įskaitant ir Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – Įstatymas) reikalavimams pagal UAB (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) 2016-08-26 sudarytą sutartį Nr. 16/08/16-01, jos 2.1.7. punktą, neužtikrino programos „Patriotai“, transliuotos (duomenys neskelbtini) televizijos programoje „Lietuvos rytas.tv“, turinio atitikties Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, dėl to televizijos programoje „Lietuvos rytas.tv“ (duomenys neskelbtini) transliuotos programos „Patriotai“ (toliau – ginčo laida) metu buvo padarytas Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, nei Komisija neįvykdė įstatyminės pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes. Nebuvo atlikta vaizdų ir teiginių analizė bei nebuvo nurodyta, kokiomis konkrečiomis frazėmis ir kokiais konkrečiais vaizdais buvo tyčiojamasi iš neįgaliųjų. Apeliaciniame skunde nesutinkama su Komisijos ir Teismo išvadomis, kad buvo vertintas visas programos turinys, o ne atskiri teiginiai ar vaizdai. Nepritariama Teismo nuomonei, kad sprendžiant klausimą dėl ginčo laidoje paskleistos informacijos pripažinimo žeminančia žmonių grupę dėl neįgalumo, taikomas vertinamasis kriterijus, dėl ko išsamios motyvacijos nereikalaujama. Komisijai nepateikus išsamios motyvacijos, kas konkrečiai ginčo laidoje žemina neįgaliuosius, apsunkinamos gynybos teisės pateikti atsikirtimus. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ginčo laidoje išsakyta kritika buvo nukreipta į Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką, o ne į neįgaliuosius asmenis. Laidoje išsakytos frazės yra korektiškos ir niekaip negali turėti neigiamos įtakos nepilnamečiams.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Visuomenės informavimo etikos komisija nagrinėjo Neįgaliųjų forumo skundą dėl ginčo laidos turinio atitikties Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatoms ir konstatavo, kad etikos kodekso reikalavimai nebuvo pažeisti. Kadangi dvi komisijos padarė skirtingas išvadas dėl ginčo laidos, nagrinėtos tuo pačiu aspektu, yra reikalinga pasitelkti specialistus, galinčius įvertinti ginčo laidos turinį ir galimą poveikį nepilnamečiams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, nes kaltinimų nekonkretumas ir nenuoseklumas eliminavo galimybę pateikti konkrečius paaiškinimus. Teismas nepasisakė, kodėl pasikeitė kaltinimų apimtis. Atkreipimas dėmesys, kad Komisijos 2016-11-03 patikrinimo akte Nr. ST-163 buvo nurodytos konkrečios frazės, kuriomis buvo niekinama žmonių grupė dėl neįgalumo, tačiau Komisijos 2017-02-01 nutarime prieita prie išvados, jog visas ginčo laidos turinys žemina neįgaliuosius. Taip pat pabrėžiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo įtrauktas papildomas argumentas, kuris nebuvo aptartas Komisijos 2016-11-03 patikrinimo akto Nr. ST-163 išvadose, tai yra ginčo laidoje rodyti vaizdai. Teismas nevertino aplinkybės, jog Komisijos 2017-02-01 nutarime buvo suformuluotas papildomas kaltinimas, susijęs su ginčo laidoje nurodytu indeksu, kuris nebuvo aptartas pirminiuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamas Komisijos 2017-02-01 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, A. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ginčo laidoje ne atskiri išsakyti teiginiai ar šiuos teiginius iliustruojantys vaizdai, o jų visuma, tai yra visas programos turinys niekina žmonių, turinčių psichinę negalią, grupę dėl neįgalumo. Atkreiptinas dėmesys, kad visos laidos metu buvo formuojamas žeminantis požiūris, kad psichinę negalią turintys asmenys negali balsuoti, nes jie nesuvokia savo veiksmų, negeba apsispręsti. Šiam požiūriui pagrįsti buvo rodomi neadekvatūs žeminantys vaizdai, siekiant iliustruoti psichinę negalią turinčių asmenų elgesį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad parodytais vaizdais buvo akcentuojama žmonių negalia, kol laidos vedėja uždavinėjo klausimus vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui dėl galimybės psichinę negalią turintiems žmonėms balsuoti, kas leido laidos žiūrovams paniekinamai žiūrėti į juos. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvinio protokolo, 2010-05-27 ratifikuoto Lietuvos Respublikos Seimo, 29 straipsnyje yra įtvirtinta valstybių pareiga užtikrinti neįgaliesiems politines teises ir galimybę jas įgyvendinti lygiai su kitais asmenimis, įskaitant neįgaliųjų teisę ir galimybę balsuoti ir būti išrinktiems. Taigi, ginčo laidoje formuojant neigiamas nuostatas žmonių, turinčių psichinę negalią, atžvilgiu ir rodant apie juos žeminančius vaizdus, negerbiamos jų teisės, įtvirtintos nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Tyčiojimasis iš žmonių neįgalumo priskiriamas viešajai informacijai, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečiams, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 2 dalies 12 punkte. Minėto įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje skelbiama, kad draudžiama skleisti informaciją, atitinkančią šio straipsnio 2 dalies 12 punktą <...>. Vertinant atitinkamos viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams, nekreipiamas dėmesys, kokių tikslų buvo siekiama rengiant ar skelbiant konkrečią informaciją. Svarbiausia yra įvertinti paskelbtos informacijos turinį ir jos pateikimo būdą bei nustatyti poveikį nepilnamečių vystymuisi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ginčo laidoje buvo žeminama žmonių grupė dėl jų neįgalumo, kas turėjo neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo arba administracinio teises pažeidimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos prerogatyva. Pripažintina, kad tiek Komisijos 2017-02-01 nutarimas, tiek pirmosios instancijos teismo 2017-05-05 sprendimas buvo pakankamai motyvuotas, nurodant, kokiu elgesiu buvo žeminami psichinę negalią turintys asmenys, ir kokį poveikį šis elgesys daro nepilnamečių vystymuisi. Su šiais vertinimais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija bei Visuomenės informavimo etikos komisija nagrinėjo ginčo laidą tuo pačiu aspektu ir padarė skirtingas išvadas, dėl ko yra reikalinga pasitelkti specialistus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatoma, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar yra visi būtinieji pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji sudėties požymiai. Visuomenės informavimo etikos komisija nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas. Pastarasis etikos kodeksas reguliuoja skirtingą visuomeninių santykių sritį ir numato kitą atsakomybės formą nei administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Visuomenės informavimo etikos principų pažeidimas nepreziumuoja, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir atvirkščiai. Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo lyginti skirtingų komisijų sprendimus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam dėl kaltinimų nekonkretumo ir nenuoseklumo. Šis teiginys grindžiamas argumentais, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo minima ginčo laidos vaizdinė informacija, kuri nebuvo aptarta Komisijos 2016-11-03 patikrinimo akto Nr. ST-163 išvadose. Tai pat Komisijos 2017-02-01 nutarime prieita prie išvados, jog visas ginčo laidos turinys žemina neįgaliuosius, nors patikrinimo akte Nr. ST-163 buvo nurodytos konkrečios žeminančios frazės. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria šiems skundo argumentams. Teismas pažymi, kad 2016-11-03 Komisijos patikrinimo akte Nr. ST-163 yra nurodyti filmuoti vaizdai, iliustruojantys laidos vedėjos skelbiamą informaciją, žeminančią psichiškai neįgalių asmenų grupę. Aplinkybė, kad 2016-11-03 patikrinimo akto išvadose nėra aptariami šie vaizdai, nesudaro pagrindo teigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nepagrįstai minima vaizdinė informacija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad patikrinimo akto išvados yra rekomendacinio pobūdžio, jos nėra privalomos sprendžiant klausimą, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Komisija gali prieiti prie skirtingos išvados, vertindama, ar žmonių grupė buvo niekinama dėl neįgalumo konkrečiais išsakytais teiginiais ir vaizdais, ar visuma šių teiginių ir juos iliustruojančių vaizdų. Taip pat pabrėžtina, kad Komisijos 2017-02-01 nutarime aiškiai nurodyta, kokias neteisėtais veiksmais A. J. pažeidė ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad A. J. įgyvendino savo teisę būti išklausytam, jis davė parodymus, tiek nagrinėjant bylą Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje, pateikė skundą dėl Komisijos priimto nutarimo bei dalyvavo nagrinėjant bylą pagal jo skundą Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad Komisijos 2017-02-01 nutarime buvo suformuluotas papildomas kaltinimas dėl ginčo laidoje rodomo indekso, kurio nebuvo pirminiuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Komisijos 2017-02-01 nutarime aptariamas indeksas vertintinas ne kaip papildomas kaltinimas, o kaip argumentas, pagrindžiantis viešosios informacijos priskyrimą neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančiai informacijai. Teismo vertinimu, tai negali būti traktuojama kaip nauja esminė faktinė veikos aplinkybė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2017-05-05 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovės - advokatės Aušros Ižičkienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.