Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2015 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. Nr. 94-71 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. sausio 14 d., pabaiga – 2016 m. sausio 12 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 11 mėnesių 8 dienų, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos (2015 m. vasario 4 d.).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Urbienė nepritarė Komisijos nutarimui.

Skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis yra nebepavojingas visuomenei, laikysis įstatymų ir nenusikals bei patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties bei skundo motyvus, sutinka su apylinkės teismo sprendimu netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam R. V., tačiau konstatuoja, kad toks teismo sprendimas nėra teisingai motyvuotas. Skundžiamą nutartį priėmęs Alytaus rajono apylinkės teismas, tikrindamas priimto Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vertino tik materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, bet visų pirmiausiai neatsižvelgė į tai, kad Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimtas nesant Komisijos narių balsų daugumos, t.y. pažeidus nutarimo priėmimo procedūrą, dėl ko, net nevertinant kitų pagrindų, negalėjo būti laikomas teisėtu ir tvirtinamas.

2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-154 patvirtintuose Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatuose (toliau – Nuostatai) nurodyta, jog Komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra Komisijos narys (Nuostatų 6 p.). Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių (Nuostatų 22 p.), tai yra, ne mažiau kaip 4 nariai, tačiau Komisijos sprendimai priimami Komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas (Nuostatų 34 p.). Pažymėtina, jog šiame punkte nurodyta, kad Komisijos sprendimai priimami ne „dalyvaujančių komisijos narių“, tačiau „komisijos narių“ balsų dauguma. Iš to darytina išvada, kad, nepaisant to, kiek Komisijos narių dalyvavo posėdyje, daugumos balsų skaičius skaičiuojamas nuo visos Komisijos sudėties narių skaičiaus.

Nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-06-30 įsakyme Nr. V-274 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų sudarymo“ nurodyta, kad Komisijos sudėtį šiame pataisos įstaigos sektoriuje sudaro 8 komisijos nariai. Šiuo atveju Komisijos sprendimui priimti reikalinga balsų dauguma būtų 5 komisijos narių balsai arba 4 Komisijos narių tam tarpe su pirmininko balsu. Bylos duomenimis nustatyta, kad Komisijos posėdyje dalyvavo 5 Komisijos nariai. Komisija galėjo dirbti, kadangi posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė Komisijos narių, tačiau balsuojant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam R. V. „už“ balsavo 3 Komisijos nariai, du nariai balsavo „prieš“, o tai nesudaro Komisijos narių balsų daugumos skaičiuojant nuo visų 8 narių skaičiaus. Nustatyta aplinkybė, jog nutarimas taikyti lygtinį paleidimą priimtas nesant Komisijos narių balsų daugumos, laikytina savarankišku pagrindu atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į ydingą Komisijos protokolų rašymo praktiką. Protokole yra nurodomas tik „už“ ir „prieš“ balsavusių Komisijos narių skaičius, konkrečiai nenurodant kurie komisijos nariai balsavo „už“, kurie „prieš“. Nors šiuo atveju tai nekeičia faktinės situacijos, kad Komisijos nutarimas priimtas nesant Komisijos narių balsų daugumos, tačiau galima situacija kuomet lemiamą reikšmę turėtų komisijos pirmininko balsas. O būtent, jei „už“ nutarimą taikyti lygtinį paleidimą balsuotų keturi komisijos nariai tarp jų ir Komisijos pirmininkas. Toks nutarimas būtų teisėtas. Tačiau protokole nurodžius tik „už“ ir „prieš“ balsavusių Komisijos narių skaičių, nebūtų galima nustatyti ar Komisijos nutarimas priimtas teisės aktų nustatyta Komisijos narių balsų dauguma, t.y. ar į Komisijos narių, balsavusių už nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, skaičių patenka ir Komisijos pirmininko balsas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, priima vieną iš šių nutarčių: 1) patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; 2) atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nei Bausmių vykdymo kodekse, nei Baudžiamojo proceso kodekse nėra nustatyta, kad apylinkės ar apygardos teismas, nustatęs, jog nutarimas priimtas nesant Komisijos narių daugumos, galėtų priimti kitokį sprendimą (pvz., grąžinti teikimą Komisijai svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pakartotinai).

Šiuo atveju nustačius aplinkybę, kad Komisijos nutarimas yra neteisėtas dėl procedūrinių nutarimo priėmimo pažeidimų, užkertančią kelią tvirtinti Komisijos nutarimą, skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o kiti nuteistojo skunde nurodomi argumentai dėl lygtinio paleidimo taikymo plačiau nevertinami ir neanalizuojami, kadangi jie neturi jokios teisinės įtakos Komisijos nutarimo neteisėtumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.