Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188²⁰ str., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vienuolikos klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. 2016 m. liepos 28 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog jis, 2016 m. lieps 21 d., apie 18.51 val., būdamas Šilalės r. sav., Papynaujo ganykloje, paskambino pagalbos telefono numeriu 112 ir pranešė apie nusikalstamą veiką, t. y. veršelių vagystę, neįsitikinęs, kad ji padaryta. Tokiais savo veiksmais K. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 188²⁰ str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. B. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2016 m. liepos 21 d. ryte nuvažiavo į ganyklą, kuri yra Papynaujo kaime, Šilalės rajone ir neberado vieno veršelio. Ganykloje laikė 5 veršelius, kurie yra sunumeruoti. Ganykla yra aptverta elektriniu piemeniu, ten dar ganosi 14 melžiamų karvių. Į ganyklą važiuoja ryte ir vakare. Kartu su R. S. ieškojo veršelio, vaikščiojo visur, tačiau veršelio nerado. Tą patį vakarą paskambino bendrosios pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė, kad iš ganyklos dingo veršelis. Operatorius pasakė, kad nėra ko skambinėti, nes surašys protokolą už melagingus pranešimus. Paprašė užfiksuoti pranešimą. Veršelį įvertino 400 eurų. Niekas neatvažiavo į įvykio vietą. Po trijų dienų karves pervarė į kitą ganyklos pusę. 2016 m. liepos 24 d. veršelis atsirado. Po trijų dienų į namus atvyko policijos pareigūnas Sriebalius, paėmė paaiškinimą. Tuo metu veršelis jau buvo atsiradęs. Vakare atvažiavo R. K. ir dar su juo ieškojo veršelio iki sutemos. Mano, kad jo kaltės nėra, nes veršelis tikrai buvo dingęs. Sriebaliui pasakė, kad veršelis atsirado, kai jis atvažiavo paimti paaiškinimo iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2016 m. liepos 21 d. vakare atvažiavo K. B. ir pranešė, kad iš ganyklos dingo veršelis. B. turi daug gyvulių, jo ganykla buvo aptverta. Su Bubliausku vakare važiavo ieškoti veršelio, ieškojo kol sutemo, tačiau veršelio nerado. B. sakė, kad skambino bendrosios pagalbos numeriu 112 dėl veršelio vagystės. Po kelių dienų B. sakė, kad veršelis atsirado, kai gyvulius pervarė į ganyklos kitą pusę.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2016 m. liepos 21 d., po pietų, atvažiavo pas K. B., tačiau jo nerado namuose. Paskui jam skambino ir klausė, kur jis yra. B. pasakė, kad iš ganyklos dingo veršelis. Nuvažiavo į jo ganyklą ir kartu su B. ieškojo veršelio. Dar į ganyklą atvažiavo S. ir visi ieškojo veršelio. Ganykla buvo aptverta elektriniu piemeniu. Veršelio nerado. B. skambino numeriu 112 dėl veršelio vagystės, tik niekas į tai nereagavo. Po kiek laiko išgirdo, kad veršelis atsirado. Mano, kad buvo įvykdyta vagystė, nors vėliau veršelis ir atsirado.

Liudytojas T. S., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate KPS tyrėju, parodė, jog jis surašė tarnybinį pranešimą dėl gauto K. B. pranešimo apie veršelių vagystę. Tikslios datos nepamena, tačiau pamena, jog minėtą dieną buvo trys pranešimai iš Bendrojo pagalbos centro: ryte buvo du pranešimai, kad pavogti veršiukai, bet po to buvo pranešimai, kad tie veršiukai jau atsirado. Todėl mano, kad ten vagystės nebuvo. Vakare buvo gautas dar trečias pranešimas. Tuomet jis surašė tarnybinį pranešimą aplinkybių tikslinimui. Po trijų dienų nuvažiavo pas K. B., paėmė iš jo paaiškinimą ir tuo pagrindu priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl trečio pranešimo vakare. K. B. paaiškinime nurodė, kad jau veršiukas atsirado, kad gyvulius pervarė į kitą ganyklą ir tada veršelis atsirado. Protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo K. B. rašė ne jis, jo buvo tik rekomendacija, pasiūlymas. Dėl to, ar reikia rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą turi nuspręsti viršininkai. Jis tik remiantis K. B. paaiškinimu, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o toliau apylinkės inspektorius galėjo važiuoti ir aiškintis, ar buvo vagystė.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad K. B. kaltė pagal ATPK 188²⁰ straipsnį dėl skambinimo pagalbos telefono numeriu žinant, kad nėra pagalbos poreikio, šioje byloje neįrodyta. ATPK 188²⁰ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Ši veika yra tyčinė, padaroma tik tiesiogine tyčia – kaltininkas, skambindamas pagalbos telefono numeriu, turi suvokti, kad realiai nėra pagalbos poreikio, tačiau vis tiek taip veikti. Tai yra būtinasis ATPK 188²⁰ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymis.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nenustatyta tyčia. Iš teismui pateikto pokalbio su bendrojo pagalbos centro darbuotoja įrašo matyti, jog 2016 m. liepos 21 d., 09.19 val., 09.24 val. ir 18.44 val. yra užfiksuoti K. B. pranešimai dėl vagystės. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į K. B., liudytojų parodymus, pokalbio su bendrojo pagalbos centro darbuotoja įraše užfiksuotas įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad K. B. neturėjo tyčios skambinti pagalbos telefono numeriu žinant, kad nėra pagalbos poreikio. K. B. galėjo neteisingai įvertinti įvykio aplinkybes ir sąžiningai klysti, manydamas, kad veršelis yra pavogtas. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad K. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188²⁰ straipsnyje, įvykio ir sudėties. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jam nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188²⁰ straipsnį K. B. atžvilgiu nutraukti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.