Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Veslavos Ruskan ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. J. R., jo atstovei adv. padėjėjai Renatai Tatol, atsakovo atstovei Gabijai Damalakaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. R. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - UAB „Balsas.lt leidiniai“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akcentuoja, kad Inspektorius nevertino jo skunde nurodyto argumento, kad publikacijos autorius, minėdamas baudžiamąją bylą, kurioje jis buvo kaltinamas, o vėliau išteisintas, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t. y. sąmoningai klaidingai nurodė veiką, kurios padarymu neva buvo kaltinamas pareiškėjas - pinigų plovimą, numatytą BK 216 str. (nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą), už kurią jis niekada nebuvo ir nėra teisiamas. Svarbu įvertinti tai, kad ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją. Iš žurnalisto visais atvejais reikalautinas sąžiningumas. Vadovaujantis Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatomis, kurių viešosios informacijos rengėjai privalo visada laikytis, gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi skelbti tikslias, teisingas žinias. Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas privalo laikytis šiame kodekse nustatytų profesinės etikos normų, turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Visuomenės informavimo įstatymo 42 str. 2 d. 1 p. nustato, jog žurnalistas privalo teikti tik teisingas, tikslias ir nešališkas žinias. Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų.

Inspektorius nepagrįstai nustatė, kad šioje situacijoje jo atvaizdas buvo publikuotas teisėtai, kadangi fotografuota buvo jau anksčiau ir tai buvo daroma viešoje vietoje. Pabrėžia, kad teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (Civilinio kodekso (toliau CK) 2.22 str. 1 d.). Asmens teisė į atvaizdą yra pažeidžiama, kai be jo sutikimo padarytoje, platinamoje nuotraukoje vaizduojamas asmuo yra identifikuojamas, t. y. atpažįstamas. Pagal CK 2.22 str. 1 d. asmens sutikimo nereikia, jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau kilus klausimui dėl šios, teisės į atvaizdą ribojančios, normos taikymo, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir netaikyti nurodytos teisės normos formaliai, pvz., tik konstatavus, kad fotografuota ne privačioje teritorijoje. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatomi tikrieji visuomenės informavimo priemonės ketinimai, kokiam tikslui buvo panaudotas atvaizdas. Trumpalaikiai vieši asmenys be jų sutikimo gali būti fotografuojami tik dalyvaudami įvykyje arba atlikdami veiksmus, dėl kurių sulaukia išskirtinio visuomenės dėmesio, ar iškart po to. Praėjus kiek laiko, kai visuomenės dėmesys išblėsta, jie laikomi privačiais asmenimis. Be to, net ir būdamas viešoje vietoje asmuo gali nesutikti būti fotografuojamas. Teisės norminiai aktai kartu numato išlygą, kad net ir tais atvejais, kai asmenį leidžiama fotografuoti viešoje vietoje, be asmens sutikimo padarytų nuotraukų, jų dalių ar kitokio asmens atvaizdo negalima publikuoti, taip pat parduoti, jeigu tai žemina jo garbę. Todėl nesutinka su Inspektoriaus nuomone, kad jo nuotraukos panaudojimas yra teisėtas vien todėl, kad ji buvo padaryta viešoje vietoje. Nagrinėjamu atveju nuotraukoje užfiksuotas jo atvaizdas nėra susijęs su straipsnyje dėstoma informacija. Teiginys, kad jis buvo išteisintas konkrečioje baudžiamojoje byloje, nereikalavo papildomo patvirtinimo - nuotraukos spausdinimo. Straipsnis apskritai nebuvo skirtas tokiai problemai, kaip visuomenės informavimas apie baudžiamosios bylos eigą ir jame buvo akcentuojama būtent A. R. vykdoma veika, su kuria niekada neturėjo ir neturi nieko bendro. Nuotraukos išspausdinimo tikslas tokio straipsnio kontekste buvo sustiprinti jo, kaip asmens, darančio nusikalstamas veikas įvaizdį, sukelti skaitytojų smalsumą juo pačiu ir jo šeima, privataus gyvenimo detalėmis. Dėl to šio konkretaus ginčo atveju prioritetas turi būti teikiamas jo teisėms, o ne visuomenės informavimo priemonės teisei laisvai skleisti informaciją. Pabrėžia, kad aplinkybė, jog asmuo buvo nufotografuotas viešoje vietoje, jokiu būdu nereiškia, kad tokia nuotrauka vėliau galės būti bet kada panaudojama. Inspektorius, neatlikęs išsamaus tyrimo ir neįsigilinęs į ginčo esmę, priėmė nepagrįstą sprendimą, tuo suteikdamas galimybę atitinkamai visuomenės informavimo priemonei ir toliau menkinti jo reputaciją.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 4, 19 str. viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai viešąją informaciją turi pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, gerbti kitų teises. Spaudos laisvė ir teisė skleisti informaciją yra teisėta tol, kol nepažeidžia kito asmens teisių. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normas ir kitų asmenų teises, taikoma teisinė atsakomybė už asmens garbės ir orumo pažeidimą.

Baudžiamoji byla, kurioje buvo nagrinėjami pareiškėjui pateikti kaltinimai, susijusi su Lietuvos Respublikoje veikiančio banko veikla. Atsižvelgiant į bankų veiklos reikšmę Lietuvos finansų sistemai ir ekonomikai, taip pat į nusikalstamos veikos mastą - bandymą pasisavinti 6,5 milijonus litų, laikytina, kad viešosios informacijos rengėjas turėjo teisę paskelbti informaciją apie minėtą baudžiamąją bylą ir jos baigtį, proceso dalyvius, o visuomenė turėjo teisėtą interesą ją sužinoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra patvirtinęs, jog spauda turi teisę ne tik skleisti žinias, bet ir pareikšti nuomonę apie vienus ar kitus įvykius, taip pat ir apie teismo procesą, jo dalyvius bei teismų priimtus sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1621/2002).

Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Inspektorius nevertino jo argumento, jog publikacijos autorius sąmoningai klaidingai nurodė veiką, kurios padarymu kaltintas pareiškėjas - pinigų plovimą - BK 216 str. numatytą nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą. Sprendime pažymėjo, jog publikacijoje buvo nurodyta, kad pinigų plovimas iš banko buvo tariamas, o ne tikrai įvykęs. Kitose visuomenės informavimo priemonėse jau buvo paskelbta informacija apie pareiškėjui pateiktus kaltinimus galimo pinigų plovimo iš banko byloje. Taip pat nagrinėjamoje publikacijoje pabrėžiama, kad pareiškėjas buvo išteisintas. Be to, publikacijoje nėra minimas konkretus baudžiamojo kodekso straipsnis, nekalbama apie konkrečią nusikalstamą veiką - nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir turto legalizavimą, o nurodyta, kad pareiškėjas buvo kaltinamas esą prieš aštuonerius metus subūrė bendrininkų grupę, kurią sudarė kiti banko darbuotojai, bei vėliau suklastojus dokumentus iš Ūkio banko buvo paimta beveik 6,5 mln. litų.

Pažymi, jog faktas, kad pareiškėjas buvo teisiamas baudžiamojoje byloje už ekonominius nusikaltimus, susijusius su banko veikla, atitinka tikrovę. Kaltinamajame akte, surašytame pareiškėjui baudžiamojoje byloje Nr. 48-1-114-01, nurodyta, kad „<...> jis (t. y. pareiškėjas) laikotarpiu nuo 2000-02-01 iki 2000-06-28 dirbdamas AB Ūkio bankas, Gruodžio g. 9, Kaune, Iždo departamento direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu <...> parengė nusikalstamos veikos planą, subūrė organizuotos grupės narius, <...> vadovavo nusikalstamai veikai, pats atlikdamas atskiras užduotis <...> suklastojo tikrus dokumentus, <...> tuo būdu R. J. R. kartu su organizuotos grupės nariais pasisavino svetimą AB Ūkio bankas didelės vertės turtą -6425,662 lt, <...> R. J. R. 2000-07-10 - 2001-05-23 laikotarpiu organizavo vadovavimą juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti <...>“. Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas ir dėl BK 216 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos - nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus informacijos tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę. Asmens garbės ir orumo suabsoliutinimas reikštų visuomenės teisės žinoti pažeidimą, nes teisė skleisti informaciją apima ir teisę žinoti, kas vyksta šalyje ir pasaulyje, išskyrus atvejus, kai tai liečia informaciją, kurią skleisti draudžia įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003).

Mano, kad skundo nagrinėjimo metu teisingai buvo konstatuota, kad nėra faktų, reikalingų garbės ir orumo pažeidimo nustatymui, visumos, apie pareiškėją nebuvo paskleistos žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios, todėl nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas neperžengė teisės skleisti informaciją ribų.

Atsakovo manymu, pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog buvo pažeista jo teisė į atvaizdą. Pareiškėjas buvo fotografuojamas viešoje vietoje - teismo salėje, prieš teismo posėdį, kuriame pareiškėjui paskelbtas išteisinamasis nuosprendis. Pareiškėjas nuotraukos darymo metu nereiškė jokių pretenzijų, kad yra fotografuojamas, noriai bendravo su žurnalistais. Publikacijoje, be kita ko, pateikiama informacija apie minėtos baudžiamosios bylos baigtį - pareiškėjo išteisinimą, todėl egzistuoja akivaizdus ryšys tarp publikuotos fotonuotraukos ir paskelbtos informacijos. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, paskelbta informacija apie jo išteisinimą nėra žeminanti pareiškėjo garbę ir orumą. Taip pat nėra žeminantis ir komentaras, paskelbtas po fotonuotrauka („Išteisintas dėl pinigų plovimo iš banko, R. J. R. neigia bet kokias sąsajas su jaunėliu broliu“).

Tiek teisės teorijoje, tiek praktikoje pripažįstama, kad gali būti pateisinamas stiprus trumpalaikis susidomėjimas konkrečiu asmeniu dėl jo veiklos ar su juo susijusio įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Byloje dalyvaujantys asmenys laikytini trumpalaikiais viešaisiais asmenimis, nes teismo posėdžiai vyksta viešai, o spauda turi teisę informuoti visuomenę apie bylų nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001).

Atkreipia dėmesį, kad publikacija kassavaitiniame leidinyje paskelbta praėjus tik dvejoms su trupučiu savaitės nuo išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo. Publikacijoje buvo paskelbta aktuali visuomenei informacija apie sudėtingos baudžiamosios bylos, kurioje buvo tiriamas galimas 6,5 mln. litų pasisavinimas iš komercinio banko, baigtį. Minėta baudžiamoji byla ir pats pareiškėjas buvo susilaukę didelio žiniasklaidos dėmesio, visuomenės informavimo priemonėse buvo plačiai aprašyti ne tik jam pateikti kaltinimai, bet taip pat ir išteisinimas (pavyzdžiui, „Iš sunkių kaltinimų liko šnipštas“ - „Lietuvos žinios“, 2008 m. gruodžio 6 d., Nr. 277/12209; www.lzinios.lt, 2008 m. gruodžio 6 d.; „Pinigų plovimo byloje visi švarūs ir sausi“ - „Lietuvos rytas“, 2008 m. gruodžio 8 d., Nr. 280/5445).

Be to, paskelbta fotografija nėra asmeninio pobūdžio, publikacijoje nėra pateikiama jokių pareiškėjo privataus gyvenimo detalių. Pareiškėjo veikla aprašoma tik tiek, kiek tai susiję su išnagrinėta baudžiamąja byla. Prie nuotraukos paskelbta informacija apie pareiškėjo išteisinimą negali sustiprinti jo, kaip asmens, darančio nusikalstamas veikas, įvaizdžio. Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog nuotraukos išspausdinimo tikslas buvo sustiprinti pareiškėjo, kaip asmens, darančio nusikalstamas veikas, įvaizdį, sukelti skaitytojų smalsumą juo pačiu ir jo šeima, pareiškėjo privataus gyvenimo detalėms. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tretysis suinteresuotas asmuo pažeidė pareiškėjo teises į privatumą ir atvaizdą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. įtvirtinta teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, asmens teisės ar laisvės ribojimo pagrįstumas demokratinėje visuomenėje turi būti vertinamas sveiko proto ir akivaizdžios būtinybės kriterijais, jis turi atitikti teisingumo sampratą ir reikalavimus bei Konstitucijoje nustatytas atitinkamos teisės ar laisvės ribojimo galimybes bei sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 ir 30 straipsnių, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1, 3 ir 11 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl alkoholio reklamos kontrolės" atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Visuomenės informavimo įstatymo 4 str. laiduoja kiekvienam asmeniui teisę laisvai reikšti mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą ir dorovę. Spauda atlieka ypatingai svarbų vaidmenį teisinėje valstybėje. Nors viešosios informacijos rengėjai, informuodami visuomenę, neturi teisės peržengti įstatymų nustatytų apribojimų, jų misija yra skleisti informaciją ir idėjas, informuoti visuomenę ją dominančiomis temomis, kelti aktualius klausimus. Kadangi visuomenė turi teisę gauti tokią informaciją, todėl jos skelbimas yra viešosios informacijos rengėjų pareiga. Be to, demokratinėje visuomenėje spauda atlieka labai svarbų vaidmenį kovojant su nusikalstamumu. Todėl spaudos galimybių rašyti apie nusikaltimus darančių asmenų veiklą, vertinti jų elgesį ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, ribojimas prieštarautų viešajam interesui ir keltų pavojų demokratijos vertybėms, nes visuomenė prarastų labai svarbų ginklą kovojant su asmenimis, kurių veikla kelia pavojų tiek visuomenei, tiek ir pačiai demokratinei santvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1621/2002).

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo paskelbė informaciją apie pareiškėją, kaip apie sudėtingos, ne vienerius metus trukusios ir visuomenės bei spaudos dėmesio susilaukusios baudžiamosios bylos, kurioje buvo nagrinėjami kaltinimai dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo iš komercinio banko, proceso dalyvį. Atsižvelgiant į tirtos nusikalstamos veikos mastą ir svarbą, laikytina, kad visuomenė turėjo pagrįstą ir teisėtą interesą gauti informaciją apie šios bylos baigtį ir jos dalyvius. Be to, buvo paskelbta apie pareiškėjo išteisinimą po to, kai visuomenės informavimo priemonėse jau buvo plačiai aprašyti jam patekti kaltinimai, todėl negalima teigti, kad žinios apie pareiškėjo išteisinimą galėjo pabloginti jo reputaciją. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad buvo peržengtos teisės skleisti informaciją ribos.

Iš publikacijos turinio aiškiai matyti, kad ja siekiama informuoti visuomenę apie Lietuvoje galimai vykdomas nusikalstamas veikas ir galimus šių veikų vykdytojus. Tokia informacija turi ypatingą reikšmę, kadangi neabejotinai prisideda prie nusikalstamumo prevencijos. Vertinant tokios informacijos socialinį poveikį ir svarbą, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.

Ginčijamoje publikacijoje yra pateikiama informacija apie galimas pareiškėjo brolio A. R. neteisėtas veikas, paskutinėje publikacijos pastraipoje užsiminant apie baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamuoju buvo patrauktas pareiškėjas, nagrinėjimo procesą. Ta aplinkybė, kad ginčijama publikacija daugiausia informuojama apie kito asmens galimą veiklą, negali būti priežastimi riboti ar drausti toje pačioje publikacijoje pateikti kitą aktualią informaciją, kas ir buvo padaryta šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju.

Aiškinant anksčiau nurodytas Konstitucijos nuostatas, įtvirtinančias informacijos laisvės principus, būtina atkreipti dėmesį ir pabrėžti, kad jose nustatyti ribojimai yra susiję su pateikiamos informacijos turiniu, o ne jos pateikimo forma, būdu, mastu ir pan. Šiuos pateikiamos informacijos išraiškos elementus savo nuožiūra turi teisę pasirinkti pats informacijos skleidėjas. Tokia teisė neabejotinai kyla iš anksčiau nurodytų informacijos laisvės principų. Svarbiausia, kad pateikiamos informacijos turinys, t. y. skleidžiama žinia, nepažeistų įstatymuose nustatytų vertybių, kurias siekiant apsaugoti gali būti ribojama teisė laisvai rinkti ir skleisti informaciją ir idėjas.

Tvirtina, kad visiškai nepagrįstai pareiškėjas nurodo, kad publikacija sudaromas įspūdis, kad pareiškėjas prisidėjo prie publikacijoje nurodomo savo brolio A. R. galimos veiklos. Pirmiausia, publikacijoje nėra nė vieno teiginio apie tai, kad pareiškėjas būtų prisidėjęs prie savo brolio veiklos. Be to, pačioje publikacijoje nurodomi pareiškėjo komentarai, kuriais pareiškėjas nurodo nepalaikąs jokių ryšių su A. R. bei esą pats nuo jo nukentėjo. Atsižvelgiant vien į tai, visuotinio protingo žmogaus suvokimu, t. y. kriterijumi, kuriuo turėtų būti vadovaujamasi, vertinant, ar publikacijos teiginiai yra garbės ir orumo žeminančio pobūdžio, publikacija negali būti vertintina kaip siejanti pareiškėją su A. R. ir jo veikla.

Nepagrįstai pareiškėjas savo skunde teigia ir tai, kad publikacijoje sąmoningai klaidingai nurodoma, kad pareiškėjas buvo kaltinamas ir išteisintas dėl pinigų plovimo, numatyto BK 216 str. Pažymi, kad šiuo atveju publikacijoje nėra minimas konkretus baudžiamojo straipsnio straipsnis, nekalbama apie konkrečią nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 216 str. Atkreipia dėmesį, kad tame pačiame BK 216 str. nėra vartojamas sąvoka „pinigų plovimas“, o kasdieninės kalbos vartosenoje „pinigų plovimas“ suprantamas kaip veikla, susijusi su neteisėtais įgytais pinigais įgijimu ir jų realizavimu. Be to, publikacijoje buvo nurodyta, kad pinigų plovimas iš banko buvo tariamas, o ne įvykęs iš tikrųjų, taip pat nurodant, kad pareiškėjas buvo kaltinamas prieš aštuonerius metus esą parengęs nusikalstamos veikos planą ir subūręs iš banko darbuotojų sudarytą bendrininkų grupę, bei, kad vėliau, suklastojus dokumentus, iš Ūkio banko buvo paimta beveik 6,5 mln. litų. Publikacijoje nurodydamas kuo iš tikrųjų buvo kaltinamas pareiškėjas iškeltoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo išteisintas, tokiu būdu paaiškina, ką reiškia jo publikacijoje vartojamas „tariamo pinigų plovimo“ sąvoka bylai apibūdinti. Taip, nepaisant nedidelio galimo netikslumo, buvo pateikiama objektyvi ir teisinga informacija apie baudžiamojoje byloje suformuotus kaltinimus pareiškėjui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra konstatavęs, kad teisė skleisti informaciją negali būti ribojama ne tik valstybės įvedama cenzūra, bet ir privačia cenzūra, kuri galima tada, kai, pažeidžiant proporcingumo principą ir nepaisant dviejų lygiaverčių teisių, t. y. teisės į garbės ir orumo gynimą ir teisės skleisti informaciją, pusiausvyros reikalavimo, išimtinai ginama teisė į garbę ir orumą. Beatodairiškas asmens garbės ir orumo gynimas faktiškai reikštų privačios cenzūros įvedimą, tai leistų taikyti civilinę atsakomybę ir kitus civilinių teisių gynimo būdus esant menkiausiam informacijos netikslumui, neatsižvelgiant į visuomenės informavimo priemonės elgesį bei tikslus. Taip pat tai reiškia, kad iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę. Asmens garbės ir orumo suabsoliutinimas reikštų visuomenės teisės žinoti pažeidimą, nes teisė skleisti informaciją apima ir teisę žinoti, kas vyksta šalyje ir pasaulyje, išskyrus atvejus, kai tai liečia informaciją, kurią skelbti draudžia įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003).

Pažymi, kad kartu su publikacija išspausdinta pareiškėjo nuotrauka buvo daryta viešoje vietoje - teismo salėje prieš teismo posėdį, kuriame buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis publikacijoje nurodomoje byloje, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamasis. Nuotraukos darymu metu pareiškėjas neprieštaravo ir nereiškė jokių pretenzijų dėl jo fotografavimo, tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais išreikšdamas savo sutikimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, matyti, kad fotografavimu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisė į jo atvaizdą.

Sprendžiant, ar nepažeidė pareiškėjo teisės į atvaizdą, išspausdindamas pareiškėjo nuotrauką su publikacija, būtina įvertinti, ar nuotraukos išspausdinimu yra žeminama pareiškėjo garbė ir orumas. Pažymi, kad publikacijoje yra pateikiama informacija apie minėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis buvo pareiškėjas, pareiškėjui pareikštus kaltinimus bei jos baigtį, t.y. pareiškėjo išteisinimą. Po pareiškėjo nuotrauka paskelbtu komentaru taip pat pažymima, kad pareiškėjas buvo išteisintas bei pakartojama, kad pareiškėjas neigia bet kokias sąsajas su broliu A. R.. Kaip matyti, tarp paskelbtos nuotraukos ir publikacijoje pateikiamos informacijos egzistuoja tiesioginis ryšys. Išspausdinta nuotrauka nėra asmeninio pobūdžio, joje pareiškėjas taip pat nėra vaizduojamas tokioje situacijoje, kad joks protingas žmogus nenorėtų būti fotografuojamas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo minėto teismo išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo momento byloje, kuri visuomenėje buvo stipriai aptarinėja ir sukėlusi didžiulį susidomėjimą, iki nuotraukos išspausdinimo su publikacija praėjo vos kelios savaitės. Dėl šios priežasties suinteresuotumas visuomenėje minėta byla ir jos baigtimi nebuvo ir negalėjo būti išblėsęs. Be to, publikacijoje pateikiama informacija apie pareiškėją negali būti laikoma žeminanti jo garbę ir orumą. Dėl šių priežasčių mano, kad pareiškėjo nuotraukos spausdinimas su publikacija niekaip negalėjo pažeminti jo garbės ir orumo.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jos atstovė skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Inspektorius 2009 m. sausio 8 d. gavo R. J. R. skundą (b. l. 30-31) dėl publikacijoje „Sukčiavimo virtuozą sustabdė kantrybę praradę kreditoriai“ („Balsas.lt savaitė“, 2008 m. gruodžio 22 d., 12-13 psl.) paskelbtos informacijos, kuri, pareiškėjo teigimu, menkina jo reputaciją, žemina garbę, orumą; be to, publikacijoje, anot J. R. R., neteisėtai išspausdintas jo atvaizdas (b. l. 32). Inspektoriaus 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. SPR-24 (b. l. 39-43) pareiškėjo skundo iš esmės netenkino.

R. J. R. mano, kad Inspektoriaus priimtas sprendimas yra nepagrįstas, tačiau su tokia jo pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Visuomenės informavimo įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (1 str. 1 d.). Pagrindiniai visuomenės informavimo principai yra įtvirtinti šio įstatymo 3 str.: „Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė“ (1 d.), „Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai“ (3 d.) ir kt. Įstatymo 4 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. „Privataus gyvenimo apsauga“ 1 d. rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Šio straipsnio 2 d. numato, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Pagal minėto straipsnio 3 d. informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

CK 2.22 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. CK 2.22 str. 2 d. reglamentuoja, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.

Analizuojant leidinyje „Balsas.lt savaitė“ pateiktą publikaciją, matyti, kad joje pagrindinis dėmesys skiriamas pareiškėjo brolio A. R. galimai nusikalstamai veiklai. Tik paskutinėje publikacijos pastraipoje („Apmulkino ir vyresnį brolį“) minima baudžiamojo byla, kurioje kaltinimai buvo pareikšti R. J. R.. Publikacijoje nurodoma, kad „Jis (R. J. R.) buvo kaltinamas, jog prieš aštuonerius metus esą parengė nusikalstamos planą ir subūrė bendrininkų grupę, kurią sudarė kiti šio banko darbuotojai. Vėliau suklastojus dokumentus, iš Ūkio banko buvo paimta beveik 6,5 mln. litų. R. J. R. iki 2001 metų pabaigos ėjo šiame banke valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas“.

Tiek pats pastraipos pavadinimas „Apmulkino ir vyresnį brolį“, tiek pateikiami duomenys, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti laikomi pažeidžiančiais pareiškėjo reputaciją, žeminančiais jo garbę ir orumą ir kt.

Minėtas pastraipos pavadinimas (į tokio pobūdžio detalę paprastai skaitytojai pirma atkreipia dėmesį) iš esmės leidžia susidaryti preliminarią nuomonę, jog pareiškėjas kaip tik yra nukentėjęs dėl savo brolio veiklos. Jokios neigiamai pareiškėją charakterizuojančios informacijos, dėl kurių galėtų nukentėti reputacija, garbė, orumas ar pan., pastraipos pavadinime nepateikiama.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 48-1-114-01 fragmentų (b. l. 44-47) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89/2007 (b. l. 49-55), R. J. R. iš tiesų buvo pareikšti įtarimai dėl svetimo turto pasisavinimo (minima, kad jis parengė nusikalstamos veikos planą, subūrė organizuotos gaujos narius ir kt.). Todėl publikacijoje nurodoma informacija apie pareiškėjui pareikštą kaltinimą iš esmės pagal savo turinį negali būti laikoma kaip neatitinkanti tikrovės.

Be to, pažymėtina, kad publikacijoje pabrėžiama, jog pareiškėjas tariamo plovimo iš Ūkio banko byloje buvo išteisintas. Žiniasklaidos priemonėse nurodomas asmens išteisinimo faktas, teisėjų kolegijos nuomone, jokiu būdu negali būti sietinas su dalykinės reputacijos menkinimu, garbės, orumo žeminimu, kadangi toks faktas kaip tik įrodo, kad asmuo nėra kaltas dėl įvykdytos konkrečios nusikalstamos veikos ir kad jo atžvilgiu nebuvo taikyta tam tikrų baudžiamojo poveikio priemonių.

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veiklos mastą (bandyta pasisavinti didelės vertės svetimą turtą - apie 6,5 mln. litų), bankų reikšmę šalies finansiniam stabilumui, teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išreikštu argumentu, kad viešosios informacijos rengėjas turėjo teisę paskelbti informaciją apie minėtą baudžiamąją bylą ir jos baigtį, proceso dalyvius, o visuomenė turėjo teisėtą interesą ją sužinoti. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad publikacijoje minimas pinigų plovimas iš banko buvo tariamas, o ne realiai įvykęs. Joje neminimas konkretus BK straipsnis, pagal kurį buvo pareiškėjui buvo inkriminuotas kaltinimas baudžiamojoje byloje, nekalbama apie konkrečią nusikalstamą veiką.

Nors informacija apie pareiškėją ir buvo pateikta jo brolio galimai padarytų nusikalstamų veikų kontekste, tačiau teisės aktai nedraudžia būtent tokios informacijos pateikimo skaitytojams formos. Iš kitos pusės teismas pažymi, kad publikacijoje nebuvo nurodyta, kad R. J. R. kaip nors yra susijęs su jo brolio vykdyta veikla. Priešingai, iš publikacijos turinio matyti, kad pareiškėjas nepalaikąs jokių ryšių su savo broliu A. R..

Be to, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apie R. J. R. pareikštus kaltinimus (kartu ir publikuojant jo fotonuotrauką) buvo rašyta ir kitose žiniasklaidos priemonėse („Lietuvos rytas“, www.lrytas.lt, „Lietuvos žinios“; b. l. 56-58), todėl leidinyje „Balsas.lt savaitė“ išspausdinta publikacija minint faktus apie pinigų pasavinimą iš Ūkio banko ir kt. pareiškėjui iš esmės neturėjo būti siurprizinė.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad savaitraštyje „Balsas.lt savaitė“ apie pareiškėją nebuvo paskleista informacija, kuri neatitiktų tikrovės ir žemintų jį kitų visuomenės narių akivaizdoje. Kaip teisingai buvo pažymėta atsakovo atsiliepime, viešosios informacijos rengėjas (UAB „Balsas.lt leidiniai“) neperžengė teisės skleisti informaciją ribų.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad R. J. R. buvo nufotografuotas teismo posėdžių salėje, t. y. viešoje vietoje, tikslu supažindinti skaitytojus su baudžiamosios bylos baigtimi, todėl, teismo manymu, joks asmens sutikimas nagrinėtinu atveju nebuvo reikalingas (CK 2.22 str. 2 d.). Nuotraukos panaudojimas publikacijoje, atsižvelgus į jos turinį, kuris buvo analizuotas aukščiau, nežemina pareiškėjo garbės, orumo ar dalykinės reputacijos. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kokiu nors būdu prieštaravo jo nufotografavimui teismo posėdžių salėje. Po fotografija, kurioje užfiksuotas pareiškėjas, esantis užrašas „Išteisintas dėl pinigų plovimo iš banko R. J. R. neigia bet kokius ryšius su jaunėliu broliu“, teismo vertinimu, taip pat neleidžia daryti išvados apie tai, kad pareiškėjo reputacija buvo menkinama, kad buvo siekiama jį pažeminti jį visuomenės akivaizdoje. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo teisės į privatumą ir jo atvaizdą šiuo atveju taip pat nebuvo pažeistos.

Inspektoriaus 2009 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. SPR-24 priimtas dėl pagal pareiškėjo skundą dėl publikacijoje „Sukčiavimo virtuozą sustabdė kantrybę praradę kreditoriai“ paskelbtos informacijos, kuri buvo išspausdinta 2008 m. gruodžio 22 d. savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ 12 ir 13 puslapiuose, todėl vėlesnių publikacijų (dėl skundo nagrinėjimo Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje) pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, teismas pagal priskirtą kompetenciją neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nenagrinėja tų klausimų, kuriuos teisės aktais pavesta nagrinėti kitoms institucijoms (šiuo atveju - Inspektoriaus tarnybai). R. J. R., manydamas, kad 2009 m. kovo 23 ir 30 d. leidiniuose „Balsas.lt savaitė“ išspausdintos publikacijos pažeidžia kokias nors jo teises ar teisėtus interesus, turi teisę su raštišku skundu kreiptis į Inspektorių.

Kitos pareiškėjo skunde ir teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės jo pozicijos pagrįstumo neįrodo.

Kolegijos nuomone, Inspektorius tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir Visuomenės informavimo įstatymo bei kitų galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti bei tenkinti išvestinį skundo reikalavimą - įpareigoti Inspektoriaus tarnybą iš esmės spręsti atsakomybės atitinkamai visuomenės informavimo priemonei taikymo klausimą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo R. J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.