- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-04
- Bylos Nr.
- AN2-110-651/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01872-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos keleivinis transportas
- Advokatai
- Gvidas Armanavičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Viešosios įstaigos „K“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. J. S. VšĮ „K“ 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalį 23 Eur bauda už tai, kad K. mieste važiavo autobusu Nr. 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be bilieto. Kontrolės metu A. stotelėje J. S. nepateikė kontrolei bilieto. Jo bendrakeleivė kontrolierei pateikė bilietą Nr. EAP-05 991823 už 0,80 ct, teigdama, kad ji kartu su J. S. važiuoja su šiuo vienu bilietu, nes abu turi teisę į 50 proc. nuolaidą. J. S. nepateikė dokumento, suteikiančio teisę į transporto lengvatą.
Šalies argumentai
2. J. S. pateikė skundą teismui ir prašė nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. nutarimu skundą tenkino. Panaikino VšĮ „K“ 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VIKKT-ANR_N-907-2018 (ROIK 18088638582), ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad J. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Teismo manymu, byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad būtent J. S., o ne S. S., K. mieste, autobusu Nr. 6, važiavo be bilieto. Be to, pažymėjo, kad šiuo atveju nustatyta, kad visos kainos bilietas buvo pateiktas už 2 asmenis, kurie turi 50 proc. nuolaidą važiavimui autobusu, nors tai ir prieštarauja teisės aktams, tačiau atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, žala niekam nebuvo padaryta, todėl laikytina, kad J. S. nepadarė nusižengimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu VšĮ „K“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutarimą ir palikti nepakeistą VšĮ „K“ 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą. Nurodo, kad teismas aplaidžiai ir paviršutiniškai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, ištyrė ne visus įrodymus, o sprendimą priėmė remdamasis tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duotais parodymais bei suinteresuoto asmens, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinės, pranešimu. Todėl toks nutarimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
4.1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai išnagrinėjo nusižengimo bylą, nedalyvaujant visoms proceso šalims. Teismo posėdyje dalyvavo tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas advokatas Gvidas Armanavičius. Išnagrinėjus bylą nedalyvaujant VšĮ „K“, buvo pažeisti proceso rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principai.
4.2. Nesutinka su teismo išvada, kad J. S. apie paskirtą nuobaudą sužinojo neoficialiai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, administracinio nusižengimo protokolas surašytas jam nedalyvaujant, o duomenų, jog J. S. būtų įteiktas nutarimas, byloje nėra. Nurodo, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais pagrindžiama, jog nutarimas J. S. buvo išsiųstas jo paties nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei registruota siunta asmens gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), siuntą įteikiant 2018 m. rugpjūčio 18 d. pasirašytinai J. S. - tai patvirtinantis dokumentas, esantis byloje - 2018 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos pašto įteikimo pranešimas, siuntos Nr. RS046861488LT. Todėl teismas nepagrįstai nutarime nurodė, jog byloje nėra duomenų apie nutarimo įteikimą J. S.. Priešingai nei nurodo teismas, J. S. buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykdomą administracinę teiseną bei apie jam paskirtą administracinę nuobaudą, tačiau J. S. per ANK 623 str. nustatytą 20 kalendorinių dienų terminą neapskundė priimto nutarimo. Teismas visiškai nepagrįstai atnaujino terminą skundui dėl nutarimo paduoti. J. S. apie priimtą nutarimą bei jam paskirtą nuobaudą buvo informuotas 2018 m. rugpjūčio 18 d., galutinis sprendimas dėl teisinės pagalbos teikimo ir advokato skyrimo buvo priimtas 2019 m. gegužės 10 d., tačiau asmuo į teismą su skundu kreipėsi tik 2019 m. lapkričio 15 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo nutarimo, kuriuo asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn, priėmimo.
4.3. Nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. S. važiavo be bilieto. Teismas, esant neaiškioms faktinėms aplinkybėms nekvietė liudyti patikrinimą vykdžiusių kontrolierių, be jokio pagrindo rėmėsi tik J. S. parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu bei suinteresuoto asmens, jo žmonos, S. S., parodymais. Teismas nutarime nurodo, jog nėra įrodymų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, tačiau nevertino byloje surinktų rašytinių įrodymų - 2018 m. sausio 15 d. patikrinimo akto Nr. Z03650, 2018 m. sausio 16 d. UAB „D“ kontrolierių tarnybinio pranešimo, 2018 m. liepos 12 d. administracinio nusižengimo protokolo ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo bylai reikšmingų aplinkybių, t. y., kad du asmenys važiavo autobusu turėdami tik vieną bilietą už pilną kainą ir tik vienas iš tų asmenų turėjo teisę įsigyti bilietą su 50 % nuolaida (S. S. kontrolės metu pateikė dokumentą, įrodantį teisę įsigyti autobusų lengvatinius bilietus, o J. S. tokio dokumento neturėjo ir kontrolierėms nepateikė). Todėl, net jeigu įstatymų leidėjas ir numatytų galimybę naudoti vieną pilnos kainos bilietą vietoj dviejų bilietų su nuolaida, faktinės bylos aplinkybės rodo, kad vienas iš asmenų - J. S. važiavo autobusu be dokumentų, suteikiančių teisę įsigyti lengvatinius bilietus ir už tokią veiką taip pat yra numatyta administracinė atsakomybė. Pažymi, kad teisės aktai nesuteikia teisės dviem keleiviams, turintiems teisę įsigyti bilietus su 50 % nuolaida, važiuoti su vienu pilnos kainos bilietu. Administracinių nusižengimų kodekse numatytas draudimas naudoti pilnos kainos bilietą vietoje dviejų lengvatinių bilietų. ANK 446 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė vežėjui už dviejų ar daugiau važiavimo bilietų su nuolaida pardavimą vietoj vieno važiavimo bilieto arba dviejų ar daugiau važiavimo bilietų su nuolaida duomenų išspausdinimą viename važiavimo biliete. Nors šiame straipsnyje atsakomybė numatoma vežėjui, tačiau tai neeliminuoja keleivio pareigos būti sąžiningu, laikytis lengvatinių bilietų įsigijimo nustatytos tvarkos. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklių (patvirtintose LR Susisiekimo ministro 2011-04-13 įsakymu Nr. 3-223) 57 punkte aiškiai numatytos keleivio pareigos: įsigyti bilietą (bagažo kvitą) (57.1.), saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui ar kontrolę vykdančiam pareigūnui reikalaujant (57.2.), kelionės metu turėti ir pateikti kontrolę vykdančiam pareigūnui reikalaujant dokumentų originalus, patvirtinančius teisę į transporto lengvatas (reguliarių reisų metu) (57.5.2). Akivaizdu, kad nurodyti teisės aktai nustato pareigą kiekvienam keleiviui, važiuojančiam viešuoju transportu, turėti kelionės bilietą, jį tinkamai pažymėti, saugoti iki kelionės pabaigos bei kontrolės metu pateikti jį kontrolę vykdančiam pareigūnui, taip pat turėti dokumentus, patvirtinančius keleivio teisę įsigyti bilietą su nuolaida. J. S. nepateikė kontrolieriui bilieto ir šis faktas įrodytas byloje surinktais įrodymais.
5. Atsiliepimo į apeliacinį skundą J. S. nepateikė, tačiau pateikė prašymą VšĮ „K“ apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
7. J. S. pateikė prašymą VšĮ „K“ apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jokių aplinkybių dėl ko byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka nenurodoma.
8. ANK 651 straipsnis reglamentuoja bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimą. Minėto straipsnio 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta bendra taisyklė, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas išimtis. Teismas nagrinėja bylas žodinio proceso tvarka, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas – paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, ir kai asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šiuo atveju nėra pateikti nauji įrodymai, nenurodyta ir naujų aplinkybių, galinčių turėti reikšmę sprendimo priėmimui, todėl teismas sprendžia, kad būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nėra.
9. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, J. S. prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama pagal ANK 651 straipsnį rašytinio proceso tvarka.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo byla pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį J. S. nutraukta. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi nutarimą, nesutinka su teismo pozicija, kad byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad nusižengimą padarė J. S.. Mano, kad teismas nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylą remdamasis tik administracinėn atsakomybė patraukto asmens ir suinteresuoto asmens parodymais, tuo tarpu kitų byloje esačių įrodymų nevertino. Taigi nesutinkama su įrodymų vertinimu. Be to, apeliaciniame skunde keliami klausimai ir dėl nepagrįsto termino atnaujinimo skundui dėl Institucijos nutarimo paduoti bei dėl rungtyniškumo, lygiateisiškumo principų pažeidimo.
Dėl termino skundui dėl Institucijos nutarimo paduoti atnaujinimo
11. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismu, kad J. S. terminą skundui dėl Institucijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai J. S. atnaujino terminą skundui paduoti. Šuo atveju atsižvelgus į tai, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl J. S. neveikimo, o dėl užsitęsusios antrinės teisinės pagalbos skyrimo J. S. procedūros, neatnaujinus termino, kaip visiškai teisingi nurodė apylinkės teismas, būtų pažeista viena iš esminių asmens teisių apskųsti teismui institucijos nutarimą ir taip būtų užkirstas kelias patikrinti institucijos nutarimo pagrįstumą. Kita vertus, pažymėtina, kad šio procesinio klausimo išsprendimas, neturi jokios įtakos baigiamojo teismo akto pačiam turiniui, kurio teisėtumą ir pagrįstumą apeliantas ginčija nagrinėjamoje byloje.
Dėl rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principų pažeidimo
12. Apeliantas teigia, kad byla nepagrįstai buvo išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant, todėl buvo pažeisti rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali nuspręsti, kad posėdyje būtinas administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno dalyvavimas ir iškviesti jį pagal šaukimą. Nagrinėjamu atveju VšĮ „K“ buvo žinoma apie nagrinėjamą J. S. skundą. Apeliantas teismui pateikė medžiagą, susijusią su skundžiamo nutarimo priėmimu, savo poziciją dėl skundo išdėstė atsiliepime į pareikštą skundą, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Teismas taip pat nenustatė nutarimą priėmusios Institucijos atstovo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu. Įvertinus tai, kad Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nėra privalomas, nėra pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą jų atstovui nedalyvaujant ir taip pažeidė rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principus.
Dėl ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo
13. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
14. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad J. S. padarė ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Nutraukdamas bylą teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai pagrindė savo išvadą, pasisakė dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo, todėl padarė argumentais pagrįstą išvadą, kuri yra teisinga ir atitinkanti byloje esančius įrodymus.
15. Bylos medžiaga nustatyta, kad apylinkės teismas, analizuodamas J. S. skundo argumentus, vadovavosi byloje esančia visa rašytine medžiaga bei teisme duotais J. S. parodymais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, o ne tik J. S. bei jo sutuoktinės S. S. parodymus. Kaip matyti, teismas būtent iš byloje esančių rašytinių įrodymų: 2018 m. sausio 15 d. patikrinimo akto Nr. Z03650, 2018 m. sausio 16 d. UAB „D.“ kontrolierių tarnybinio pranešimo, 2018 m. liepos 12 d. administracinio nusižengimo protokolo ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo nustatė visas nusižengimo aplinkybes, t. y. kad J. S. važiavo autobusu be bilieto ir kontrolės metu nepateikė kontrolei bilieto, o bilietą Nr. EAP-05 991823 už 0,80 ct pateikė bendrakeleivė. Taigi iš esmės buvo nustatyta, kad J. S. autobusu važiavo kartu su savo sutuoktine ir pastaroji turėjo bilietą. J. S. nuo pat pradžių tvirtino kontrolieriui, kad jo bilietas yra pas S. S.. Patikrinimo akte Nr. Z03650 užfiksuotas J. S. paaiškinimas, kad jis važiavo su bilietu už 0,80 ct su kitu neįgaliu asmeniu, neturėjo asmens dokumento, leidžiančio važiuoti sumažintu tarifu (b. l. 10). Tačiau kaip patvirtina bylos medžiaga, kontrolierius nebandė aiškintis, ar iš tiesų S. S. turi J. S. bilietą ar ne. Taigi iš esmės nėra byloje neginčijamų įrodymų, kad būtent J. S. važiavo neturėdamas bilieto.
16. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad byloje įrodyta ir to neginčija pats J. S., kad du asmenys važiavo autobusu turėdami tik vieną bilietą už pilną kainą ir tik vienas iš tų asmenų turėjo teisę, įsigyti bilietą su 50 % nuolaida (S. S. kontrolės metu pateikė dokumentą, įrodantį teisę įsigyti autobusų lengvatinius bilietus, o J. S. tokio dokumento neturėjo ir kontrolierėms nepateikė) ir ši aplinkybė, pasak apelianto, taip pat rodo, kad J. S. padarė pažeidimą. Sutiktina su apeliantu, kad važiavimas keleivinėmis kelių transporto priemonėmis įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų, užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 446 straipsnio 2 dalis), tačiau šiuo atveju J. S. neinkriminuotas ANK 446 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, ar J. S. padarė ir šį nusižengimą. Pažymėtina, kad būtent administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu ir šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Šiuo atveju skundžiamu nutarimu J. S. nubaustas tik pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, todėl tik dėl šiame straipsnyje numatyto nusižengimo teismas galėjo pasisakyti. Taigi nors nurodoma, kad J. S. nesilaikė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklių 57.5.2 punkto reikalavimų, tačiau taikyti administracinę atsakomybę dėl to negalima, nes toks teisės pažeidimas jam nėra inkriminuotas.
17. Apelianto manymu, faktas, jog su vienu pilnos kainos bilietu važiavo du asmenys, kurie turi teisę įsigyti bilietą su 50 proc. nuolaidą, neeliminuoja J. S. kaltės, nes teisės aktai draudžia dviem keleiviams, turintiems teisę įsigyti bilietus su 50 proc. nuolaida, važiuoti su vienu pilnos kainos bilietu. Visiškai sutiktina su apeliantu, kad du asmenys neturi teisės važiuoti su vienu pilnos kainos bilietu, nepaisant to, kad abu turi teisę įsigyti bilietą su 50 proc. nuolaida, tai pažymėjo ir apylinkės teismas, tačiau šiuo atveju teismas šią aplinkybę vertino ne kaip J. S. nusižengimą visiškai eliminuojančią aplinkybę, o tik kaip faktą, rodantį, kad iš esmės žala niekam nebuvo padaryta. Taigi, nesant neginčijamų įrodymų, kad būtent J. S. važiavo be bilieto, bei nustačius, kad iš esmės žala niekam nebuvo padaryta, apylinkės teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nutraukė administracinio nusižengimo bylą.
18. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apygardos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma neginčijamai nepatvirtina J. S. kaltės padarius ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su visais apylinkės teismo motyvais ir apygardos teismas, jų visų nekartodamas, konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Viešosios įstaigos „K“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.