- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-10
- Bylos Nr.
- 1-30-780/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57151-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Kaltinamasis
- Z. B.
- Nukentėjusysis
- R. B.
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Z. B. 2016 m. gruodžio 6 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), koridoriuje smurtavo prieš mažametį R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam ranka laikydama už burnos sukėlė fizinį skausmą bei ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl paviršinių odos įbrėžimų viršutinės lūpos kairėje pusėje ir dešiniame skruoste.
Kaltinamoji Z. B. kaltės nepripažino. Ji paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ir R. B. Jį žinojo kaip vaiką, kuris supyksta jeigu ko nors negauna. Jis ir anksčiau yra spjaudęsis, bet tokių incidentų nebuvo, jie sutardavo. Šiuo atveju R. B. su kitais vaikas atėjo į virtuvę prašyti sausainių, tačiau ji paaiškino, kad sausainius po pavakarių jiems duos auklė, nes buvo tokia tvarka. Tada vaikai supyko ir ją kažkas apspjovė per atidarytą langelį sienoje. Ji nematė kas į ją spjovė. Po kelių minučių ji išeidinėjo namo ir koridoriuje paklausė pas vaikus kuris į ją spjovė. Vaikai jai pasakė, kad spjovė R. B. P. R. B. ji paklausė jo kodėl jis spjaudosi ir norėjo rengtis namo. Tada R. B. spjovė jai antrą kartą į veidą. Po šio spjūvio ji uždengė savo ranka jam veidą, kad jis nesispjaudytų. Veido jam stipriau nespaudė, bet savo ranka veidą vaikui lietė. Nežino iš kur pas jį atsirado nubrozdinimai veide, gal galėjo atsirasti anksčiau. Nematė ar jie buvo tuo metu, kai vaikai atėjo į virtuvę prašyti sausainių. Po to kai ji uždengė ranka vaikui veidą jis pradėjo rėkti, keikti ją, griebė už plaukų. Tuo metu atėjo socialinė darbuotoja ir vaiką nusivedė, o ji išėjo namo. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nemano, kad vaikui padarė žalos. Ji su R. B. susitaikė kitą dieną, dabar jie gerai sutaria, jis ją pasveikino gimtadienio proga.
Ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustas mažametis nukentėjusysis R. B. patvirtino, kad jį apdraskė globos namų virėja Z. Jis paaiškino, kad su kitais vaikais prašė sausainių, bet virėja jiems jų nedavė. Tada jis per langelį apspjovė virėją ir išėjo iš virtuvės į koridorių. Į koridorių atėjo ir virėja, klausė kodėl jis spjaudosi. Jis dar kartą apspjovė virėją, griebė jai už plaukų. Virėja koridoriuje suspaudė jam burną su savo ranka ir tuo metu jį apdraskė. Apklausos metu mažametis parodė kaip kaltinamoji ranka jam uždengė burną ir patvirtino, kad spaudė jam veidą, paaiškino, kad jam skaudėjo ir po to jis verkė (b. l. 34-35, apklausos vaizdo įrašas – paketas prie bylos N. 1).
Liudytoja E. L. patvirtino, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir matė incidentą koridoriuje tarp mažamečio R. B. ir virėjos Z. B.. Paaiškino, kad būdama savo kabinete išgirdo triukšmą koridoriuje ir išbėgo pažiūrėti. Netoli virtuvės, koridoriuje pamatė, kad R. B. stovi nugara atsirėmęs į sieną, o Z. B. laikė uždengusi savo ranka jo veidą. Vaikas rėkė buvo visas raudonas, įsiutęs. Virėjos ranka lietė R. B. veidą, ji klausė kodėl jis spjaudosi. Kai kaltinamoji patraukė ranką nuo vaiko veido šis spjovė į kaltinamąją, spyrė jai į koją, griebė už plaukų ir pabėgo. Ji nuėjo pas R. B. ir jį ramino, nes jis labai verkė, visas iš įniršio drebėjo. Po kelių minučių ant vaiko veido išryškėjo įdrėskimas. Kai jis aprimo ji išėjo, bet po kelių minučių R. B. pas ją atėjo ir paprašė patepti veidą, sakė, kad skauda. Matė ant vaiko veido įdrėskimą, kurio nebuvo prieš tai, nes ji matė jį grįžusį iš mokyklos prieš kelias valandas. R. B. yra labai emocingas vaikas, jeigu jam kas nors nepatinka arba kas nors neleidžiama, jis iš karto supyksta, mėto knygas, blogai elgiasi. Liudytoja patvirtino, kad uždengti burną supykusiam vaikui negeras būdas jį nuraminti, nes tada jis niršta, pyksta ir nori padaryti kažką negero.
Liudytoja E. K. patvirtino, kad dirba (duomenys neskelbtini), bet incidento tarp mažamečio R. B. ir virėjos Z. B. pati nematė. Apie tai žino tik iš paties vaiko ir kitos socialinės darbuotojos. Liudytoja paaiškino, kad įvykio dieną pas ją į kabinetą atėjo R. B., kurio žandas buvo paraudęs ir pateptas kremu. Pamačiusi vaiką ji paklausė kas jam nutiko ir jis pasakė, kad jį apdraskė virėja. R. B. jai sakė, kad norėjo sausainių, pripažino, kad apspjaudė virėją. Vaikas sakė, kad kita socialinė darbuotoja E. jam patepė veidą kremu. Su R. B. ji nuėjo į virtuvę išsiaiškinti kas įvyko ir sutiko kolegę E. Ši pasakė, kad virėja apsidraskė su R.. Šis vaikas turi elgesio ir emocijų sutrikimą, jis labai greitai supyksta. Jo emocinį sutrikimą darbuotojai žino, jis lankosi pas psichiatrą. Virėja gal to ir nežino, bet ji ir neturi spręsti incidentų su vaikais. Tramdyti vaiką uždengiant ranka jam burną yra netinkamas būdas, nes tai sukelia agresiją.
Liudytojas A. Č. paaiškino, kad gyvena kartu su R. B. (duomenys neskelbtini). Jis patvirtino, kad valgė valgomajame tuo metu, kai R. B. atėjo į virtuvę ir prašė pas virėją sausainių. R. B. buvo valgomajame, o virėja buvo kitoje pusėje už langelio. Kai virėja nedavė sausainių R. B. susinervino, pradėjo keiktis visokiais žodžiais, o kai uždarė langelį pradėjo belsti į jį. Neatsimena ar R. B. per langelį spjaudė į virėją, bet lyg tai girdėjo spjaudymo garsą. Tuo net toks spjaudymas tarp vaikų buvo paplitęs. Iš valgomojo pirmiau išėjo vaikai, o už kelių minučių išėjo ir virėja. Jis liko sėdėti valgomajame ir baigė pietus. Valgomojo durys buvo atidarytos, todėl koridoriuje girdėjo R. B., virėjos balsus, girdėjo ir socialinės darbuotojos L. balsą. R. B. keikėsi, buvo supykęs. Liudytojas patvirtino, kad nematė kas įvykdo koridoriuje, bet po incidento nepraėjus nei minutei, eidamas į kambarį, koridoriuje prie veidrodžio matė, kad socialinė darbuotoja L. tepė R. B. veido sritį, nes jo veidas buvo apdraskytas. Kai R. B. atėjo į virtuvę prašyti sausainių ant jo veido įbrėžimų atrodo nematė. Vėliau jis su kita globotine A. nusivedė R. B. į A. kambarį ir nufotografavo jo veidą. Nuotraukose matėsi įdrėskimai virš lūpos ir žande. R. pasakė, kad koridoriuje jį apdraskė Z. savo pirštais. Nuotraukas jis nusiuntė Vaiko teisių skyriaus specialistei Daliai Kasiulionienei, kuria pasitiki. Prieš tai apie incidentą pranešė auklytei.
Liudytoja A. P. paaiškino, kad gyvena kartu su R. B. (duomenys neskelbtini). Ji patvirtino valgė valgomajame tuo metu, kai R. B. su kitais vaikais atėjo į virtuvę ir prašė pas virėją sausainių. Kai negavo sausainių R. B. pradėjo pykti, maištauti, kažkaip negražiai virėją vadino, spardė virtuvės duris, pradėjo spjaudytis. R. B. spjovė į virėją kai ji išėjo iš virtuvės norėdama jį nuraminti. Tada R. B. išbėgo į koridorių, o virėja išėjo paskui jį. Liudytoja patvirtino, kad valgydama girdėjo R. B. balsą koridoriuje. Pavalgiusi nuėjo link D. kambario, bet eidama R. B. nematė. Jį pamatė prie jo kambario durų maždaug po 10 minučių. R. B. atbėgo verkdamas ir ji paklausė kodėl jis verkia. R. B. pasakė, kad jį apdraskė virėja. Tuo metu atėjo socialinė darbuotoja E. ir, paklaususi kas nutiko, nusivedė R. B. į kabinetą. Jam išeinant su E. matė, kad R. veidas nuo verkimo buvo raudonas, o kairėje pusėje matėsi įbrėžimas. P. R. B. matė apie 17-18 valandą, kai darbuotojai išeidinėjo iš darbo. Tada dar labiau matėsi tas pats įdrėskimas ir išryškėjo kitas įdrėskimas, kuris buvo prie nosies, virš lūpos. A. Č. pasakė, kad reiktų nusiųsti R. nuotraukas Vaiko teisių apsaugos skyriui, todėl ji savo telefonu padarė kelias nuotraukas ir persiuntė A. į jo elektroninį paštą. Šis nusiuntė jas Vaiko teisių apsaugos skyriui. Nuotraukose matėsi įbrėžimas prie lūpos ir patinimas ant veido.
2016-12-07 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo patvirtina, kad 2016-12-06 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas elektroniniu paštu su pridedamomis nuotraukomis, kad prieš minėtos globos įstaigos globotinį R. B., gim. (duomenys neskelbtini), virėja Z. B. panaudojo fizinį smurtą (b. l. 1).
Iš (duomenys neskelbtini) rūpintinio A. Č. atsiųstų nuotraukų, ypač skaitmeninių, pateiktų kompaktiniame diske, matyti, jog berniuko veide yra matomas odos įbrėžimas virš viršutinės lūpos kairėje veido pusėje, odos įbrėžimas ir patinimas dešiniame skruoste, dvejose vietose (b. l. 2-6, CD laikmena b. l. 139).
Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-21).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 1198/2016(06) konstatuota, kad R. B. dėl paviršinių odos įbrėžimų viršutinės lūpos kairėje pusėje, dešiniame skruoste padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryta kieto, turinčio ribotą paviršių, daikto poveikyje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 28).
Nurodyti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, nukentėjusiojo veido nuotraukos, padarytos iš karto po kaltinamosios konflikto su nukentėjusiuoju, teismo medicinos eksperto pateikta specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų veide visiškai paneigia kaltinamosios gynybos versiją, kad mažametis R. B. galėjo būti sužalotas dar iki šio įvykio ir patvirtina kaltinamosios kaltę pagal jai pareikštą kaltinimą.
Visų pirma pažymėtina, kad pats nukentėjusysis R. B. aiškiai patvirtino, kad jo veidą apdraskė kaltinamoji. Abejoti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, nes jis jau yra tokio amžiaus kai gali papasakoti įvykio esmines aplinkybes, savo mintis moka išreikšti pakankamai aiškiai ir iš jo pasakojimo galima nustatyti įvykio esmines aplinkybes. Be to, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais vaiko žodžius. Pažymėtina, kad apklausos metu nukentėjusysis ne vieną kartą patvirtino, kad veidą jam apdraskė virėja, o savo netinkamo elgesio su ja jis taip pat neslėpė ir pripažino, jog spjovė į ją ir griebė jai už plaukų. Tai leidžia spręsti, kad vaikas visiškai sąžiningai ir atvirai papasakojo visas įvykio aplinkybes, net ir tas, kurios jam nenaudingos, ir kurias vaikai galėtų bandyti nuslėpti gėdindamiesi savo blogo elgesio. Kita vertus, kaip minėta, visas nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina visi kiti įrodymai. Liudytojai patvirtino, kad iki šio įvykio nukentėjusiojo veide jokių įdrėskimų ir paraudimų nebuvo, o jie ant R. B. veido išryškėjo praėjus kelioms minutėms po įvykio. Tai leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad visi veido odos įdrėskimai R. B. veide atsirado konflikto su kaltinamąja metu, o ne anksčiau, kaip teigia kaltinamoji. Tiek nuketėjusiojo R. B., tiek tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos E. L. parodymai, tiek pačios kaltinamosios parodymai leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo veidą įvykio metu lietė vienintelė kaltinamoji. Visų šių trijų asmenų parodymai patvirtina, kad kaltinamoji savo ranka uždengė nukentėjusiajam veidą, nes prieš tai jis spjaudė į kaltinamąją. Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad teismo medicinos eksperto surašytoje specialisto išvadoje konstatuoti paviršiniai odos įbrėžimai viršutinės lūpos kairėje pusėje ir dešiniame skruoste buvo padaryti kaltinamajai savo rankos pirštais spaudžiant nukentėjusiojo veidą. Apklausos vaizdo įraše nukentėjusiojo pademonstruotas judesys, kuriuo kaltinamoji jam spaudė veidą, ir nuotraukose matomų odos įbrėžimų lokalizacija patvirtina, kad šie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ne tik uždengus burną ranka, kaip teigia kaltinamoji, bet ir stipriai spaudžiant vaiko veidą, nes tik pirštų nagais, kurie yra vienintelė kieta ir pakankamai aštri pirštų dalis, galima taip pažeisti odą. Nukentėjusiojo veide odos įbrėžimai aiškiai matyti, jų dydis atitinka suaugusio žmogaus piršto nago dydį, įbrėžimai yra abejose veido pusėse, kas atitinka nukentėjusiojo parodytą judesį, kuriuo kaltinamoji jam suspaudė veidą abejose nosies pusėse.
Kaltinamoji savo kaltę neigia tvirtindama, kad ji tik uždengė R. B. burną tam, kad jis nespjaudytų, bet veido jam nespaudė ir odos įbrėžimų nepadarė. Tačiau tokie jos parodymai prieštarauja net ir jos pačios nurodytai įvykių eigai ir motyvui, dėl kurio ji savo ranka uždengė nukentėjusiojo burną. Pati kaltinamoji patvirtino, kad burną nukentėjusiajam uždengė po to, kai paklausė jo kodėl jis taip elgiasi, o vaikas jau antrą kartą į ją spjovė. Tai leidžia spręsti, kad kaltinamoji buvo supykusi, jautėsi pažeminta, todėl uždengusi nukentėjusiajam burną ji ne tik laikė savo ranką prie vaiko burnos, bet ir pykčio veikiama spaudė pirštais nukentėjusiojo veido odą ir įdrėskė ją savo nagais. Nustatytos aplinkybės ir nederamas vaiko elgesys su kaltinamąja neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas ir jai pačiai, todėl nesusivaldžiusi ji ir panaudojo prieš vaiką neadekvačią jėgą. Toks fizinis poveikis vaikui sukėlė skausmą, tą patvirtino ir jis pats, ir liudytoja E. L., kuriai jis skundėsi dėl skausmo, tai konstatuota ir teismo medicinos eksperto išvadoje.
Nors nustatytas nukentėjusiojo elgesys taip pat yra nederamas ir turėjo įtakos kaltinamosios veiksmams, tačiau tai negali būti pateisinimas fizinio smurto naudojimui prieš vaiką. Šioje situacijoje pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji yra globos įstaigos virėja, o ne socialinė darbuotoja ar pedagogė, todėl į jos pareigas neįeina vaikų auklėjimas. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji neturėjo įsitraukti į konfliktinę situaciją su vaiku ir juo labiau ją eskaluoti, bandydama aiškintis su elgesio ir emocijų sutrikimą turinčiu vaiku jo elgesio priežastis. Tam yra darbuotojai, turintys specialių žinių vaikų auklėjimo sityje. Tuo tarpu neturėdama pakankamai žinių ir įgūdžių bendrauti su specialių poreikių vaikais kaltinamoji savo tyčiniais veiksmais sukėlė mažamečiui R. B. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveiktos sutrikdymą, todėl tokia veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 3 d., kuri ir numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Kaltinamoji neabejotinai suvokė, kad toks vaiko veido suspaudimas pirštais, kai įbrėžiama net veido oda, sukelia mažamečiui skausmą, todėl jos veikoje yra tyčia elgtis būtent taip.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo nederamas elgesys su kaltinamąja prieš pat nusikaltimą išprovokavo kaltinamosios veiksmus, nes nukentėjusysis jai du kartos spjovė į veidą, keikė nepadoriais žodžiais ir tai neabejotinai išprovokavo kaltinamosios pyktį ir nesusivaldymą. Tai nėra aplinkybė, šalinanti atsakomybę už vaiko sužalojimą, tačiau ji laikyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes jeigu nebūtų buvę tokių nukentėjusiojo veiksmų, nebūtų padarytas ir šis nusikaltimas.
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.
Kaltinamoji padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių, ji pirmą kartą teisiama, nusikaltimą išprovokavo ir nederamas paties nukentėjusiojo elgesys, ji dirba ir gauna nuolatines pajamas, todėl remiantis BK 55 straipsniu, jai skirtina sankcijoje numatyta vienintelė su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Skirti kitas sankcijoje numatytas bausmes, kurios susiję su laisvės atėmimu, nėra pagrindo, nes nusikaltimas buvo padarytas spontaniškai, tam įtakos turėjo ir nukentėjusiojo elgesys, nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų linkusi naudoti smurtą, todėl nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne pavojų pasikartoti keliantis atvejis.
Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad byloje yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, kaltinamoji darbdavio ir seniūnijos charakterizuojama teigiamai, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o praeityje nebuvo bausta už šiukštesnius teisės pažeidimus, todėl jai skirtina mažesnio dydžio nei sankcijos vidurkis bausmė. Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad kaltės konstatavimas ir bausmės skyrimo faktas jau yra pakankama poveikio priemonė bausmės tikslams pasiekti, nes sulaukusi baudžiamosios atsakomybės už tokio pobūdžio spontanišką veiką kaltinamoji ateityje nusikaltimų nedarys. Todėl bausmės dydis šiuo atveju esminės reikšmės siekiant bausmės tikslų neturi, svarbu pats nubaudimas ir savo veiksmų pavojingumo suvokimas. Atsižvelgiant į nedideles kaltinamosios pajamas jai nustatytinas ilgesnis terminas baudai sumokėti nei Bausmių vykdymo kodekse numatyti 2 mėnesiai.
Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 10 d., 109–115 str.). Mažamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (globėjas) prašo priteisti 300 Eur neturinę žalą iš kaltinamosios. Civilinis ieškinys tenkintinas, nes nusikaltimo metu ir po jo mažametis nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, dėl smurto pobūdžio patyrė pažeminimą kitų vaikų akivaizdoje, jautė nepatogumus dėl apdraskyto veido, patyrė nesaugumo jausmą, nes sužalotas buvo jo gyvenamojoje ir jam artimoje aplinkoje, kurioje turėtų jaustis saugus. Visos šios aplinkybės įvertintos pinigais, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. pripažintinos neturtine žala, o CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo.
Įstatymas numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-244/2015). Šiuo atveju žala buvo padaryta žmogaus sveikatai, kuri yra labiausiai saugotina vertybė, be to, žala padaryta tyčiniais veiksmais, todėl tokiais atvejais priteisiama didesnio dydžio neturtinė žala nei neatsargių nusikaltimų atveju ar kėsinantis į kitas vestybes. Tačiau nusikaltimo pasekmės nebuvo sunkios, odos įbrėžimai greitai užgijo ir jokių liekamųjų reiškinių sveiktai nesukėlė. Be to, pats smurto pobūdis nebuvo labai pavojingas ar labai žeidžiantis nukentėjusįjį, nes ir pats nukentėjusysis savo veiksmais provokavo kaltinamosios atitinkamą elgesį. Todėl pagrindo priteisti didelę neturtinės žalos sumą nėra. Teismas sprendžia, kad teisinga piniginė satisfakcija, teisingai kompensuojanti mažamečio neturtinėms vertybėms padarytą žalą šioje situacijoje, visiškai atitinka prašomą priteisti 300 Eur sumą, nepažeidžia teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų ir atitinka dirbančios ir pajamas gaunančios kaltinamosios turtinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėjas
nusprendžia:
Z. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., ir nuteisti 20 MGL (dvidešimties minimalaus gyvenimo lygio) dydžio (753,20 Eur) bauda.
Baudą nustatyti sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 6801. Baudą galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale. Po baudos sumokėjimo kvitą būtina pateikti Lazdijų rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinį ieškinį patenkinti ir nukentėjusiajam R. B. priteisti iš kaltinamosios Z. B. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, pavedant šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise mažamečio R. B. globėjui Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centrui "Židinys".
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.