Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-10 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio l dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 5 MGL (188,30 Eur) dydžio bauda (sumokėta 2015-11-14), teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. K. 2015-05-04 apie 17.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) buto, (duomenys neskelbtini) mieste, laikydamas rankoje peilį, grasino fiziniu susidorojimu T. K., sakydamas, kad pripjaus, tokiais savo veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, kaltinamasis L. K. 2015-05-04 apie 17.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie prekybos centro „Maxima“ įėjimo, Šilutės pl. 68, Klaipėdos mieste, aktyviais veiksmais siekdamas išvengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos specialistui E. R., padarydamas jam muštinę plėštinę kairės plaštakos I tarpupirščio žaizdą, taip sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. K. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino. Dėl veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, parodė, kad jis su T. K. anksčiau mokėsi vienoje klasėje. Vieną dieną, kai jo nebuvo namuose, T. iš jo mamos išviliojo pinigus, todėl jis labai supyko, norėjo sužinoti tokio jo poelgio priežastis, todėl būdamas neblaivus parašė T. K. „Facebook“ paskyroje daug žinučių, tarp kurių buvo ir grasinančio pobūdžio, jų turinio neatsimena. Pripažįsta, kad nukentėjusysis, gavęs jo rašytas žinutes, galėjo išsigąsti. Po kiek laiko, nesulaukęs atsakymo į jo parašytas žinutes, važiuodamas iš sodo, pakeliui nuvyko pas T. K. į namus. Turėjo su savimi peilį, nes prieš tai dirbo sode, specialiai jo neėmė ir grasinti juo nežadėjo. T., pamatęs peilį, pabėgo, iškvietė policiją, o jis pasišalino iš įvykio vietos, peilį išmetė po balkonu. Dėl veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, parodė, kad jis aktyviais veiksmais siekdamas išvengti sulaikymo, priešinosi policijos pareigūnui, nevykdė jo teisėtų reikalavimų. Galėjo sužaloti policijos pareigūnui ranką, kai šis jam norėjo uždėti antrankius. Savo poelgius vertina neigiamai. Jis turi nervinių sutrikimų, vartoja vaistus nuo agresijos, nemigos. Byloje pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta, stengsis susirasti darbą ir juos atlyginti.

Nukentėjusysis T. K. parodė, kad jis su kaltinamuoju anksčiau mokėsi vienoje mokykloje, buvo bendraklasiai, draugai. Vieną kartą L. kieme iš draugų pasiskolino pinigų, jų po kiek laiko negrąžino, nes neturėjo iš ko. L. minėti asmenys pradėjo grasinti, todėl jis, norėdamas padėti draugui, nuėjo pas jo mamą ir savo vardu iš jos pasiskolino apie 400 litų (tikslios sumos neatsimena). Po kiek laiko L. mama jam pradėjo skambinti ir reikalauti paskolintų pinigų. Jis L. paprašė sutvarkyti šią problemą, tačiau L. pradėjo jam grasinti ir reikalauti mamos duotų pinigų. Jis pradėjo rašyti grasinančio pobūdžio žinutes „Facebook“ paskyroje, rodydavo draugams prileistus narkotikų švirkštus, teigdamas, kad juos suleis jam. Vėliau jis pradėjo grasinti ir jo tėvams, dukrai, žmonai. Šie grasinimai vyko apie dvejus metus, matydavo, kaip L. dažnai vaikščiodavo prie jo namų, todėl grasinimai jam atrodė realūs. Tą dieną, kai L. atvyko pas jį į namus, pastarasis prieš tai jam parašė grasinančią žinutę, kad jį pripjaus. Po kiek laiko išgirdo skambant durų skambutį. Jis migdė savo dukrą, todėl prie durų priėjo jo tėvas, kuris iškart pasakė, kad prie durų stovi L., laikydamas rankoje peilį. Jis nuėjo prie durų ir tik jam atidarius buto duris, L., laikydamas rankoje peilį, pradėjo šaukti, grasinti, kad jį pripjaus. Jis jį pastūmė, tada jo tėvas, išėjęs į koridorių, pasakė, kad kviečia policiją. L. su peiliu pradėjo pulti jo tėvą, todėl jis su koja išmušė iš L. rankų peilį. Peilis nukrito į koridoriaus apačią. Jie truputį apsistumdė. Tėvui iškvietus policiją, L. pabėgo. Tada jis su tėvu nuėjo pažiūrėti, kur šis nubėgo. Atvykus policijos pareigūnams, L. priešinosi sulaikomas. Jį sulaikė tik vienas pareigūnas. Į komisariatą jis važiavo tuo pačiu tarnybiniu automobiliu ir matė, kad policijos pareigūnas, kuris sulaikė L., buvo užsidėjęs servetėlę ant kairės rankos, matė, kaip pareigūnas spaudė ranką, nes jam skaudėjo. Prieš sulaikant kaltinamąjį jo rankos buvo sveikos, nes dirbo abiem rankomis. Mano, kad L. nesuprato, ką daro, nes jo akys buvo labai didelės, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o galimai ir nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vėliau sužinojo, kad jis turi psichikos sutrikimų.

Nukentėjusysis E. R. parodė, kad jis dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių kuopos specialistu. Tikslios įvykio dienos neatsimena, kai jam dirbant ekipaže „Dainava 20“, iš policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Klaipėdoje, grasinama peiliu. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko nukentėjusysis, kuris nurodė, kad kaltinamasis šalinasi iš įvykio vietos link Šilutės pl. 68. Staigiai apsisukus ir pajudėjus nurodyta linkme, kaltinamasis buvo pastebėtas prie parduotuvės „Maxima“ įvažiavimo, adresu Šilutės pl. 68. Jam išlipus iš tarnybinio automobilio, vaikinas buvo nusiteikęs agresyviai. Paprašius prieiti prie tarnybinio automobilio, norėjo pasišalinti, todėl jis, paėmęs už rankos, nusivedė kaltinamąjį prie automobilio. Paklausus, kodėl jis taip agresyviai nusiteikęs, vaikinas pradėjo reikšti pretenzijas, kad neva jis jam suplėšė striukę, batus. Tada jis uždėjo kaltinamajam antrankius, o šis vis muistėsi, kai staiga rankoje pajuto skausmą. Pasižiūrėjęs į ranką, pamatė, kad ji perbrėžta, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Sulaikius kaltinamąjį, nuvyko prie nukentėjusiojo namų, paėmė paaiškinimus tiek iš jo, tiek iš nukentėjusiojo tėvo. Abu vyriškiai paaiškino, kad kaltinamasis atėjo pas juos į namus. Jiems atidarius duris, kaltinamasis pagrasino peiliu, todėl vienas iš jų išmušė peilį kaltinamajam iš rankų. Nukentėjusysis su kaltinamuoju apsistumdė, o vėliau kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos. Nuvežus kaltinamąjį į komisariatą, pamatė, kad jo ranka kruvina, todėl išvyko į ligoninės priimamąjį. Nuvykus į ligoninę, jam buvo konstatuota plėštinė žaizda, ją susiuvo, apie mėnesį laiko jis negalėjo išeiti į darbą, nes žaizda buvo gili ir nuo bet kokio patempimo ji galėjo plyšti iš naujo. Negali pasakyti, kokiu momentu jam buvo sužalota ranka. Kaltinamajam aktyviais veiksmais vengiant sulaikymo, jis ranką galėjo susižaloti tiek į antrankius, tiek į striukės užtrauktuką (kaltinamojo striukė buvo atitraukta). Tvirtina, kad ranka jam buvo sužalota būtent dėl kaltinamojo veiksmų priešinantis. Po kiek laiko pas jį atvyko kaltinamasis su savo mama. Manė, kad jie atvyko atsiprašyti, tačiau kaltinamojo mama pradėjo jam grasinti, kad jis už viską atlygins.

Liudytoja V. T. parodė, kad ji dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiąja patrule. Tikslių įvykio aplinkybių nepamena, nes praėjo nemažai laiko. Tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Šiuo metu atsimena tik tiek, kad įvykio dieną nuvykus pagal iškvietimą prie prekybos centro „Maxima“, juos pasitiko žmogus, kuris paaiškino, kad jis buvo užpultas, ir nurodė į tam tikrą asmenį. Tada jos kolega E. R. nuėjo prie nurodyto asmens, kuris nuo pat pradžių buvo agresyviai nusiteikęs. Bandant sulaikomam asmeniui uždėti spec. priemones – antrankius, jis labai muistėsi, priešinosi pareigūnui. Pasodinus jį į tarnybinį automobilį, pradėjo šaukti, kad policijos pareigūnas jam sugadino striukę, už tai jie turės atsakyti, be to, vis stumdėsi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Važiuojant į policijos komisariatą, matė, kad jos kolegai E. R. buvo sužalotas rankos delnas, nors atvykstant į įvykio vietą ranka buvo sveika. Mano, kad jos kolega ranką galėjo susižaloti dėdamas sulaikomajam antrankius. Pristačius kaltinamąjį į komisariatą, E. R. išvyko į ligoninę.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad T. K. kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad 2015-05-04 apie 17.20 val. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs klasiokas L. K., jis bendro naudojimo laiptinėje grasino peiliu jį pripjauti. Bijodamas, jog jo nesužalotų, L. K. spyrė, ir šis nukrito nuo laiptų. Tuo metu atėjo jo tėvas J. K. ir daugiau L. K. jo nepuolė, tik žodžiais grasino. Tai girdėjo jo tėvas. Jie iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, L. K. pasipriešino sulaikomas. Mano, kad jo grasinimai buvo realūs, nes jis ne pirmą kartą jam grasina (1 tomas, b. l. 1).

Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad 2015-05-04 17.39 val. į Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 2-ąjį PK telefonu kreipėsi pranešėjas, vardu T., kuris nurodė, kad prie jo buto durų stovi vyras su peiliu. Turi tuoj pareiti jo žmona, todėl jis baiminasi, kad ji gali nukentėti. Teigia, kad vyras, stovintis prie durų, yra vartojęs narkotinių medžiagų (1 tomas, b. l. 12-13).

Iš 2015-08-05 apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Perklausius garso įrašą, nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambina T. K., kuris praneša apie prie durų stovintį vyriškį su peiliu, nurodo, kad jis yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (1 tomas, b. l. 23-25).

Iš 2015-10-22 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. K. tyrėjai pateikė susirašinėjimo su L. K. išklotinę, kurioje yra grasinančio pobūdžio pranešimų (1 tomas, b. l. 26-40).

Iš policijos pareigūno E. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-05-04 apie 17.35 val. ties (duomenys neskelbtini) namu policijos pareigūnus sustabdė T. K., kuris paaiškino, kad prieš 5 minutes prie jo buto durų atėjo vyriškis su peiliu rankoje ir grasino susidoroti su juo bei jo šeima. Minėtą asmenį nurodė pirštu einantį Statybininkų pr., nuo I. Simonaitytės g. link Šilutės pl. Prie nurodyto asmens privažiavo nedelsiant. Pradėjus bendrauti su nurodytu asmeniu, jis bandė bėgti, sulaikomas aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, priešinosi tam. Jis sulaikytą pilietį atrėmė į tarnybinį automobilį, uždėjo antrankius. Pasodinus į automobilį, pastebėjo, jog jo kairėje rankoje yra plėštinė žaizda. Sulaikymo metu juto skausmą rankoje (1 tomas, b. l. 47).

Lietuvos policijos mokyklos R14-3 mokymo grupės kursantė V. T. bei Klaipėdos AVPK VTB Prevencijos skyriaus specialistė V. S. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir policijos pareigūnas E. R. (1 tomas, b. l. 48, 49).

Specialisto išvadoje Nr. G 803/15(03) konstatuota, kad E. R. padaryta muštinė plėštinė kairės rankos plaštakos I tarpupirščio žaizda. Sužalojimas atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes – padarytas buku daiktu ar įrankiu. E. R. padaryta kairės plaštakos žaizda atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 tomas, b. l. 66).

Iš 2015-08-17 apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas iš tarnybinio automobilio „Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darytas 2015-05-04 apie 17.35 val., kuriame užfiksuotas pareigūnų bei L. K. pokalbis (1 tomas, b. l. 93-96).

Iš policijos pareigūno V. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-05-04 18.30 val. dirbant ekipaže „Puma 19“ su patrule S. M., iš budėtojo dalies buvo gautas pranešimas, kad priešais (duomenys neskelbtini), jaunuolis išmetė peilį. Atvykus nurodytu adresu, prie jų priėjusi moteris nurodė, kad jaunuolis apie 180–190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apsirengęs mėlyna striuke, jis po (duomenys neskelbtini) namo balkonu numetė peilį. Nurodytoje vietoje buvo rastas sulankstomas peilis ruda rankena (1 tomas, b. l. 50).

Iš 2015-07-08 apžiūros protokolo matyti, kad rastas peilis apžiūrėtas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad peilis yra buitinės paskirties ir nepriskiriamas šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams (1 tomas, b. l. 98-102).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015-05-04 18.14 val. L. K. nustatytas 0,87 prom. neblaivumas (1 tomas, b. l. 113).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis L. K. 2015-05-04 apie 17.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) buto, Klaipėdos mieste, laikydamas rankoje peilį, grasino fiziniu susidorojimu T. K., sakydamas, kad pripjaus, tokiais savo veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo kaltė dėl minėtos veikos padarymo įrodyta nuosekliais nukentėjusiųjų T. K. ir E. R., policijos pareigūnės V. T. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Visi šie įrodymai sudaro vieningą visumą, sistemą, būtent iš jų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu patvirtinančios išvados. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų, 2015-05-04 17.39 val. buvo gautas pranešimas, kad prie buto durų stovi vyras su peiliu. Apie tai pranešė būtent T. K.. Kaltinamasis, nors ir tvirtina, kad jo elgesį nulėmė būtent nukentėjusiojo veiksmai, tačiau jis policijos nekvietė, pasišalindamas iš įvykio vietos, peilį paslėpė po (duomenys neskelbtini) namo balkonu (1 tomas, b. l. 50). Grasinimas papjauti buvo išsakytas kaltinamajam būnant neblaiviam, prieš tai „Facebook“ paskyroje rašant grasinančio pobūdžio žinutes. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis galėjo pagrįstai manyti, jog kaltinamasis peiliu galėjo jį nužudyti ar sunkiai sužaloti. Tad grasinimas vertintinas kaip realus. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas taip pat pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis L. K. 2015-05-04 apie 17.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie prekybos centro „Maxima“ įėjimo, Šilutės pl. 68, Klaipėdos mieste, aktyviais veiksmais siekdamas išvengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos specialistui E. R., padarydamas jam muštinę plėštinę kairės plaštakos I tarpupirščio žaizdą, atitinkančią nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis L. K. savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos veikos pripažino visiškai, be jo paties visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų T. K. ir E. R., policijos pareigūnės V. T. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, garso įrašo iš tarnybinio automobilio „Skoda Oktavia“ išklotinėje, specialisto išvadoje Nr. G 803/15(03) užfiksuota informacija bei kita aptarta įrodomoji medžiaga. L. K. veikė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad aktyviais veiksmais priešinasi valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, teisėtai vykdančiam savo pareigas, ir norėjo taip veikti, policijos pareigūnui, vykdžiusiam savo tarnybines pareigas, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia kaltinamojo L. K. veika kvalifikuotina pagal BK 286 straipsnį.

Kaltinamojo L. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Kaltinamasis L. K. padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalys), jis šių nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas, tačiau vėliau teistas vieną kartą už svetimo turto pagrobimą, yra jauno darbingo amžiaus. Bylos duomenimis, kaltinamasis gydėsi VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale nuo 2016-01-28 iki 2016-02-08, diagnozė – šizotipinis sutrikimas, paūmėjimas, atitinkantis ėmios psichozės epizodą (F21), žalingas narkotinių medžiagų iš kanapių naudojimas (F12.1) (2 tomas, b. l. 23). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-194/2016 nurodyta, kad nenustatyta, jog dėl psichikos sutrikimo L. K. būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti jam inkriminuojamų veikų padarymo metu. Šiuo metu L. K. diagnozuotas šizotipinis sutrikimas. Jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. L. K. priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia. Jis gali dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir būti teisiamas (2 tomas, b. l. 63-66). Įvertinus visas aptartas aplinkybes, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam L. K. už padarytus nusikaltimus skirtinos BK 145 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio sankcijose numatytos bausmės – baudos (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta tvarka ir skirtina subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-05-04 18.00 val. iki 2015-05-05 15.40 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 23,14 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam E. R. suteiktas gydymo paslaugas (1 tomas, b. l. 76-79). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo L. K. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 23,14 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė ieškinį dėl 840,96 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam E. R. išmokėtą nedarbingumo išmoką (1 tomas, b. l. 84-85). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo L. K. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistina 840,96 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenos su 2015-05-04 garso įrašais, esančiais byloje, bei sulankstomas peilis, supakuotas popieriniame voke, saugomas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariate (1 tomas, b. l. 103), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – 30 MGL (1130 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę L. K. paskirti 40 MGL (1506 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti L. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-05-04 18.00 val. iki 2015-05-05 15.40 val. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo L. K. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 23,14 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo L. K. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisti 840,96 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenas su 2015-05-04 garso įrašais, esančiais byloje, bei sulankstomą peilį, supakuotą popieriniame voke, saugomą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.