Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-29 · Byla Nr. ATP-789-648/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
ATP-789-648/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-789-648/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-05807-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuriuo R. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., R. N. paskiriant galutines administracines nuobaudas – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-12-09, apie 20 val., Šiltnamių g. ties Jonažolių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 730“, v/n (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį „Škoda Fabia“, v/n (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius, po ko R. N. pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 132 ir 232 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

R. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-10 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių įrodymų, kad automobilis „BMW 730“, v/n (duomenys neskelbtini), dalyvavo kokiame nors eismo įvykyje. Visas teismo nutarimas yra grindžiamas vien liudytojos R. L. parodymų pagrindu. Kadangi ši liudytoja nematė jokio eismo įvykio bei jo, vairuojančio automobilį, todėl jos parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis keitė parodymus bendraudamas su R. L., todėl pastarosios parodymai gali būti vertinami tik kaip specialistės nuomonė. Iš jos parodymų matyti, kad jis (R. N.) buvo atvykęs į policiją, bet atsisakė nuplauti automobilį. Kadangi jis neturi tokios pareigos ir neprivalo jos vykdyti, todėl toks reikalavimas buvo nepagrįstas. Ši specialistė neturi jokios kvalifikacijos nustatyti, ar jo automobilis „BMW 730“ buvo apgadintas ir ar automobilio „Škoda Fabia“ apgadinimai atitinka automobilio „BMW 730“ apgadinimus. Šioje byloje nebuvo paskirta ekspertizė, todėl R. L. nurodytos aplinkybės apie nustatytus faktus yra nepriimtinos.

Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas V. L. nurodė jo (R. N.) automobilio „BMW 730“ valstybinį numerį. Šis policijos pareigūnas teigė, kad jam tokį valstybinį numerį nurodė nukentėjusysis. Tuo tarpu nukentėjusysis P. Ž. parodė, kad jis nematė automobilio „BMW 730“ valstybinio numerio, o jam tokį nurodė kiti asmenys. Šie asmenys nenustatyti ir neapklausti. Taigi, nėra nustatyta, kad būtent automobilis „BMW 730“ sukėlė eismo įvykį, juo labiau nėra pagrindo manyti, kad jis vairavo šį automobilį. Teisme apklausta liudytoja patvirtino, kad jis nurodytu įvykio metu buvo pas kirpėją ir kirposi, todėl jis niekaip negalėjo dalyvauti eismo įvykyje. Teigia, kad yra praleistas administracinės nuobaudos 6 mėnesių skyrimo terminas, todėl ir šiuo pagrindu administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog R. N. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

R. N. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. R. N. inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo diena yra 2011-12-09. Taigi, jam administracinės nuobaudos galėjo būti paskirtos iki 2012-06-09. Apylinkės teismas 2012-05-10 priėmė nutarimą nubausti R. N. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. nuostatos.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. N. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

R. N. apeliaciniame skunde neigia inkriminuotu laiku vairavęs automobilį „BMW 730“, v/n (duomenys neskelbtini), sukėlęs eismo įvykį ir pasitraukęs iš eismo įvykio vietos. Tokie apelianto teiginiai prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams.

2011-01-01 automobilio nuomos sutartis Nr. 0194 patvirtina, kad UAB „A (duomenys pakeisti)“ išnuomojo R. N. automobilį „BMW 730“, v/n (duomenys neskelbtini), iki 2011-12-31 (b.l. 14-15). UAB „A“ atstovas A. K. teismo posėdyje parodė, kad jis mano, jog minėtą automobilį vairuoja R. N. (b.l. 68). Taigi, minėtas automobilis buvo apelianto žinioje. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė nubaustojo versiją, jog nutarime nurodytu laiku ir vietoje automobilį „BMW 730“, v/n (duomenys neskelbtini), vairavo K. B., kadangi su juo 2011-12-08 buvo sudaryta panaudos sutartis. Kaip teisingai teigiama skundžiame nutarime, abejotina, ar svetimas turtas (automobilis) gali būti išnuomotas asmeniui, kuris prieš atsirandant civiliniams santykiams turto valdytojui R. N. nėra pateikęs jokių asmens dokumentų ir nebuvo reikalaujami šie duomenys, nors automobilis „BMW 730“ buvo perduotas K. B. su visais transporto priemonės reikiamais dokumentais, tuo labiau, kad automobilis buvo duotas naudotis neatlygintinai. Atkreiptinas dėmesys, kad panaudos sutartyje yra skirtingai rašomas K. B. vardas, prie paso numerio parašyta neaiški numerių kombinacija (b.l. 19). R. N. taip pat negalėjo nurodyti K. B. telefono numerio, neaišku kokiu dokumentu remiantis jis rašytiniame paaiškinime nurodė K. B. gimimo datą, nes nei automobilio panaudos sutartyje, nei transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktuose, taip pat prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite nėra tokios informacijos (b.l. 19-21, 35). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2012-04-11 rašte nurodė, kad ji neturi duomenų apie tai, jog K. B. būtų pateikęs prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (b.l. 64). Visos minėtos aplinkybės leidžia abejoti tuo, kad eismo įvykio metu automobilį „BMW 730“, v/n (duomenys neskelbtini), vairavo K. B.. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentais, kuriais atmesta R. N. versija, kad jis inkriminuotu laiku buvo kirpykloje, ir jų nebekartoja. Taigi, šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad būtent apeliantas vairavo automobilį „BMW 730“, v/n (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu su automobiliu „Škoda Fabia“.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas P. Ž. parodė, kad įvykio vakarą jis vairavo automobilį „Škoda Fabia“ ir važiavo paskui autobusą Lazdynėlių link apie 50 km/h greičiu. Bevažiuojant antra eismo juosta, jis pastebėjo, kad kažkas bando lenkti jį, tai buvo automobilis „BMW“, kuris lenkimo metu kliudė jo automobilį ir nesustodamas nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Minėto automobilio valstybinį numerį pasakė eismo įvykį matę asmenys. Kontakto metu buvo girdimas garsas, smūgis buvo pakankamai stiprus (b.l. 49). P. Ž. rašytiniame paaiškinime nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes. Be to, jis pažymėjo, kad automobilis, atsitrenkęs į jo automobilį, buvo juodos spalvos (b.l. 11).

Policijos pareigūno V. L. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2011-12-09 patruliuojant kartu su kolega M. P., jie 20.08 val. gavo pranešimą apie eismo įvykį Šiltnamių-Jonažolių g. sankryžoje. Eismo įvykio vietoje P. Ž. paaiškino, kad jo automobilį iš kairės pusės apvažinėjo automobilis „BMW 730“, v/n (duomenys neskelbtini), kuris šonu atsitrenkė į jo automobilį ir po smūgio nesustojęs pasišalino iš eismo įvykio vietos (b.l. 9). Teismo posėdyje V. L. nurodė tokias pačias aplinkybes (b.l. 49).

Eismo įvykio vietos schema ir fotolentelės patvirtina, kad automobiliui „Škoda Fabia“ sulankstytas kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinės durelės, sulaužytas kairės pusės veidrodėlis ir priekinis bamperis (b.l. 10, 28-29).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto ir fotolentelių matyti, kad automobiliui „BMW 730“, kuris yra juodos spalvos, brėžtas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, brėžtos ir lenktos priekinės dešinės pusės durelės, brėžtos galinės dešinės pusės durelės (b.l. 24-27).

Įvertinus minėtus įrodymus, nėra jokių abejonių, kad būtent automobilis „BMW 730“ apgadino automobilį „Škoda Fabia“. P. Ž. teigė, kad jis sužinojo automobilio, sukėlusio eismo įvykį, valstybinį numerį iš eismo įvykį mačiusių asmenų, kita vertus, jis pats nurodė, kad eismo įvykį sukėlė juodos spalvos „BMW“ markės automobilis. Minėti automobilio požymiai atitinka R. N. turimos transporto priemonės požymius. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių P. Ž. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti R. N., jo parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais. Byloje nustatyti transporto priemonių apgadinimų aukščiai ir jų pobūdis sutampa. Todėl nors šioje byloje nebuvo nustatyti asmenys, kurie pasakė P. Ž. automobilio, sukėlusio eismo įvykį, valstybinį numerį, tačiau nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad tai buvo būtent automobilis „BMW 730“, v/n (duomenys neskelbtini). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas priėmė skundžiamą nutarimą ne vien tik remdamasis liudytojos R. L. parodymais, o visais šioje byloje surinktais įrodymais. R. N. pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad policijos pareigūnė R. L. neturi teisės nustatyti, ar jo automobilis buvo apgadintas ir ar automobilio „Škoda Fabia“ apgadinimai atitinka automobilio „BMW 730“ apgadinimus, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, todėl tokie apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio mechanizmas yra aiškus, todėl šioje byloje nebuvo pagrindo skirti autotechninę ekspertizę. Taigi, eismo įvykį sukėlė R. N. vairuojamas automobilis.

Byloje nustatyta, kad apelianto vairuojamas automobilis „BMW 730“ pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas buvo susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įvertinus apgadinimų pobūdį ir lokalizaciją, darytina išvada, kad R. N. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Todėl jis taip pat pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas už minėtų teisės pažeidimų padarymą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-10 nutarimą R. N. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą nepakeistą ir R. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis