Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-20/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-18
Bylos Nr.
1A-20/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Jonas Algimantas Venckus (pran.)
Kaltinamasis
R. D.
Kreditorius
AB Vilniaus bankui ir AB bankui „Hansabankas“
Advokatai
Muradas Bakanas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-20/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teisėjų: Albino Bielskio, Lino Žukausko,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,gynėjui advokatui Muradui Bakanui,asmeniui, kuriam nutrauktas baudžiamasis procesas, R. D.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarties nutraukti baudžiamąjį procesą R. D. atžvilgiu baudžiamojoje byloje, kurioje R. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. D. Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas tuo, kad organizavo jo žinioje buvusio aprašyto didelės vertės turto perleidimą, o būtent: jis, būdamas AB (duomenys neskelbtini) , įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , esančios (duomenys neskelbtini) , generaliniu direktoriumi, turėdamas teisę disponuoti jo žinioje esančiu įmonės turtu bei duoti nurodymus pavaldiems asmenims dėl šio turto panaudojimo, žinodamas, kad AB (duomenys neskelbtini) , kuriai jis pats atstovavo, užtikrinant skolininko AB (duomenys neskelbtini) sutartinės prievolės, atsiradusios iš 2004-12-28 Kreditavimo sutarties (duomenys neskelbtini) įvykdymą, 2005-01-04 įkeitė kreditoriams AB Vilniaus bankui ir AB bankui „Hansabankas“ PET tipo plastikinių butelių pūtimo linijos įrengimus (aušintuve VEMER, PET pūtimo automatus, suspausto oro atšaldytoją, oro kompresorių SIAD WS3/580), kurie aprašyti Hipotekos lakšte (duomenys neskelbtini) , žinodamas, kad pagal 2004-12-28 Kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) yra įsipareigojusi neperleisti šio įkeisto turto be kreditorių sutikimo, veikdamas – tyčia, turėdamas pareigą gauti kreditorių AB Vilniaus banko ir AB banko „Hansabankas“ sutikimą turto perleidimui, tokios pareigos neatliko, t. y. negavęs kreditorių sutikimo, turėdamas tikslą šį aprašytą ir įkeistą turtą perleisti tretiesiems asmenims, 2006 metų lapkričio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, nurodė AB (duomenys neskelbtini) gamybos direktoriui A. G., pasirašyti PET tipo plastikinių butelių pūtimo linijos įrengimų 2006-11-01 Pirkimo-pardavimo sutartį tarp AB (duomenys neskelbtini) ir įmonės UAB (duomenys neskelbtini) , kuriai atstovavo jo dukra L. D.. A. G., nežinant, kad sutartyje nurodytas turtas buvo įkeistas ir sutikimas pardavimui negautas, pasirašius sutartį, jis davė nurodymą vyriausiajai finansininkei V. R. šiam įkeistam ir aprašytam ilgalaikiam turtui išrašyti pardavimo PVM sąskaitą faktūrą, paaiškindamas, kad leidimas pardavimui netrukus bus gautas. Po ko V. R., būdama R. D. suklaidinimo įtakoje, nurodė AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingai darbuotojai R. T. išrašyti minėto turto pardavimo PVM sąskaitą faktūrą. R. T. išrašius bei pastarajai ir L. D. pasirašius 2006-11-02 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) – buvo patvirtintas aušintuvės „Vemer“ - 4 567,93 Lt vertės, suspausto oro atšaldytojo - 8 371,02 Lt vertės, oro kompresoriaus SIAD WS3/580 - 98 915,90 Lt vertės, PET pūtimo automato – 283 416,87 Lt vertės, PET pūtimo automato - 367,35 Lt vertės t. y. viso 395 639,07 Lt vertės turto perdavimas pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) faktas, tačiau minėtas turtas liko AB (duomenys neskelbtini) patalpose, iš kur 2009-11-29 be pateisinamų dokumentų buvo perduotas UAB (duomenys neskelbtini) . Tokiu būdu jis organizavo neteisėtą AB SEB Vilniaus bankui ir AB bankui „Hansabankas“ įkeisto ir aprašyto 395 639,07 Lt vertės turto perleidimą kitam asmeniui, t. y. jis savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 246 straipsnio 2 dalyje.

R. D. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad organizavo apgaulingą AB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) , įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , esančios (duomenys neskelbtini) , generaliniu direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. nuostata „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“, - būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei teisingą ir savalaikį apskaitos dokumentų įforminimą, tikslu AB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje melagingai atvaizduoti neteisėtai parduotų įkeistų įrengimų grąžinimą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)" direktore L. D., žinodamas, kad 2006-11-01 uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)" neteisėtai parduoti PET plastikinių butelių pūtimo įrengimai, 395 639,07 Lt vertės, kurie žodiniu susitarimu buvo saugomi AB (duomenys neskelbtini) , 2009-11-29 be jokio teisinio pagrindo buvo perduoti uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų Rasa“, išvežant juos į šios įmonės nurodytą vietą ir negrąžinti, t.y. be pateisinamų dokumentų buvo saugomi jam nežinomoje vietoje, 2007-01-10 davė nurodymą AB „(duomenys neskelbtini)" vyriausiajai finansininkei V. R., remiantis 2006-01-10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" pateiktu prašymu dėl sutarties nutraukimo, anuliuoti 2006-11-01 d. PET plastikinių butelių pūtimo įrengimų pirkimo-pardavimo sandorį. V. R., nežinodama apie reikalaujamų atlikti veiksmų neteisėtumą, davė nurodymą atsakingai darbuotojai R. T. išrašyti ir apskaityti kreditinę PVM sąskaitą faktūrą. Pastarajai išrašius 2007-01-10 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) , UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorė L. D. pasirašė šį dokumentą, tuo apgaulingai patvirtindama PET butelių pūtimo linijos įrengimų - aušintuvės „Vemer“ - 4 567,93 Lt vertės, suspausto oro atšaldytojo - 8 371,02 Lt vertės, oro kompresoriaus SIAD WS3/580 - 98 915,90 Lt vertės, PET pūtimo automato - 283 416,87 Lt vertės, PET pūtimo automato -367,35 Lt vertės t.y. viso 395 639,07 Lt vertės turto grąžinimą, nors pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą šių įrengimų savo žinioje neturėjo, kadangi pagal 2006-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) šie įrengimai už 106 581 Lt sumą buvo parduoti uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų Rasa“. Po ko šios PVM sąskaitos faktūros duomenys apie realiai neįvykusią ūkinę operaciją buvo įrašyti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)" apskaitos registrus. Tokiu būdu jis veikdamas tyčia, pažeisdamas LR 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 dalies nuostatą- „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 12 str. 4 dalies nuostatą - „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ ir 13 str. 3 dalies reikalavimus - „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus", tyčia organizavo realiai neįvykusios ūkinės operacijos -395 639,07 Lt vertės PET butelių pūtimo įrangos grąžinimo akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)" atvaizdavimą įmonės buhalterinėje apskaitoje t.y. šis turtas nuo 2007-01-10 buvo įtrauktas į įmonės registrus ir apskaitytas, kaip esantis sandėlyje, nors faktiškai jo bendrovėje nebuvo, tuo iškraipant realią AB „(duomenys neskelbtini)" turimo turto būklę bei įsipareigojimus, dėl ko AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 395 639,07 Lt žala ir dėl ko iš dalies negalima nustatyti AB „(duomenys neskelbtini)" turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2007 metus, t. y. R. D. savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio l dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi nutraukė baudžiamąjį procesą R. D. atžvilgiu, motyvuodamas tuo, kad baudžiamasis procesas šioje baudžiamojoje byloje vyko pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3 straipsnio 8 punktą, kuriame suformuluotas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apskundė minėtą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį ir prašo nutartį panaikinti bei grąžinti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teisme.

Šalies argumentai

Prokuroras skunde nurodo, kad skundžiama Šiaulių apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, be to, ji priimta teismo, kuriam ši baudžiamoji byla neteisminga. Prokuroras pažymi, kad BPK 229 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, kai byla perduodama iš vienos apygardos apylinkės teismo kitos apygardos apylinkės teismui arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui. Tuo tarpu, 2009 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui patvarkymu šią baudžiamąją bylą paskyrus nagrinėti teisėjai V. P. – Tamošiūnaitei, teisėja priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme ši baudžiamoji byla negali būti nagrinėjama, kadangi yra teisminga tam teismui, kurio teritorijoje padaryta nusikalstama veika, todėl teisėja nutarė baudžiamąją bylą perduoti Šiaulių apygardos teismui. Ši nutartis, anot prokuroro, neteisėta ne vien todėl, kad iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, kai apygardos teismas prisiėmė Lietuvos apeliacinio teismo vadovams deleguotas funkcijas, bet nutartyje nurodytos iš esmės tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kadangi baudžiamoji veika padaryta tiek Šiaulių mieste, tiek Druskininkuose.

Prokuroras skunde teigia, jog apygardos teismas, priimdamas nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą R. D. atžvilgiu, rėmėsi vien kaltinamojo ir jo gynėjo jau anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu teiktų ir išnagrinėtų skundų motyvais, tuo pačiu, nepagrįstai konstatuodamas, kad ikiteisminis tyrimas dėl veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje, apskritai iki tol nebuvo atliekamas ir įtarimai R. D. anksčiau nebuvo pateikti. Prokuroro teigimu, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė O. Zabelina, laikydama pakankamai motyvuotu 2008 m. lapkričio 25 d. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus prašymą, pagrįstai 2008 m. gruodžio 1 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, kadangi nėra nustatyta jokių formalių reikalavimų, kaip turi būti suformuluotas ir surašytas prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą, teisėsaugos institucijų pareigūnai, gavę tokį prašymą, privalo įsitikinti, kad prašyme nurodyta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog iš tiesų gali būti padaryta nusikalstama veika ir pradėti ikiteisminį tyrimą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Todėl, apygardos teismo skundžiamos nutarties motyvai, jog prokurorė, nurodydama pradėti ikiteisminį tyrimą, neva, turėjo nurodyti kažkokius papildomus pagrindus bei vadovautis tik pareiškėjo motyvais, yra teisiškai nepagrįsti.

Prokuroras skunde nesutinka ir su apygardos teismo išvada, jog AB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius be jokio pagrindo kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi 2009 m. birželio 29 d. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė V. D. pareiškimu informavo, kad bendrovei žala nepadaryta. Prokuroro teigimu, patikrinus šio motyvo pagrįstumą, buvo nustatyta, jog minėtas dokumentas neatitinka tikrovės, kadangi vienas iš pagrindinių akcininkų – UAB (duomenys neskelbtini) paneigė, kad šis dokumentas buvo derintas su akcininkais, jie ir toliau laiko, kad turtinė žala jų interesams padaryta. Šis klausimas, anot prokuroro, buvo iškilęs ir 2010 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu, buvo prašoma išreikalauti minėtą AB ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės V. D. prašymą pagrindžiančius dokumentus, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas, tuo tarpu teismas rėmėsi dokumentais, kuriuose nurodytų duomenų pagrįstumas kelia rimtų abejonių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu gynybos prašymu prie baudžiamosios bylos buvo pridėta eilė dokumentų, tuo tarpu valstybinio kaltinimo prašymas apklausti specialistę G. K. dėl papildomų finansinių dokumentų ir anksčiau duotų specialisto išvadų, buvo atmestas.Teismas nutarė nagrinėti bylą nedalyvaujant specialistei ir sąraše nurodytiems liudytojams, kadangi R. D. atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas. Prokuroro nuomone, tenkindamas vien gynybos prašymus, teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 7 str. 2 d. nuostatas, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo metu turi lygias teises teikti įrodymus bei ginčyti kitos šalies argumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį ir bylą grąžino nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, be kita ko, konstatavęs, kad šis baudžiamasis procesas vyko dėl panašių, bet netapačių veikų ir pagal kitus BK straipsnius, todėl apygardos teismo motyvai dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo yra nepagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi patenkino iš dalies kaltinamojo R. D. kasacinį skundą, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad teisiamajame posėdyje priimtos teismo nutartys nutraukti bylą esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytoms aplinkybėms BPK X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos. BPK X dalyje nustatyta tvarka taip pat negali būti nagrinėjami skundai dėl minėtų nutarčių. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prokuroro paduotą skundą dėl pirmiau nurodytos Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarties BPK X dalyje nustatyta tvarka, padarė esminį BPK pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, asmuo, kuriam nutrauktas baudžiamasis procesas ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, t. y. šioje normoje suformuluotas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn. Šis principas taip pat įtvirtintas ir BK 2 straipsnio 6 dalyje.

Baudžiamojoje byloje esančiais procesiniais dokumentais patvirtinta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo priimta Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartis, R. D. buvo įtariamas tuo, kad jis, dirbdamas AB ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) , generaliniu direktoriumi ir disponuodamas įmonės turtu, veikdamas kartu su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriumi A. G., 2006 m. rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau 2006 m. lapkričio 1 d., duodamas A. G. žodinius nurodymus dėl 2004 m. gruodžio 28 d. AB SEB Vilniaus bankas ir AB bankui ,,Hansabankas“ įkeistos plastikinių butelių pūtimo įrangos perleidimo sandorių sudarymo, nurodė gamybos direktoriui A. G. neteisėtai, be kreditoriaus sutikimo, pasirašyti 2006 m. lapkričio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl bankams įkeistos plastikinių butelių pūtimo įrangos, vėliau, galiojant šiai pasirašytai sutarčiai, toliau tęsė derybas su UAB (duomenys neskelbtini) dėl tos pačios plastikinių butelių pūtimo įrangos perleidimo sandorių sudarymo, po ko, 2006 m. lapkričio 29 d., apie 10 val. 45 min. AB SEB Vilniaus bankas ir AB bankui ,,Hansabankas“ įkeista plastikinių butelių pūtimo įranga, susidedanti iš: aušintuvo „Vemer“ 4 567,93 Lt vertės, suspausto oro atšaldytojo 8 371,02 Lt vertės, oro kompresoriaus SIAD WS3/580 - 98 915,90 Lt vertės iš AB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) esančias UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, o PET pūtimo automatas 283 784,22 Lt vertės į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą ir tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą AB SEB Vilniaus bankas ir AB bankui ,,Hansabankas“ įkeistą AB ,,(duomenys neskelbtini) 395 639, 07 Lt vertės turtą, tokiais veiksmais R. D. buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje (t. 10, b. l. 42).

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinant R. D. nusikalstamų veikų, numatytų BK 246 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu (t. 15, b. l. 38–40). R. D. šioje byloje kaltinamas tuo, kad, būdamas AB ,,(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, organizavo neteisėtą AB SEB Vilniaus bankui ir AB bankui ,,Hansabankas“ įkeisto ir aprašyto 395 639,07 Lt vertės turto perleidimą kitam asmeniui bei tuo, kad, būdamas AB ,,(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi ir būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei teisingą ir savalaikį apskaitos dokumentų įforminimą, tyčia organizavo apgaulingą AB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą - realiai neįvykusios ūkinės operacijos - 395 639,07 Lt vertės PET butelių pūtimo įrangos grąžinimo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atvaizdavimą įmonės buhalterinėje apskaitoje, t. y. šis turtas nuo 2007 m. sausio 10 d. buvo įtrauktas į įmonės registrus ir apskaitytas, kaip esantis sandėlyje, nors faktiškai jo bendrovėje nebuvo, tuo iškraipant realią AB ,,(duomenys neskelbtini)“ turimo turto būklę bei įsipareigojimus, dėl ko AB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 395 639,07 Lt žala ir dėl ko iš dalies negalima nustatyti AB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2007 metus.

Lyginant R. D. pareikštus įtarimus ir kaltinimus, matyti, kad abiem atvejais R. D. inkriminuojama nusikalstama veika yra susijusi su plastikinių butelių pūtimo įrangos, susidedančios iš PET butelių pūtimo automato, oro kompresoriaus, aušintuvo ir atšaldytojo, galimai neteisėtu perleidimu kitiems asmenims ir išgabenimu iš AB ,,(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įtarimų, pareikštų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį, turinys yra identiškas: kaip inkriminuoto didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, taip ir neteisėto kaltininkui patikėto turto perleidimo kitiems asmenims atvejais R. D. padarytos veikos aprašymai sutampa, taigi, R. D. padaryta veika yra ta pati abiem atvejais, buvo pakeistas tik kaltinamojo padarytos veikos kvalifikavimas iš BK 184 straipsnio 2 dalies į BK 246 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad esant identiškam įtarimų ir kaltinimų, pareikštų R. D., turiniui abiejų procesų metu, R. D. padaryta veika galėjo būti kvalifikuota ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, t.y. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bei piktnaudžiavimo ir pirmuoju atveju kai R. D. buvo inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, kadangi vėliau kaltinimo turinys naujomis aplinkybėmis nebuvo papildytas ir kitaip nekito. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad kaltinimai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį ankstesnio proceso metu R. D. nebuvo pareikšti dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, bei prokuroro, kontroliavusio ikiteisminį tyrimą, kompetencijos stokos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, baudžiamasis procesas šioje baudžiamojoje byloje (dėl kaltinimų pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį) vyko pažeidžiant BPK 3 straipsnio 8 punkto nuostatas, kuriuose reglamentuotas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn. Todėl teisėjų kolegija pritaria Šiaulių apygardos teismo išvadoms ir laiko jas pagrįstomis.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismui 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl R. D. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (t. 10, b. l. 168-171). Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorė O. Zabelina 2008 m. gruodžio 1 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir pavedė jį atlikti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu nemotyvuotai buvo ignoruotas pareiškėjo prašymas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Be to, 2008 m. gruodžio 15 d. dėl minėto AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo prašymo buvo priimtas kitas procesinis sprendimas: Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojas V. B. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, konstatavęs, kad nėra aplinkybių, dėl kurių būtų įmanomas proceso atnaujinimas (t. 15, b. l. 68-69). Taigi, dėl to paties prašymo buvo priimti du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, reiškiantys skirtingą proceso eigą. Apeliacinės instancijos teismo manymu 2008 m. gruodžio 1 d. priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, buvo pažeisti BPK 446 straipsnio 3 dalies reikalavimai, t. y. priimtas sprendimas neatitinkantis gauto prašymo turiniui ir esmei, be to, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nesant nustatytoms naujoms R. D. padarytos veikos aplinkybėms ar kitai veikai, kvalifikavus R. D. galimai padarytą veika tik pagal kitus baudžiamojo įstatymo straipsnius esant tam pačiam veikos turiniui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos prokurorės veiksmus vertina nepagrįstais ir neteisėtais.

Prokuroras skunde nurodo, kad skundžiama Šiaulių apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ji priimta teismo, kuriam ši baudžiamoji byla neteisminga ir taip pažeistos BPK 229 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos. Šis prokuroro teiginys atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi skunde minima Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria byla buvo perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, buvo priimta vadovaujantis BPK 228 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas, iki nagrinėjimo teisiamajame posėdyje nustatęs, kad gauta byla jam neteisminga, tą bylą perduoda pagal teismingumą. Iš bylos duomenų matyti, kad ši nutartis buvo priimta nepradėjus nagrinėti bylos teisme, todėl teismas pagrįstai vadovavosi minėta norma ir perdavė bylą pagal teismingumą. Be to, visa galimai nusikalstama veika, inkriminuojama kaltinamiesiems Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra padaryta Šiaulių apygardos teismo teritorijoje. Tai, kad viena iš plastikinių butelių pūtimo įrangos perleidimo sandorio šalių yra registruota ne Šiauliuose, o Druskininkuose, nekeičia teritorinio bylos teismingumo, nes visi R. D. ir L. D. inkriminuojami veiksmai buvo atlikti Šiauliuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, BPK 226 – 228 straipsnių nuostatos, nagrinėjant baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teisme, nėra pažeistos.

Prokuroras skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nepagrįstai atmetė prokuroro prašymus dėl dokumentų išreikalavimo, dėl specialisto apklausos, tuo pažeisdamas BPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą kaltinimo ir gynybos lygiateisiškumo nuostatą. Šie prokuroro argumentai paliekami nenagrinėtais, kadangi šie klausimai nėra šios proceso stadijos nagrinėjimo dalykas. Be to, skundžiamoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje paminėtas dokumentas – AB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. birželio 30 d. raštas, kad AB ,,(duomenys neskelbtini)“ žala nėra padaryta – neturi reikšmės sprendžiant, ar Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nutrauktas baudžiamasis procesas R. D. atžvilgiu, taikant BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas VenckusTeisėjai Albinas BielskisLinas Žukauskas