- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- 1A-49-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13245-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Edita Lapinskienė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Lapinskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namie nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. kovo 22 d., tai yra viena para, kuri prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 21 d., apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su sugyventine K. K., tyčia nenustatytu fiziniu veiksmu sudavė jai į nugarą, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo į lovą, taip sukeldamas savo šeimos nariui – sugyventinei K. K., fizinį skausmą.
Šalies argumentai
2. Nuteistojo A. L. gynėja advokatė V. Pargaliauskienė apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir A. L. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutinkama su įrodymų vertinimu bei baudžiamojo įstatymo taikymu.
2.1. Nurodoma, kad nuteistasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nepripažino, kad tyčia koja spyrė K. K.. Dar 2018 m. kovo 22 d. apklausos metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta, dėl girtumo ne viską prisimena, negali prisiminti, ar spyrė K. K. į nugarą, ar ji nugriuvo į lovą ir ranką susidaužė į lovą, jis nežino, bet tikriausiai taip galėjo būti, kad jai spyrė, neprisimena, tačiau 2018 m. birželio 21 d. apklausos metu paneigė savo kaltės pripažinimą, jog spyrė K. K., nurodydamas, kad norėjo kuo greičiau sugrįžti į namus, nes namuose liko gyvuliai, kuriais reikėjo pasirūpinti, todėl davė tokius parodymus prieš save. Jis parodė, kad nespyrė K. K. į nugarą, nes jam nuo radikulito skaudėjo kairę koją ir jis negalėjo jai spirti. Tą vakarą, kaip nurodė A. L., K. K. kažkam skambino, eidamas pro šalį iš jos rankų norėjo atimti mobilaus ryšio telefoną, kad neprisikalbėtų, ji telefono nedavė, jie susistumdė, stumdymosi metu jis galėjo K. K. ranką patempti atimant iš jos telefoną. Teisiamojo posėdžio metu A. L. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir parodė, kad tą vakarą su K. K. vartojo alkoholinius gėrimus, kitų asmenų nebuvo, abu buvo neblaivūs, konflikto alkoholio gėrimo metu nebuvo. K. K. išėjo į kitą kambarį kalbėti telefonu, eidamas pro šalį, išgirdo ją kalbant. Kadangi ji neblaivi prisiskambinėja, jis ir norėjo atimti iš jos telefoną. Jai sakė, kad baigtų kalbėti, jiedu apsižodžiavo, grūmėsi, jis griebė telefoną, ji visaip sukinėjosi. Nukritus telefonui ant žemės, ji nugriuvo ant lovos, jis telefoną paspyrė po lova ir išėjo iš kambario. Nukentėjusioji K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad minėtą dieną ji buvo išvykusi į Klaipėdą aplankyti brolio. Grįždama iš Klaipėdos ji nupirko maisto ir alkoholinių gėrimų, kuriuos abu vartojo. Nukentėjusiosios teigimu, A. pradėjo siautėti, ji įbėgo į kitą kambarį skambinti policijai. Iki skambinimo į pagalbos centrą, A. L. nieko jai nebuvo padaręs. Skambinant bendruoju pagalbos telefonu, kambaryje stovėjo nusisukusi nuo durų ir pajuto smūgį į nugarą, po smūgio nuvirto į lovą. A. L. užgulė ant jos, smaugė ir norėjo atimti telefoną. Ar spyrė jai, ji negalinti pasakyti, nes nematė. Vėliau, jos apklausos metu pateikiant nukentėjusiajai klausimus, ji pakeitė prieš tai duotus parodymus. Jos teigimu, dar būnant katilinėje, A. L. rankomis apglėbė jos kaklą ir pradėjo smaugti. Jai pavyko ištrūkti iš A. L. rankų, ji įbėgo į kambarį, kur skambino policijai.
2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji buvo išsamiai apklausta dėl jos ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių, todėl vertina jos parodymus kaip patikslintus ir nuoseklius, leidžiančius susidaryti bendrą įvykio seką. Teismas, remdamasis K. K. parodymais, sprendė, kad nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajai į apatinę nugaros dalį buvo suduota ir dėl to patyrė fizinį skausmą, tačiau nebūtinai koja. Kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, teismas daro išvadą, kad A. L. nenustatytu fiziniu veiksmu sudavė nukentėjusiajai į apatinę nugaros dalį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Vis dėlto, vertinant K. K. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, teismo pareiga buvo juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių ir tik nustačius, kad nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, daryti išvadą dėl šių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti. Teismas kitų įrodymų kontekste nevertino, ar K. K. parodymai apie įvykio aplinkybes yra patikimi, nes pagal nustatytas aplinkybes jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nepatvirtinti kitomis faktinėmis tiriamo įvykio aplinkybėmis. Viso proceso metu nukentėjusiosios parodymai buvo nenuoseklūs, su kiekvienais naujais parodymais nukentėjusiosios įvykių eiga sudėtingėjo, keitėsi, atsirado naujų aplinkybių. 2018 m. kovo 22 d. apklausus K. K., ji nurodė, kad su A. L. gėrė alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko jam suleido vaistus, nes jam skauda nugarą. Kiek pabuvęs A. L. pradėjo elgtis neramiai, gadinti baldus. Jie tada buvo miegamajame kambaryje. Ji suprato, kad kaltinamasis gali ją sužaloti, todėl iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Pamatęs, kad ji skambina, jis dar labiau susinervino, koja spyrė į nugarą, nesužalojo, tik skaudėjo. Nuo spyrio ji nukrito į lovą ant dešinio šono, krisdama dešine ranka trenkėsi į lovos galą, susitrenkė skausmingai. Tada prie jos priėjo A. L., atvertė ant nugaros, iš rankos paėmė telefoną ir numetė. Po to, A. L. abiem rankomis ėmė jai už kaklo ir smaugė, stipriai nespėjo suspausti. 2018 m. gegužės 30 d. apklausoje K. K. nurodo, kad grįžusi iš Klaipėdos su A. L. pradėjo konfliktuoti. Ji tada buvo neblaivi ir gerai nepamena, ką jis padarė su jos dešine ranka, bet ją skaudėjo per riešą. Ji mano, kad atsitrenkė į lovos galą, kai nuo spyrio griuvo į lovą, o gal patempė, kai iš rankos atėmė telefoną, kuriuos skambino bendruoju pagalbos telefono numeriu. A. L. žinojo, kad jai yra stuburo išvarža ir skauda nugarą, todėl jis tyčia ir spyrė į nugarą, spyrė kojos keliu, kuria koja įspyrė, nežino. Jai tą kartą A. L. sukėlė fizinį skausmą spirdamas į nugarą, nors spyris nebuvo stiprus, bet jos nugara jautri. Kaip minėta anksčiau, teisiamojo posėdžio metu K. K. parodė, kad pradėjus A. L. siautėti, ji įbėgo į kitą kambarį skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Iki to laiko, A. L. jai nebuvo nieko padaręs. Jai skambinant į bendrąjį pagalbos telefoną, ji pajuto smūgį į nugarą ir nuvirto į lovą. Ar spyrė, ji negali pasakyti, nes nematė. Vėliau, atsakant į pateiktus klausimus, ji nurodė, kad jai būnant su A. L. katilinėje, pastarasis apglėbė rankomis jos kaklą ir pradėjo smaugti. Tada ji ištrūko iš jo rankų ir įbėgo į kambarį skambinti policijai.
2.3. Apeliaciniame skunde taip pat pastebima, kad remiantis bylos duomenimis, t. y. pateiktu į baudžiamąją bylą išrašu iš policijos duomenų bazės, - „Dabar namuose pranešėją neblaivus vyras smaugia. Pranešėja K. K., 2018-03-21 18 val. 09 min.“. 2018-06-20 kitų objektų apžiūros protokole apie garso įrašą iš bendrojo pagalbos centro 2018-03-21 18.05 vai. ir 18.08 val. K. K. praneša, kad vėl kaip visą laiką smaugė. Į klausimą, ar reikia medikų pagalbos, atsako, - „Ne, tiktai vieną pusę sudaužė. Tu daužei man.“ Garso įraše girdisi vyro balas: „Viskas, aš tavęs nemušiau, netgi tu taip kalbėti gali“. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Skuodo rajono policijos komisariato pareigūnas V. V. tarnybiniame pranešime nurodo, kad 2018-03-21 gautas pareigūno R. L. tarnybinis pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Apie 18.09 val. (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje įvyko žodinis konfliktas tarp neblaivių sugyventinių – K. K., nustatytas 3.12 prom. girtumas, A. L. nustatytas 2.17 prom. girtumas. Konflikto metu A. L. rankomis spaudė K. K. kaklą bei vieną kartą koja spyrė į nugaros sritį, taip sukeldamas K. K. fizinį skausmą. K. K. medikų apžiūros atsisakė. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis R. L. tarnybiniame pranešime nurodo, kad 2018-03-21 18.09 val. iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją neblaivus vyras smaugia. Įvykio vietoje K. K. atrodė neblaivi, skundėsi, kad skauda kūnas. Ant jos smurto žymių išoriškai nesimatė, A. L. buvo neblaivus, neagresyvus. Konfliktas įvyko apie 18.00 val. miegamojo kambaryje, vartojant alkoholinius gėrimus. Konflikto metu A. L. rankomis buvo paėmęs K. K. už kaklo, apvertęs ant žemės, grasino, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė koja į nugarą. Pagal 2018 m. kovo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolą (vaizdo įrašas, darytas 2018-03-21), matyti, kad K. K. rodo dešinės rankos riešą, kaip A. L. spyrė keliu ir rodo i nugarą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad K. K. rodo pareigūnams, kaip gulėjo ant dešiniojo šono ir rodo į nugaros apatinę dalį, kad A. L. pribėgo ir kaip jis spyrė keliu į nugarą, iš karto griebė už gerklės, užgulęs ją, rodo telefoną, kuris buvo padėtas po pagalve. Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad K. K. 2018-03-22 atvyko medicininei apžiūrai kartu su policijos pareigūnais. Jai diagnozuota riešo patempimas, kitų dilbio dalių sumušimas, neurologiniai kairio juosmens skausmai. 2018 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 605/2018 (03) nurodyta, kad K. K. nustatyta kairio dilbio poodinė kraujosruva ir dešiniojo riešo raiščio patempimas. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodyta laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga - poodinė kairio dilbio kraujosruva galėjo atsirasti nuo sumušimo, atsitrenkimo arba spardymo. Dešinio riešo raiščio patempimas būdingas netiesioginei traumai. Sužalojimų kakle, smaugimo žymių pateiktuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota. Pažymėtina, kad medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad nugaros srityje, juosmenyje, kojose žaizdų bei hematomų nėra.
Šalies argumentai
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis A. L. viso proceso metu neneigė, kad norėdamas atimti iš nukentėjusiosios telefoną stumdymosi metu galėjo patempti ranką, bet jos tyčia sužaloti nenorėjo. Sutiktina su teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad A. L., siekdamas atimti telefoną, būtų numatęs jog gali nežymiai sužaloti nukentėjusiąją ir būtų to norėjęs, ar numatęs ir suvokęs, kad gali nukentėjusiąją nežymiai sužaloti, to nenorėjęs, bet sąmoningai leidęs tokiems padariniams atsirasti. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai sprendė pašalinti iš kaltinimo veiką dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, patempus nukentėjusiajai dešinės rankos riešo raiščius. Teismo išvada, kad A. L., nenustatytu fiziniu veiksmu sudavė nukentėjusiajai į apatinę nugaros dalį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, nėra pagrįsta išsamiu visų bylos aplinkybių ištyrimu, nenustačius nei nuteistojo kaltės rūšies, nei nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo mechanizmo, remtasi tik nukentėjusiosios prieštaringais bei nenuosekliais parodymais, kurių nepatvirtina kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Taigi nuosprendyje neatskleistas nukentėjusiajai K. K. sukelto fizinio skausmo mechanizmas, neaišku, kokiu veiksmu ir kokiu įrankiu jis padarytas, ši aplinkybė svarbi sprendžiant baudžiamojo įstatymo taikymo klausimą. Darytina išvada, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog A. L. 2018-03-21 naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, nėra surinkta. Kaip duomenys, patvirtinantys, jog K. K. ne kartą bandė apkalbėti A. L., pridedamas 2017-10-26 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. 2017-05-22 K. K., būdama neblaivi, melagingai pranešė bendrajam pagalbos centrui apie smurtą artimoje aplinkoje, piktnaudžiaudama smurtą patyrusio asmens teisėmis, todėl ji pagal Administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio 1 dalį nubausta bauda. 2018-03-15 K. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jog ji, būdama neblaivi, kai nustatytas 3.16 prom. girtumo laipsnis, melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje ir per metus padarė pakartotiną administracinį nusižengimą, ir nubausta bauda. 2018-10-24 nutarimu nutrauktas kitas ikiteisminis tyrimas A. L. dėl 2018-07-25 K. K. sužalojimo, nes nesurinkta duomenų, pagrindžiančių A. L. kaltę. Taigi K. K. kerštavo dėl santuokos nutraukimo ir iškeldinimo iš A. L. priklausančio namo. Todėl negalima besąlygiškai remtis nukentėjusiosios parodymais, nes jų nepatvirtina kita bylos medžiaga.
2.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad su K. K. nėra sugyventiniai. Ji atvyksta į svečius, pabūna pas jį mėnesį, savaitę. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas A. L.. Remiantis šiais parodymais, A. L. ir K. K. nesieja tarpusavio atsakomybės kaip šeimos narių santykiai, nėra tarpusavio įsipareigojimų. Nėra byloje nustatyta neginčijamų duomenų apie tai, kad jie būtų vedę bendrą šeimyninį gyvenimą. Remdamasis vien nukentėjusiosios duotais parodymais teismas nepagrįstai sprendė, kad ir po santuokos nutraukimo, kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai išliko susieti stipriais emociniais tarpusavio ryšiais ir emociniu prieraišumu, siekiu vienas kitu rūpintis, todėl savo turiniu buvo būdingi šeimos nariams. Kaip minėta, šias teismo išvadas paneigė nuteistojo A. L., liudytojo A. L. parodymai. Tai kad A. L. ir K. K. nebuvo sugyventiniai patvirtina pati K. K., kas matyti iš pridedamo 2018-10-24 nutarimo.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog su nuosprendžio išvadomis sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, įrodymų vertinimu.
5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. L. nuteistas dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui – sugyventinei K. K., kuriai nenustatytu fiziniu veiksmu sudavė į apatinę nugaros dalį. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. L. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas baudžiamojoje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015). Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti teismui padaryti sprendime išdėstytas išvadas.
7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas paminėtų reikalavimų laikėsi, ištirtus įrodymus išdėstė, išanalizavo, sugretino tarpusavyje ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu padarytomis išvadomis bei jų motyvacija dėl A. L. kaltės. Vien tai, kad nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog apylinkės teismo išvados dėl A. L. kaltumo yra nepagrįstos. Skundžiamu nuosprendžiu A. L. nuteistas pagrįstai, jo kaltę įrodo būtent visuma ištirtų įrodymų.
8. Apeliaciniame skunde dėstomi nuteistojo bei nukentėjusiosios parodymai, pažymint, kad pastaroji buvo nenuosekli, o aplinkybes pasakojo prieštaringai, akcentuojama, kad nenustatytas K. K. sukelto fizinio skausmo mechanizmas. Kolegija su šiais argumentais negali sutikti. Iš tikrųjų pirmosios instancijos teismui nustatyti visiškai tikslias įvykio aplinkybes, detalią veiksmų seką nebuvo lengva, kadangi abu konflikto dalyviai, tiek A. L., tiek K. K. buvo neblaivūs, be to, jų ir santykiai dar iš anksčiau yra konfliktiški, pasitaiko, jog pavartojus alkoholio, jų nesutarimai neapsieina be teisėsaugos institucijų įsikišimo (tai matyti iš kitų ikiteisminių tyrimų), todėl besąlygiškai tikėti vien tik apeliantu ar vien tik nukentėjusiąja nebuvo galima. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visuma. Byloje buvo nustatyta, kad 2018-03-21 vakarą A. L. ir K. K. kartu vartojo alkoholio, įvyko konfliktas (tiek nukentėjusioji, tiek apeliantas tai pripažino). K. K. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuosekliai parodė, kad neblaivus A. L. susinervino, gadino baldus, išsigandusi ji skambino bendruoju pagalbos telefonus, o išgirdęs pokalbį, A. L. sudavė smūgį jai į nugarą, ji nugriuvo ant lovos, A. L. griebė iš jos rankų telefoną. Specialisto išvada K. K. yra nustatyti objektyvūs sužalojimai – kairio dilbio poodinė kraujosruva ir dešinio riešo raiščių patempimas. Dėl kairiojo dilbio tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme K. K. teigė, jog ši ranka buvo sužalota iš anksčiau, tačiau dešinė pradėjo skaudėti po įvykio. Nors skundžiamu nuosprendžiu dešinės rankos raiščių patempimas iš kaltinimo buvo pašalintas, nenustačius, jog A. L. tyčia būtų nežymiai sužalojęs nukentėjusiąją, tačiau tai savaime nepaneigia K. K. papasakotos įvykių sekos. Ikiteisminio tyrimo metu A. L. iš pradžių, apklausiamas iškart po įvykio, savo kaltę pripažino, sutiko, jog galėjo sužaloti K. K., jai įspirti, vėlesnėje apklausoje savo kaltės nebepripažino, aiškino, jog prisipažino norėdamas greičiau išeiti iš policijos, teisiamajame posėdyje vėlgi neigė smurtavęs, aiškino, jog jie nesibarė ir nesiginčijo, tiesiog kalbėjosi. Tokia apelianto versija neįtikinanti, kadangi tikint tuo, kad su K. K. jis visai nesipyko, neaišku, kodėl jai būtų reikėję skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Tiek garso įraše, tiek kitų objektų apžiūros protokole, kuriame aprašyti garso įrašai, aiškiai užfiksuota, jog moteriai kalbant su operatore dėl vyro smurto, fone girdimas garsiai kalbančio vyro balsas. Tiek ikiteisminio tyrimo vėlesnėje apklausoje, vykusioje 2018-06-21, tiek teisme A. L. pripažino, jog siekė atimti iš K. K. telefoną, įvyko grumtynės, telefonas iškrito, jis šį paspyrė po lova ir išėjo. Taigi apelianto parodymai iš dalies sutampa su nukentėjusiosios parodymais, jis pripažįsta, kad norėjo atimti iš K. K. telefoną, įvyko jų fizinis susidūrimas, tik neigia sudavęs į nugarą, vis dėlto tai vertinama kaip bandymas išvengti atsakomybės ir pasirinkta gynybinė taktika. Pirmosios instancijos teismas, detaliai apklausęs nukentėjusiąja patikėjo jos parodymais. Kolegija tokiam sprendimui neturi pagrindo nepritarti. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, teisėja tikslinosi konflikto aplinkybes, detaliai apklausinėjo nukentėjusiąją K. K., aiškinosi detales ir pripažino nukentėjusiosios parodymus patikimais. Nors K. K. viso baudžiamojo proceso metu duotuose parodymuose galima įžvelgti tam tikrų netikslumų (pvz. teisiamajame posėdyje ji užsiminė, kad jos ir nuteistojo konfliktas prasidėjo katilinėje, dar iki jai paskambinant į bendrąjį pagalbos centrą), tačiau tai savaime nesumenkina jos parodymų patikimumo, juolab, jog jiems nepriešatarauja kiti bylos duomenys. Iš vaizdo įrašo bei kitų objektų apžiūros protokolo galima matyti, kad praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio, į namus, kuriuose ir kilo konfliktas, atvykę pareigūnai, detaliai klausinėjo K. K. apie įvykio aplinkybes ir ji paaiškino, kad jai A. L. spyrė į apatinę nugaros dalį, parodė, kur tuo metu ji buvo. Taigi, nukentėjusioji iš esmės nuosekliai procese aiškino apie įvykusių grumtynių priežastį, tai pripažįsta ir pats A. L., bei pasakojo apie jai suduotą smūgį į nugarą, kuris natūralu, sukėlė skausmą. K. K. parodymams neprieštarauja ir kiti bylos duomenys (garso bei vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokolai, iš dalies paties A. L. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas). Todėl, vadovaujantis ne pavieniais, o būtent visuma šioje byloje teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, galima pagrįstai spręsti apie konflikto seką bei pripažinti, jog nagrinėjamu atveju A. L. vis dėlto smurtavo prieš K. K..
9. Apeliaciniame skunde bandoma menkinti nukentėjusiosios parodymų patikimumą užsimenant apie ankstesnius nutrauktus ikiteisminius tyrimus ar nukentėjusiajai taikytą administracinę atsakomybę dėl melagingo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje. Ankstesni įvykiai, dėl kurių vyko kiti baudžiamieji ar administraciniai procesai, iš esmės negali nei patvirtinti, nei paneigti K. K. parodymų šioje byloje ir labiau rodo nukentėjusiosios ir nuteistojo santykių konfliktiškumą, tai, jog nagrinėjamas įvykis šioje byloje nėra atsitiktinis šių asmenų santykiuose, pvz. Skuodo rajono apylinkės teismo 2017-05-22 nutartimi buvo patvirtintas prokuroro nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutrauktas A. L. ir tuomet dar K. L. (K.) susitaikius.
10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, jog A. L. nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui, atkreipiamas dėmesys į tai neva patvirtinančius liudytojo A. L. parodymus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis motyvuota, kodėl laikoma, jog apeliantas A. L. smurtavo būtent prieš šeimos narį. Kaip nustatyta byloje, liudytoju apklaustas A. L. yra apelianto brolis, tad natūralu, jog jo objektyvumas kelia pagrįstų abejonių, tai pastebėta ir nuosprendyje. Kita vertus ir pats nuteistojo brolis apylinkės teisme pripažino, jog po kiekvieno incidento pas brolį randa K. K., pyksta, kad brolis įsimylėjęs ją, duoda pinigų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad analizuota teismų praktika, šiuo konkrečiu atveju nustatytos aplinkybės (atsižvelgta tiek į K. K., tiek į apelianto A. L. parodymus, kitus duomenis) ir nors nukentėjusioji ir apeliantas įvykio metu jau buvo nutraukę santuoką, argumentuotai pripažinta, kad jų santykiai būtent savo turiniu yra būdingi šeimos narių santykiams. Kolegija išsamiems nuosprendžio motyvams pritaria ir jų nebeatkartoja. Pirmosios instancijos teismas laikėsi teismų praktikoje suformuluotų asmenis siejančių santykių pobūdžio vertinimo kriterijų, o tai, kad susipykę K. K. ir A. L. gyvendavo atskirai, jų partnerystės nepaneigia ir atspindi jų gyvenimo būdą.
11. Taigi, atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog A. L. padarė inkriminuotą nusikaltimą. Todėl kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundą atmesti.