- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-29
- Bylos Nr.
- 1S-274/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Kaltinamasis
- D. P.
- Advokatai
- Vladislav Latušinskij
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Vladislav Latušinskij skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, tuo jis, veikdamas organizuota grupe su R. P., R. P. ir I. N., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas kontrabanda, o būtent:
R. P. 2013 m., ne vėliau kaip balandžio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, turint tikslą neteisėtai laikyti ir gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei kontrabanda gabenti narkotines medžiagas subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo D. P., R. P. ir I. N., parengė nusikalstamų veikų planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis:
R. P. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą bei jų gabenimą kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas bei pasirūpino telekomunikaciniais įrenginiais palaikyti ryšį su vairuotoju I. N. dėl narkotinių medžiagų išsikrovimo iš transporto priemonės slėptuvės Rusijos Federacijoje;
D. P. pavesta parūpinti transporto priemonę su įrengta slėptuve gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas;
Šalies argumentai
R. P. R. P. nurodymu pavesta nurodytu vilkiku nuvykti į Ispanijos Karalystę, pasikrauti į vilkiko puspriekabėje įrengtą slėptuvę labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir jas nugabenti kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką tranzitu per Lenkijos Respublikos teritoriją;
I. N. R. P. ir D. P. duotais nurodymais pavesta nurodytu vilkiku nugabenti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją slėptuvėje paslėptą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų;
R. P., vykdydamas nusikalstamos veikos planą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos, veikdamas organizuota grupe su D. P., R. P. ir I. N., 2013 m. balandžio-gegužės mėnesiais Ispanijos Karalystėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikė pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 725,815 kg kanapių dervos. D. P. 2013 m. balandžio mėnesį, bet ne vėliau kaip iki balandžio 22 d., narkotinių medžiagų gabenimui paruošė vilkiką „Scania“, v/n (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini), kurioje 2013 m. kovo mėn. pabaigoje- balandžio mėn. pradžioje buvo įrengta slėptuvė, o R. P. pasiūlė R. P. ir I. N. už 5 000 eurų piniginį atlygį pergabenti narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lenkijos Respubliką ir Lietuvos Respubliką. Šiems sutikus, laikotarpiu tarp 2013 m. balandžio 29 d. ir 2013 m. gegužės 3 d. Ispanijos Karalystėje į R. P. vairuojamos transporto priemonės - vilkiko „Scania“, v/n (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, v/n (duomenys neskelbtini), įrengtą slėptuvę nenustatyti asmenys sudėjo R. P. neteisėtam gabenimui iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją paruoštą narkotinę medžiagą – 725,815 kg kanapių dervos. R. P., vairuodamas vilkiką „Scania“, v/n (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini), pravažiavęs Lenkijos Respublikos teritoriją, neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2013 m. gegužės mėn. 8 d., apie 8.22 val., Kalvarijos sav. Salaperaugio kaimo apylinkėse atgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 725,815 kg kanapių dervos. Vėliau, 2013 m. gegužės 12 d., apie 14 val., nuo UAB „D (duomenys pakeisti)“ aikštelės, esančios Trakų raj., (duomenys neskelbtini), I. N., vykdydamas R. P. ir D. P. nurodymus, gavęs iš R. P. mobiliojo ryšio telefoną palaikyti ryšį dėl narkotinių medžiagų išsikrovimo iš puspriekabės slėptuvės Rusijos Federacijoje, gabeno vilkiko „Scania“, v/n (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, v/n (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje minėtas narkotines medžiagas, kol 2013 m. gegužės 12 d., apie 20.50 val., Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelio „Vilnius-Polockas“ 33-ame kilometre esančiame Vilniaus teritorinės muitinės „Lavoriškių“ kelio poste jį sulaikė muitinės pareigūnai.
D. P. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, tuo, kad jis įgijo ir naudojosi didelės vertės nusikalstamu būdu įgytu turtu, o būtent:
jis, veikdamas tiesiogine tyčia, 2013 m. kovo-balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo didelės, didesnės nei 250 MGL - 145 370 Lt vertės puspriekabę „Chereau CD 382“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad minėta transporto priemonė gauta nusikalstamu būdu, t.y. 2010 m. gruodžio 18 d. pavogta Prancūzijoje, laikė ją aikštelėje, esančioje Trakų r., Lentvaryje, (duomenys neskelbtini), bei naudojosi puspriekabe iki 2013 m. gegužės 12 d., kol ji buvo sulaikyta Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelio „Vilnius-Polockas“ 33-ame kilometre esančiame Vilniaus teritorinės muitinės „Lavoriškių“ kelio poste.
D. P. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis, veikdamas kartu su S. J. (S. J.) suklastojo transporto priemonių identifikacinius numerius, o būtent:
Jis, veikdamas kartu su S. J., 2013 m. kovo-balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku aikštelės, esančios Trakų r., (duomenys neskelbtini), garaže nurodė S. J. suklastoti perkalant puspriekabės „Chereau CD 382“ identifikavimo numerį (duomenys neskelbtini) į identifikavimo numerį (duomenys neskelbtini) bei toje pačioje aikštelėje nenustatytomis aplinkybėmis suklastoti perkalant vilkiko „Scania“ identifikavimo numerį (duomenys neskelbtini) į identifikavimo numerį (duomenys neskelbtini).
D. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2013 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi kaltinamajam D. P. taikomo suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamojo D. P. gynėjas advokatas Vladislav Latušinskij skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį.
D. P. gynėjas skunde aprašo ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje baudžiamojoje byloje aplinkybes, atliktus procesinius veiksmus ir jais gautus duomenis, D. P. ikiteisminiame tyrime įteiktų pranešimų apie įtarimą turinį, jo duotus parodymus dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog D. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai pratęsė kaltinamajam suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Skundžiamoje nutartyje šio pagrindo buvimas grindžiamas tik prielaidomis. D. P. nuo 2001 m. liepos 17 d. dirba UAB „K (duomenys pakeisti)“ dispečeriu - vadybininku ir UAB „D“ direktoriumi, bendrovių veikla yra susijusi su krovinių pervežimu. Tokių bendrovių dispečeriai ir direktoriai nevažinėja krovininiais automobiliais, todėl teismo teiginys, kad D. P. darbo pobūdis leidžia daryti išvadą apie nusikalstamų ryšių egzistavimą visiškai nepagrįstas ir neargumentuotas. Be to, per 12 darbo metų nei vienas iš UAB „K“ ir UAB „D“ automobilių nebuvo susijęs su nusikalstama veika. Tai, kad D. P. važinėja į Baltarusiją, nepatvirtina, jog jis turi ryšių užsienyje. Kaltinamasis bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. liepos 2 d. jis buvo išvykęs į Baltarusiją ir, turėdamas ketinimų pabėgti iš Lietuvos, būtų pasinaudojęs tokia galimybe. D. P. pase nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis dažnai važinėja į Baltarusiją. Kaltinamasis vyko į šią valstybę atostogauti kartu su šeimos nariais. Be to, prie skundo pateikta D. P. paso kopija įrodo, kad 2014 m. sausio mėnesį pasibaigė vizos į Baltarusiją galiojimo terminas.
D. P. gynėjas akcentuoja, kad kaltinamasis turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, jis yra vienintelis šeimos maitintojas. D. P. suėmimas daro neigiamą psichologinę įtaką jo vaikams. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo, anksčiau nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka, jo tėvams dėl sveikatos problemų reikalinga nuolatinė pagalba. Pačiam D. P. nustatytos ligos stuburo srityje. Be to, kaltinamasis ikiteisminiame tyrime šaukiamas atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir nurodė visą jam žinomą informaciją dėl tiriamų įvykių.
Skunde tvirtinama, kad šioje byloje D. P. dalyvavimą procese galima užtikrinti jam taikant kitas, švelnesnes kardomąsias priemones už suėmimą. Prie skundo pridėti dokumentai patvirtina, kad kaltinamojo šeimos nariai yra pasiruošę sumokėti už jį užstatą iki 120 000 Lt, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Teismo posėdyje kaltinamojo D.P. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. P. gynėjo advokato V. Latušinskij skundas atmetamas.
BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog suėmimo terminą pratęsęs apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Byloje esantys duomenys, užfiksuoti įvyko vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose, liudytojų parodymai, specialistų išvados, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti duomenys, taip pat kiti faktiniai duomenys, esantys bylos medžiagoje, leidžia manyti, kad kaltinamasis D. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, D. P. gynėjo skundo argumentai, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių ginamojo kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, paliekami nenagrinėti.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.
D. P. yra kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas, iš kurių viena nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 199 straipsnio 2 dalis), o kita nusikalstama veika – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 3 dalis). Baudžiamasis įstatymas už šių nusikaltimų padarymą įtvirtina tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad D. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir šeimą, jis iki suėmimo turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, anksčiau neteistas. Kita vertus, apygardos teismas, pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminą D. P., pagrįstai atsižvelgė į kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų aplinkybes ir jo darbo pobūdį. D. P. inkriminuojami nusikaltimai galimai buvo padaryti veikiant organizuota grupe kelių valstybių teritorijose, jis iki suėmimo dirbo bendrovių, užsiimančių krovinių pervežimu tarptautiniais maršrutais, direktoriumi ir dispečeriu – vadybininku. Bendrovių, kuriose iki suėmimo dirbo D. P., tarptautinio pobūdžio veikla ir kaltinamojo atliktos darbo funkcijos leidžia daryti išvadą, kad jis turi ryšių užsienyje. Tokios išvados nepaneigia, kad D. P., dirbdamas bendrovėse, pats asmeniškai nevažinėdavo krovininiais automobiliais, o anksčiau bendrovėms priklausantys automobiliai nebuvo susiję su nusikalstamų veikų padarymu. Be to, apygardos teismas nustatė, jog kaltinamasis iki suėmimo važinėjo į Baltarusiją. D. P. gynėjo skundo argumentas, kad ginamasis nuo 2013 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. liepos 2 d. buvo išvykęs į Baltarusiją, patvirtina, jog jis buvo šioje užsienio valstybėje pakankamai nemažą laiko tarpą, kas taip pat leidžia teigti D. P. ryšių turėjimą užsienyje, nors dabartiniu metu vizos į Baltarusiją galiojimas yra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju D. P. gynėjo skunde akcentuojamas kaltinamojo gyvenamosios vietos turėjimas, jo šeiminė padėtis, taip pat D. P. ir jo tėvų sveikatos būklė yra svarbios aplinkybės vertinant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo ir jo termino pratęsimo pagrindo buvimą, tačiau jos nesumažina iki minimumo tikimybės, jog D. P., būdamas laisvėje, nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Šiame kontekste pasakytina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad D. P. nėra vienintelis šeimos narys, galintis rūpintis sergančiais jo tėvais. Be to, pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 45 straipsnio 1 dalį suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o remiantis šio straipsnio 4 dalimi, suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Minėtos Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos garantuoja suimtojo teisę gauti visapusišką medicininę pagalbą. Taigi, D. P. turi teisę prašyti suėmimo atlikimo vietos administracijos užtikrinti, kad jam būtų suteiktas reikalingas gydymas. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu. Pažymėtina, kad aptariamam suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo realiai rengėsi ar mėgino slėptis nuo proceso. Todėl ta aplinkybė, kad D. P. iki suėmimo nesislapstė nuo baudžiamojo persekiojimo, nėra pakankama konstatuoti, jog jam griežčiausia kardomoji priemonė buvo pratęsta nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.
Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas motyvuotai atmetė galimybę pakeisti D. P. taikomą kardomąją priemonę švelnesne. Akivaizdu, kad suėmimo taikymas varžo kaltinamojo teises, tačiau įvertinus bylos apimtį, D. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, toks kaltinamojo kalinimo laikas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja BPK normoms, taip pat nepažeidžia proporcingumo ir nekaltumo prezumpcijos principų. Priešingai nei teigiama D. P. gynėjo skunde, nagrinėjamu atveju nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų taikant kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas ar keletą iš jų. To nepaneigia D. P. šeimos narių galimybė sumokėti už jį užstatą iki 120 000 Lt. Vien gynėjo nesutikimas su D. P. taikoma kardomąja priemone savaime nepatvirtina, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. P. gynėjo advokato Vladislav Latušinskij skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.