Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir probacijos tarnyba) teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams 4 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje ar mokytis, atlyginti civiliniams ieškovams priteistą žalą. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, K. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio (1 000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 13 d.

4. Skunde nurodoma, kad apie Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teisme nuteistajam nebuvo pranešta, todėl pastarojo teisės nebuvo tinkamai ginamos. Nors nutartyje teigiama, jog K. B. nenurodė savo gyvenamosios vietos, tai neatitinka tikrovės. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir dabar jis gyvena tuo pačiu adresu, kuris nurodytas ir Vilniaus miesto apylinkes teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendyje – (duomenys neskelbtini). Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus šaukimo 2018 m. gruodžio 27 d. atvykti susipažinti su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka nuteistasis nėra gavęs. 2019 m. sausio 15 d. paštu jis gavo paminėtos tarnybos 2018 m. gruodžio 28 d. įspėjimą bei raginimą atvykti 2019 m. sausio 10 d., tačiau jis nebuvo išverstas į rusų kalbą ir jo turinio nuteistasis nesuprato. Procesinių dokumentų siuntimas aukščiau nurodytu adresu liudija, kad nuteistojo faktinė gyvenamoji vieta tiek teismui, tiek probacijos tarnybai yra žinoma. Šiuo metu nuteistasis neturi galiojančios vizos, suteikiančios galimybę atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau artimiausiu metu tikisi šią problemą išspręsti. Nuteistasis į probacijos tarnybą nevyko iš esmės todėl, kad buvo įsitikinęs, jog bylos procesas dar nėra baigtas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendį jis apskundė apeliacine tvarka, tačiau jam iki šiol nėra žinoma, koks yra galutinis teismo sprendimas šio skundo priėmimo klausimu. Tokiu būdu, į probacijos tarnybą laiku nuteistasis neatvyko ne siekdamas išvengti paskirtos bausmes atlikimo, o dėl kitų priežasčių. Nepaisant to, jis suvokia, jog elgėsi nepakankamai rūpestingai ir galėjo kitais būdais išsiaiškinti realią padėtį bei susisiekti su Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus darbuotojais.

5. Skunde pažymima, kad dalį teismo paskirtų įpareigojimų, susijusių su įsidarbinimu ar mokymusi, nuteistasis pradėjo vykdyti dar iki nuosprendžio priėmimo. Nuo 2017 m. vasario 8 d. jis studijuoja Baltarusijos nacionaliniame techniniame universitete 4 kurse (specialybė - biznio administravimas). Nuo 2018 m. sausio 3 d. nuteistasis dirba ribotos atsakomybės bendrovėje „K. S.“ marketologu. Praeityje jis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. 2019 m. kovo 12 d. nuteistojo tėvas D. B. sumokėjo 1 000 eurų įmoką. Taip pat nuteistojo pavedimu advokatas Vytenis Dziegoraitis sumokėjo 200 eurų, skirtų nukentėjusiajam K. B. nuosprendžiu priteistos žalos dalies atlyginimui. Kitam civiliniam ieškovui A. A. nuteistasis neturėjo galimybės sumokėti priteistos žalos, nes jis Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriui dar nepateikė savo banko sąskaitos duomenų. Žalos atlyginimo dalimis procesą nuteistasis galės tęsti ir toliau, jeigu iš jo nebus atimta galimybė dirbti Baltarusijoje. Šios aplinkybės reiškia, kad nuteistasis nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus vykdo. Bausmės skyrimo tikslai, jo manymu, gali būti pasiekti taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), jos metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo prabuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas (Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuomet, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

8. K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas iš esmės dėl to, kad probacija jam realiai nebuvo vykdoma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžio priėmimo metu buvo žinoma, kad K. B. gyvena Baltarusijos Respublikoje, nuosprendyje nurodytas ir jo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu nuteistasis ir gyvena iki šiol. Nepaisant to, teismas atidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, be kita ko, įpareigodamas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tokiu būdu, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, neradęs nuteistojo turimu jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje adresu (kuriuo nuteistasis teigia nebegyvenantis nuo 2017 m., ten gyveno turėdamas laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kol čia studijavo), turėjo procesinius dokumentus jam siųsti žinomu jo gyvenamosios vietos adresu Baltarusijos Respublikoje. Vis dėlto, nors nuteistojo adresu (duomenys neskelbtini), nepavykdavo rasti, jam šaukimai vis tiek buvo siunčiami šiuo adresu, tik 2018 m. gruodžio 28 d. įspėjimas buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, matydama, kad vienas iš teismo paskirtų įpareigojimų (neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo) objektyviai negali būti vykdomas, probacijos tarnyba turėjo imtis aktyvių veiksmų sprendžiant šį klausimą. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali šių sąlygų įvykdyti. Nei probacijos tarnyba, nei žemesnės instancijos teismas į šią įstatymo nuostatą neatsižvelgė.

9. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis, kaip pats nurodo, 2019 m. sausio 15 d. gavęs minėtą probacijos tarnybos 2018 m. gruodžio 28 d. įspėjimą bei raginimą atvykti, nors šis dokumentas ir nebuvo išverstas į rusų kalbą, nesiėmė jokių veiksmų nedelsiant savarankiškai išsiversti jo turinį. Pažymėtina, kad nuteistasis, žinodamas apie jam teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, domėtis vykstančiu procesu Lietuvos Respublikoje, gavęs jam skirtus dokumentus, gilintis į jų turinį. Tas pats pasakytina ir apie jo įsitikinimą, kad baudžiamasis procesas dar nėra baigtas. Žinodamas, kad teismuose yra sprendžiamas jo apeliacinio skundo priėmimo klausimas, K. B. turėjo domėtis šio proceso rezultatu. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nuteistasis elgėsi pasyviai, su probacijos tarnyba nesusisiekė, pats nesiekė išsiaiškinti, kokia jo teisinė padėtis ir kokių veiksmų jis turėtų imtis, kad jam priimtas nuosprendis būtų tinkamai vykdomas. Vis dėlto, tam, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų panaikintas, turi būti nustatyta, kad K. B. sąmoningai nevykdė probacijos sąlygų.

10. Iš nuteistojo pateiktų duomenų matyti, kad jis nuo 2017 m. vasario 8 d. studijuoja Baltarusijos nacionaliniame techniniame universitete, nuo 2018 m. sausio 3 d. – dirba. Pažymėtina, kad šios aplinkybės taip pat buvo žinomos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžio priėmimo metu. Duomenys apie studijas įrašyti ir individualiame probuojamojo priežiūros plane. Tai reiškia, kad nuteistasis visą laiką vykdo jam teismo paskirtą įpareigojimą dirbti arba registruotis darbo biržoje ar mokytis. Probacijos tarnyba ir žemesnės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad K. B. nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, nepateikia duomenų apie mokymąsi, nes tokioms išvadoms pagrįsti buvo renkami duomenys tik iš Lietuvos Respublikos institucijų (Sodros, darbo biržos), nors probacijos tarnybai buvo žinoma, kad asmuo gyvena, dirba ir mokosi Baltarusijos Respublikoje (tokie duomenys yra nurodyti nuosprendyje). Taip pat šiuo metu jau yra sumokėta ir nuteistajam paskirta 1 000 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Be kita ko, K. B. teismo yra įpareigotas per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civiliniams ieškovams priteistą žalą. Abiem nukentėjusiesiems nuteistojo nurodymu jo gynėjas yra atlyginęs priteistos žalos dalį – po 200 Eur.

11. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtina įvertinti, ar įmanoma bausmės vykdymo atidėjimo tikslus pasiekti jo nepanaikinant. Atsižvelgiant į tai, kad K. B. buvo pirmą kartą teisiamas, į teigiamą jo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus vis dėlto vykdo, administracinių nusižengimų nėra padaręs, ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nėra pradėti), tikslinga pirmiausia ne panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, o apsvarstyti galimybę keisti probacijos sąlygas arba siekti bendradarbiavimo su nuteistojo gyvenamosios vietos atitinkamomis institucijomis. Šioje proceso stadijoje aukštesnės instancijos teismas K. B. piktnaudžiavimo vykdant teismo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus neįžvelgia. Pažymėtina, kad nuteistajam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusiesiems neliks galimybės gauti priteistos žalos atlyginimą, nes nuteistasis praras turimą darbą, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas nepadės užtikrinti nukentėjusiųjų interesų. Bausmės tikslai ir paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Resocializacijos procese itin svarbu tinkamai įvertinti nuteistųjų problemas bei parinkti individualizuotus darbo su nuteistaisiais metodus. Tam įstatymų leidėjas yra nustatęs galimybę keisti probacijos sąlygas, kuri šiuo atveju išnaudota nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo K. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.