Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-873-252-2017

Vanda Višnevska Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11740-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5.

2017 m. lapkričio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties grąžinti prašymą dėl piniginių sumų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-18185-868/2017

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Š. Č. Vilniaus mieto apylinkės teismui adresuotame ir teisme 2017 m. kovo 20 d. gautame prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turgavietėje automobilį pardavinėjusiam asmeniui vardu R. sumokėjo 250 Eur avansą už automobilį VOLVO V70, tačiau vėliau suabejojęs pardavėjo sąžiningumu, atsisakė jį pirkti. Susitarti su automobilio pardavėju dėl avanso grąžinimo nepavyko. Mano, kad šis asmuo turėtų grąžinti 250 Eur avansą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti prašymo trūkumus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas neatitinka CPK reikalavimų nurodyti dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą. Pareiškėjas nenurodė asmens, kuriam yra reiškiamas ieškinys, nepateikė rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti jo dėstomas aplinkybes. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas laikytinas aiškiai nepagrįstu, kadangi ieškinio reikalavimo suformulavimas yra ieškovo pareiga. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad taisydamas ieškinio trūkumus, pareiškėjas turi pateikti vientisą procesinį dokumentą – ieškinį, kuriame ne padrikai, o aiškiai ir nuosekliai išdėstytų faktines aplinkybes, nurodytų tai patvirtinančius įrodymus, suformuluotų ieškinio reikalavimą. Todėl įpareigojo Š. Č. aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimą, t.y. patikslinti ieškinio dalyką, nurodyti atsakovą ir pan. bei sumokėti žyminį mokestį. Apylinkės teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad dėl teisinės pagalbos rengiant ieškinį jis gali kreiptis į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Š. Č. 2017 m. balandžio 12 d. ieškiniu prašė teismą imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad jo subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai ir nurodė, kad ieškinio esmė yra ta, kad jis nori išieškoti iš nesąžiningo pardavėjo jo sumokėtą avansą 250 Eur, kurį Valstybinės vartotojų apsaugos tarnybos nuomone jis privalo grąžinti. Prie ieškinio pridėjo sumokėto 20 Eur žyminio mokesčio kvitą ir raštelį, kuriame nurodytas automobilio pavadinimas, vardas Rolandas, aikštelės vietos numeris ir avanso suma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi grąžino pareiškėjui Š. Č. prašymą dėl piniginių sumų priteisimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 19 d. pateikė 2017 m. balandžio 12 d. skundą ir ieškinį. Teismas susipažinęs su šių procesinių dokumentų turiniu nustatė, kad pareiškėjas teismo įpareigojimų neįvykdė, prašymo trūkumų nepašalino, todėl sprendė, kad nepateikus ieškinio, atitinkančio įstatymo reikalavimus, prašymas laikomas nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Š. Č. dokumente, įvardytame skundas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis yra neteisėta ir naikintina. Pakartotinis atsisakymas pradėti tyrimą, neatlikus jokių veiksmų, gali būti traktuojamas kaip bendrininkavimas. Nurodė, kad priimtas procesinis sprendimas rodo teisėjos nenorą imtis darbo ir išsiaiškinti galimą nusikalstamą veiką įvykdžiusio pardavėjo Rolando iš Gariūnų automobilių turgaus. Pažymėjo, kad rašytinės sutarties su šiuo asmeniu jis nesudarė, tačiau teismui pateiktas raštelis su avanso suma yra rašytas šio asmens. Kitų duomenų apie avansą paėmusį asmenį, išskyrus jo darbo vietą turguje, vardą ir telefono numerį jis neturi. Apelianto nuomone, ieškinio dalykas yra aiškiai suformuluotas, t.y. jis reikalauja grąžinti 250 Eur avansą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. CPK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad jei asmuo teismo nurodytų trūkumų nustatytu terminu nepašalina, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.CPK 111 straipsnio 2 dalyje, procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodyta byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėtys, vardas, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Š. Č. pateikė teismui ieškinį atsakovui vardu Rolandas, kurio pavardės, gimimo metų, gyvenamosios vietos nurodyti negali, dėl piniginių sumų - 250 Eur avanso priteisimo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra būtent į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis), todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nustatyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams. Bendrieji ieškinio formos ir turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta; 3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 6) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data.CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tuo atveju, jeigu ieškovas teismui teikiamame procesiniame dokumente nenurodo atsakovo, kuris turėtų atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, ieškinys negali būti priimamas nagrinėti teisme, nes nenurodžius atsakovo civilinis procesas neįmanomas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalo nurodyti konkretų atsakovą, t.y. subjektą, pažeidžiantį ieškovo teises arba interesus, ir tam subjektui suformuluoti materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Atsakovo nenurodymas laikytinas ieškinio trūkumu, kuris šalintinas CPK 138 straipsnio nustatyta tvarka: teismas, nustatęs, kad ieškinyje nenurodytas ieškovo teises pažeidžiantis asmuo, įpareigoja ieškovą pateikti duomenis apie atsakovą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti, kadangi ieškinį pateikęs Š. Č. jame nenurodė atsakovo pavardės, gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, o tai yra esminis ieškinio trūkumas, dėl ko civilinis procesas nagrinėjamu atveju bus neįmanomas.Byloje dalyvaujančių fizinių asmenų gyvenamosios vietos arba kitų pareiškėjui žinomų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresų nurodymas yra tinkamo procesinių dokumentų įteikimo įgyvendinimo garantija ir būtina sąlyga siekiant užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą. Duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nenurodymas laikomas esminiu ieškinio trūkumu, kurį galima pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo (CPK 130 straipsnis) ar kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo gyvenamosios vietos adreso nenurodymas taip pat yra laikomas esminiu ieškinio trūkumu, kuris galėjo būti pašalintas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tačiau apeliantas šiuo institutu tinkamai nepasinaudojo.Vien asmens vardo ar jo mobilaus ryšio telefono ar aplinkybių, kad asmuo pardavinėja automobilius Gariūnų turgavietėje, nepakanka asmens, kaip atsakovo identifikavimui. Kaip jau minėta, Civilinio proceso teisės normos pareigą pateikti duomenis apie atsakovą numato būtent ieškovui. Reikalavimai pradėti tyrimą ar išsiaiškinti galimą nusikalstamą veiką padariusį asmenį kreipiantis teisminės gynybos civilinio proceso tvarka yra nepagrįsti. Nusikalstamų veikų tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo institucijos baudžiamojo proceso nustatyta tvarka pradėdamos ikiteisminį tyrimą. Todėl apeliantas manydamas, kad jo atžvilgiu buvo atlikta nusikalstama veika gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai ginčo situacijai nėra reikšmingi, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.