Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3387-1058/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-12-21
Bylos Nr.
e1-3387-1058/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38702-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3387-1058/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38702-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „A“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 72 MGL (3 600 EUR) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir paskirta galutinė bausmė – 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Jis, 2021 m. lapkričio 5 d., apie 13 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine I. B. metu tyčia jai suėmė už abiejų rankų ir jas suspaudė, vėliau suėmė už plaukų ir trenkė ją į sieną, po ko ji nukrito, įvykus grumtynėms su I. jis įkando jai į kairės rankos peties sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. B. fizinį skausmą.

Be to, R. B. grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, 2021 m. lapkričio 5 d., apie 13 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine I. B. metu, po to kai jos atžvilgiu buvo panaudojęs fizinį smurtą, grasino pastarąją nužudyti, t. y. paėmęs panašų į peilį daiktą, surėkė „papjausiu aš tave“, tokiais savo veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą I. B. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), minėtą butą nuomojasi kartu su I. apie metus laiko. Su jais kartu gyvena I. dukra iš pirmų santykių A. S. ir jų dukra M. B.. 2021 m. lapkričio 5 d., dienos metu, laiko tikslaus nurodyti negali, jis kelias valandas naršė telefone ieškodamas automobilio detalių, tai labai erzino jo sugyventinę I. B., todėl ji jam ėmė prieštarauti. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, matė, kad I. tuo metu taip pat labai susierzino. Ji tokios būklės dažnai į jį pradeda mėtyti visokiausius daiktus, to išvengiant jis priėjo prie I. ir stipriai ją per pečius apkabino ir prie savęs prispaudė, kad ji negalėtų išsprūsti ir nurimtų. Kai ji muistėsi jo glėbyje ir nusisuko nuo jo, jis jai nenorėdamas įkando į pečių sritį ir paleido. Kai paleido ji pradėjo jį stumdyti, o jis ją atstūmė nuo savęs, bet ji tuo tarpu niekur nenukrito ir į jokią sieną neatsitrenkė. Taip pat nori paminėti, kad už plaukų I. netampė. Jam pareikštas įtarimas dėl grasinimų, tai nori pasakyti, kad 2021 m. lapkričio 5 d. jis jokio peilio rankose neturėjo ir I. negrasino, kad gali ją papjauti (b. l. 46).

Papildomai įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. B. parodė, kad šiuo metu gyvena atskirai nuo I., (duomenys neskelbtini) mieste, pas tėvus, (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 5 d., dienos metu, laiko tikslaus nurodyti negali, jis su I. susipyko, konfliktas įvyko dėl automobilio. Jiems būnant prieškambaryje abu susistumdė, jis paėmė I. už plaukų, tampė ją po kambarį, vėliau ją pastūmė į kambario sieną. Ji atsirėmė į sieną rankomis. Jis tuo metu būdamas jai už nugaros priėjo arčiau ir vieną kartą įkando dešinės pusės petį. I. tuo metu verkė, šaukėsi pagalbos. Vėliau, kai išėjo į miegamąjį, o jis liko prieškambaryje, galvojo nurimti. Jų bute prieškambaris sujungtas su virtuve, kai I. ėjo iš miegamojo link virtuvės, jis priėjo prie virtuvės ir prie kriauklės pamatė gulintį peilį, jį paėmė į rankas ir pasakė, kad „aš tave nužudysiu vieną dieną“. Tai pasakė labai susierzinęs po įvykusio konflikto, šiuos žodžius sakė garsiai, bet ne adresuodamas I., nenorėjo jos gąsdinti. Labai gailisi dėl savo elgesio ir tarp jų vykstančių konfliktų (b. l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. B. parodė, kad 2021 m. lapkričio 5 d., apie. 13 val. jai būnant nuomojamame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, kartu su dukra M. B., atėjęs jos sugyventinis R. B. pradėjo su ja konfliktuoti dėl to, kad 2021 m. lapkričio 4 d. dukra būdama jam priklausančiam automobilyje „BMW E39“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išpylė oro gaiviklį ir taip galimai apgadino automobilio saloną. Po žodinio konflikto R. B. abejomis rankomis suėmė ją už rankų ir stipriai suspaudė. Tada ji jį atstūmė ir nubėgo į prieškambarį, jai būnant prieškambaryje jis ją pasivijo ir kaire ranka sugriebęs už plaukų trenkė ją į sieną ir ji parkrito ant žemės, to pasėkoje patyrė fizinį skausmą. Jai vėl jį atsistūmus bandė bėgti pro duris, bet įvyko grumtynės, kurių metu R. B. įkando į kairės rankos peties sritį. R. B. nubėgęs į virtuvę paėmęs daiktą panašų į peilį surėkė „papjausiu aš tave“, kokį peilį ir kaip jis tiksliai atrodo nematė (peilis buvo didelis). Ji labai išsigando ir išbėgo pro duris į koridorių, bet apsižiūrėjo, kad neturi telefono išsikviesti reikalingą pagalbą, dėl to grįžo į namus. Užėjus į prieškambarį, ten buvo R. B., kuris nenorėjo jos įleisti į namus, įvyko grumtynės, kurių metu ji R. B. iš kelnių kišenės (kurios pusės nepamena) ištraukė savo asmeninį mobiliojo ryšio telefoną (kaip jis paėmė jos telefoną nepastebėjo). Tada užgirdo, kad miegamajame dukra M. B. pradėjo verkti ir ji nuėjo pas dukrą į kambarį. Pasiėmusi dukrą ant rankų paskambino socialinei darbuotojai, kuriai nupasakojo situaciją ir paklausė jos, ką jai daryti. Ši nurodė, kad nedelsiant ji skambintų bendruoju pagalbos centro numeriu ir kviestųsi pagalbą. Tuo metu kai ji kalbėjo telefonu su socialine darbuotoja R. B. sudaužė nuotraukų rėmelį ir dešinės rankos kumščiu trenkė į televizoriaus ekraną. Turtinės žalos nepadarė. Jai paskambinus į bendrąjį pagalbos centro numerį R. B. išsigando, pradėjo bėgioti po namus rinkdamas savo asmeninius daiktus ir tuo metu iš jos piniginės, kuri buvo padėta prieškambaryje kuprinėje, pasiėmė jos asmeninius pinigus apie 130 EUR ir pabėgo pro duris (b. l. 1-5, 6-10). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. B. palaikė ankstesnius parodymus, papildomai parodė, kad R. B. grumtynių metu jai iš kišenės ištraukė jos telefoną, kad negalėtų išsikviesti pagalbos. Ji bandydama ištrūkti iš jo glėbio, rankomis jį kliudė, jis aiktelėjo, tada ji suprato, kad jam suskaudo nugarą, jis turi sveikatos problemų su (duomenys neskelbtini). R. supykęs ir paėmęs ją už plaukų pastūmė į sieną. Tada ji pajuto stiprų fizinį skausmą, pradėjo garsiai rėkti, šauktis pagalbos. R. paėmė peilį į rankas ir pasakė, kad jis ją užmuš, ji labai išsigando ir išbėgo į laiptinę (b. l. 37).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. lapkričio 5 d. 13.04 val. pranešėja skambino verkdama, tik pasakė adresą ir kad smurtauja sugyventinis, GMP atsisakė, namuose 3 mėn. kūdikis. Pranešėja paminėjo, kad labai bijo ir prašo atvažiuoti kuo skubiau (b. l. 22).

Pareigūnų kūno kamera užfiksuotame vaizdo įrašuose girdėti, kaip moteris pasakoja, kad įvykusio konflikto metu sugyventinis stipriai suėmė abejomis rankomis už jos rankų ties pečiais ir stipriai suspaudė, tada ji ėjo link tualeto paskambinti, jis ją pasigavo ir kaire ranka suėmęs už plaukų trenkė galvą į sieną. Nuo smūgio ji nugriuvo. Stojantis nuo grindų ir bandant išbėgti į laiptinę, sugyventinis įkando jai į kairį petį. Jie susistumdė ir sugyventinis paėmė peilį (juodos spalvos, vieną didesnių), surėkė „papjausiu aš tave“. Tada ji labai išsigando, pabėgo pro duris į laiptinę. Kadangi neturėjo telefono išsikviesti pagalbą, sugrįžo į namus. Sugyventinis buvo atėmęs telefoną. Grįžus namo, sugyventinis pradėjo rėkti, ją apspjovė ir iš nugaros priėjęs įkando į petį. Ji tuo metu atėmė savo telefoną ir iškvietė policiją. Sugyventinis jai kviečiant policiją pabėgo. Dėl sugyventinio veiksmų patyrė fizinį skausmą. Su pertraukomis kartu su sugyventiniu gyvena apie 3 metus. Muša ne pirmą kartą, anksčiau susitaikė.

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2021 m. lapkričio 5 d. gautas I. B. pareiškimas, jog 2021 m. lapkričio 5 d. 13.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), sugyventinis R. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. sugriebęs ranka už plaukų trenkė ją į sieną bei įkando į kairį petį ir sukėlė jai fizinį skausmą. Be to, paėmęs į rankas peilį grasino susidorojimu sakydamas „papjausiu tave“. Įvykio metu namuose buvo dukra M. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24).

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi R. B. smurtą naudojo savo sugyventinės, su kuria kartu gyveno, augino vaikus ir vedė bendrą ūkį, atžvilgiu.

Kaltinamasis paskutinių apklausų ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios I. B. parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos aplinkybės, policijos įvykių registre užfiksuoti duomenys. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2021 m. lapkričio 5 d., apie 13.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo sugyventine I. B. metu, tyčia, suėmė jai už abiejų rankų ir jas suspaudė, vėliau suėmė už plaukų ir trenkė ją į sieną, po ko ji nukrito, įvykus grumtynėms su I. B. įkando jai į kairės rankos peties sritį, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą, todėl R. B. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.

BK 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento, veikos baigtumui įtakos neturi tai, ar išsakyti grasinimai būtų buvę įgyvendinti. Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, t. y. kad grasinimas yra realus ir gali būti įgyvendintas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis paskutinių apklausų ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios I. B. parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei policijos įvykių registre užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad konflikto su sugyventine I. B. metu, jis priėjo prie virtuvės ir šalia kriauklės pamatė gulintį peilį, jį paėmė į rankas ir pasakė: „aš tave vieną dieną nužudysiu“. Šias faktines aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji, kuri paaiškino, jog R. B. paėmė peilį į rankas ir pasakė, kad ją užmuš. Nors kaltinamasis tyrimo metu teigė, kad tokius žodžius pasakė labai susierzinęs po įvykusio žodinio konflikto, žodžius ištarė garsiai, bet jie nebuvo adresuoti sugyventinei, jis nenorėjo jos gąsdinti, jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja, užtenka vien išsakyto grasinimo fakto. Iki peilio paėmimo, R. B. ir I. B. konfliktavo jau kurį laiką ir kaltinamasis buvo nusiteikęs priešiškai, smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, grasinimą „vieną dieną nužudyti“ išsakė garsiai, rankose laikydamas peilį, tad akivaizdu, jog I. B. turėjo pagrindo bijoti, jog grasinimas nėra spontaniškas ir gali būti įgyvendintas, t. y. laikyti jį realiu, juo labiau, kad kaip parodė nukentėjusioji, kaltinamasis jos atžvilgiu smurtavo nebe pirmą kartą. Nukentėjusioji parodė, jog labai išsigando, išbėgo į laiptinę, supratusi, kad neturėjo galimybės išsikviesti pagalbos grįžo į butą, pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir verkiančią dukrą ir paskambino socialinei darbuotojai, kuri patarė iškviesti policijos pareigūnus. Taigi surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad R. B. žodinio konflikto su savo sugyventine I. B. metu, rankoje laikydamas peilį, garsino ją nužudyti, garsiai sakydamas, kad „vieną dieną aš tave nužudysiu“, dėl ko pastarajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas yra realus ir gali būti įgyvendintas, todėl R. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis R. B. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 53). Nukentėjusioji I. B. taip pat neprieštaravo, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 56).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, vienas nusikaltimas susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, kitas su grasinimu nužudyti, abi nusikalstamos veikos sekė viena paskui kitą ir buvo nukreiptos tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. R. B. savo paskutinių apklausų metu kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, vis tik jo elgesys ikiteisminio tyrimo metu nuoširdžios atgailos nepatvirtina, kaltinamasis iš pat pradžių neigė esmines faktines aplinkybes, bandė sušvelninti savo atsakomybę. Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors recidyvas prokurorės pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesni kaltinamojo teistumai yra nurodyti prokurorės pareiškime, taigi jam žinomi. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. B. 2 kartus praeityje teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 74-76), už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, praeityje buvo teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 58-70). R. B. yra jauno amžiaus, dirbantis, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomi bausmių dydžiai – 2 metų laisvės apribojimas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir 1 metai laisvės apribojimas už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą, šiuo konkrečiu atveju yra protingi ir proporcingi, todėl mažinti ar didinti jų nėra pagrindo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant ir paskiriant prokurorės siūlomą subendrintą – 2 metų laisvės apribojimo bausmę. Šiuo atveju už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskyrus maksimalią laisvės apribojimo bausmę, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą maksimali laisvės apribojimo bausmė nedidintina.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, R. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, kaltinamajam visą bausmės laikotarpį nustatytini šie įpareigojimai ir draudimai: 1) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 2) įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Taip pat kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šios baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir R. B. paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 5 dalies 4 punktu, visą bausmės atlikimo laikotarpį: 1) įpareigoti R. B. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) už drausti R. B. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. B. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su įrašais, saugomą voke prie bylos medžiagos – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti R. B., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė