Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-311-544/2019

teisėjas Gintautas Būga Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00068-2018-2

2019 m. balandžio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-41-758/2019 pagal ieškovo P. P. (P. P.) ieškinį atsakovei I. S. ir ieškovės I. S. ieškinį atsakovui P. P., trečiajam asmeniui L. N., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad psichologinės ekspertizės akto išvadose yra nurodyta, jog būtent atsakovė daro vaikui neigiamą poveikį. Priešingai, teismo ekspertas ekspertizės akte nurodo, kad tikslesnių išvadų pateikimui yra reikalingas ilgesnis vaiko stebėjimas, kurio metu bus galima atsakyti į klausimą, ar vaikui yra daroma įtaka, žalojanti vaiko psichiką, ir kas tokią įtaką jam daro.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Apeliantė bei ieškovas pateikė prašymus dėl naujų įrodymų prijungimo, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje nagrinėjamas klausimas yra susijęs su prioritetiniais vaiko interesais, o pateikti įrodymai yra susiję su sprendžiamu klausimu, be to, byla nagrinėjama elektronine forma, dėl ko šalys turi galimybę su jais susipažinti ir pateikti atsiliepimus, pateikti nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

15. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, tokie kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi, įstatymas suteikia teismui diskrecinę teisę spręsti, ar civilinėje byloje būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

16. Pažymėtina, jog Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutarties 14-16 punktuose išdėstytu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, jog apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas, laikinai ją atskirdamas nuo sūnaus, išėjo už ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ribų. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, vykstant teisminiam ginčui tarp abiejų vaiko tėvų, skundžiamos nutarties priėmimo metu matydamas realią grėsmę nepilnamečio interesams ir remdamasis byloje surinkta medžiaga, buvo aktyvus, todėl pagrįstai ėmėsi iniciatyvos ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – P. P. laikiną atskyrimą nuo motinos I. S..

18. Atmetant atskirojo skundo argumentus, svarbu tai, kad ikiteisminiame tyrime I. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą, jog ji, būdama atsakinga už mažamečio savo sūnaus P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, taip pat privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo, kaip motinos, teisėmis ir pareigomis, psichiškai gniuždydama mažametį savo sūnų, neužtikrino vaiko emocinių poreikių atitinkančios jo augimo aplinkos, dėl ko galimai sutriko mažamečio raida, atsirado emocijų ir elgesio sutrikimų. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, atsižvelgdamas į tai, kad civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti, kol nebus patvirtinti arba paneigti įtarimai I. S. dėl psichologinio smurto nepilnamečiam vaikui P. P., pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus ištirta ir išnagrinėta baudžiamoji byla, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48508-18.

19. Nors apeliantė savo skundą grindžia tuo, jog jos atžvilgiu galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kurį pažeidė pirmosios instancijos teismas, tačiau vien nutarties 18 punkte nurodytų faktų užfiksavimas duoda pagrindą manyti apie galimą realios grėsmės mažamečio vaiko interesams kilimą. Šiuo atveju taip pat reikšminga ta aplinkybė, jog Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo paskirta kompleksinė vaiko ir šeimos psichologinė ekspertizė, kurią atlikus 2018 m. rugpjūčio 20 d. – rugsėjo 14 d. Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-155/2018 buvo konstatuota, jog dėl konfliktinės situacijos šeimoje ir nutrūkusio bendravimo su tėvu mažametis P. P. iš esmės jaučiasi nesaugiai, nestabiliai ir nekomfortiškai; vaiko ir tėvo emocinis ryšys artimas, santykis teigiamas, be to, stebimas kitų asmenų (galimai vaiko motinos ir jo motinos motinos) daromas poveikis vaiko nuomonei dėl jo gyvenamosios vietos, o mažamečio vaiko žodžiai apie tėvą neatitinka stebėto vaiko ir tėvo tarpusavio bendravimo ir vaiko savijautos bendravimo metu. Taigi, priešingai apeliantės teiginiams, tiek, kiek tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, psichologijos ekspertizės akto turinys patvirtina skundžiamoje teismo nutartyje nurodytą atsakovės, kaip motinos, neigiamą įtaką ir poveikį prieš tėvą.

20. Vertinant šios bylos kontekstą, taip pat tai, kad po minėtos ekspertizės atlikimo I. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, t. y. piktnaudžiavimo savo, kaip motinos, teisėmis ir pareigomis psichiškai gniuždant mažametį sūnų, teismo nuomone, akivaizdu, jog grėsmė vaiko interesams nėra išnykusi. Todėl 2019 m. sausio 25 d. skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi esminės reikšmės apeliantės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai – 2019 m. kovo 1 d. – 2019 m. kovo 20 d. susitikimų su vaiku, įvykusių Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, aprašų duomenys, turintys patvirtinanti stiprų motinos ir vaiko ryšį. Pirmosios instancijos teismas faktinę situaciją tinkamai įvertino pagal nutarties priėmimo metu buvusius duomenis ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (laikiną vaiko atskyrimą nuo motinos) išsprendė, pripažindamas prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesus ir užkirsdamas kelią tolimesniam galimam jo teisių pažeidimui bei žalos padarymui.

21. Pažymėtina, kad 2019 m. kovo 19 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi buvo panaikinta šioje byloje skundžiamos 2019 m. sausio 25 d. nutarties dalis, kuria Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo įpareigotas surasti P. P. gyvenamąją vietą ir laikiną globėją bei taikyta laikinoji apsaugos priemonė – nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu P. P.. Todėl atskirojo skundo argumentai apie sunkias pasekmes vaiko psichinei savijautai jam gyvenant svetimoje aplinkoje su vos pažįstama globėja neteko teisinės reikšmės.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nedaro esminės įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

22. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, procesines teisės normas pritaikė tinkamai, teisingai nustatė bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Byloje esantys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę siekiant apsaugoti nepilnamečio šalių vaiko interesus bei užtikrinti vaiko psichologinį saugumą. Atsižvelgiant į tai, pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.