Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2011-10-14 · Civilinė byla Nr. 2-597-649/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-14
Bylos Nr.
2-597-649/2011
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00506-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Ieškovas
L. N., N. N.
Atsakovas
R. J.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis, Jonas Algimantas Pakarklis
Civilinė byla Nr. 2-597-649/11
Procesinio spr. kategorija 25.3, 45.6, 116.1
Proceso Nr. 2-26-3-00506-2011-8
(S)KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 14 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant ieškovui L. N., ieškovų L. N. ir N. N. atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, atsakovei R. J., jos atstovui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, nedalyvaujant ieškovei N. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. N. ir N. N. ieškinį atsakovei R. J. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai palaikė ieškinį ( b. l. 3-5) ir ieškinyje nurodė, kad atsakovės vardu nekilnojamojo turto registre registruotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3600 ha ploto ( toliau žemės sklypas), esantis (duomenys neskelbtini).

Atsakovė (R. Š.) minėtą sklypą 2007-01-15 paprastos rašytinės formos sutartimi liudytojų akivaizdoje pardavė L. N.. Atsakovė savo ranka parašydama sutartyje patvirtino, kad gavo tūkstantį penkis šimtus litų ir pasirašė. Sutarties pasirašymo metu žemės sklypas L. N. buvo perduotas nuosavybės teise, ieškovai žemės sklypą valdė ir naudojosi juo kaip šeimininkai, L. N. žemės sklypą buvo išnuomojęs A. M..

Pirkėjas įvykdė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį – sumokėjo pardavėjai R. J. daikto kainą, pirkėjas žemės sklypą priėmė nuosavybėn. Nors pirkėjas visiškai įvykdė pirkimo-pardavimo sandorį, pardavėja R. J. vengia įforminti žemės sklypo pardavimą notarine tvarka. Iki šių metų pavasario atsakovė vis žadėdavo įforminti sutartį notarine tvarka, tačiau rasdavo visokių pasiteisinimų –neturinti laiko arba pinigų. Pavasarį atsakovė pradėjo aiškinti, kad iš viso neapiformins sudaryto sandorio notarine tvarka, nes jai ekonomiškai neapsimoka. Atsižvelgiant į sandorio sudarymo laiką – 2007-01-15 – ir aiškinantis priežastis, dėl ko nesudarytas notarinis sandoris, akivaizdu, kad vengiama įforminti 2007-01-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį.

Šalies argumentai

Ieškovai prašo pripažinti galiojančia 2007-01-15 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3600 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį už 1500 Lt.

Ieškovas L. N. posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove buvo draugai, iš jos 2007 m. nupirko žemės sklypą, tačiau atsakovė nebenori įforminti formalumų. Atsakovė paskambino ir pasakė, kad parduoda žemę, ir ieškovas su liudytojais atvažiavęs iš jos nupirko žemės sklypą už 1500 Lt. Apie tai, kad atsakovė pardavinėja žemę, buvo žinoma. Pinigus atidavė iš karto ir dar sudarė nuomos sutartį, nes atsakovė nenorėjo tvarkyti per notarą dokumentų. Atsakovė žadėjo , kad per 4 metus formalumus sutvarkys, bet netvarkė ir nepaaiškino, kodėl nesutinka sudaryti sutarties notariškai. Ieškovas esąs vidurinio išsilavinimo ir žinojo, kad kiekvieno nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartis turi būti sudaryta notariškai, tačiau pasitikėjo atsakove. Kadangi iš karto norėjo deklaruoti žemę, tai sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, kurią įregistravo registre. Ieškovo nuomone, tikroji atsakovės valia sudarant 2007-01-15 sandorį buvo žemės sklypo pardavimas, ir sumokėti 1500 Lt yra ne avansas, tačiau visa sutarta suma už žemės sklypą. Žemės mokestį mokėdavo A. J., tačiau ieškovas pinigus atiduodavo. Žemės sklypo sandorį atsakovė žadėjo įforminti per 4 metus, todėl ir nuomos sutartis dėl to paties sklypo buvo sudaryta 4 metams. Sudarius 2007-01-15 sandorį atsakovė atidavė žemės planą ir kitus dokumentus bei pasakė naudotis žeme. Šiuo metu ieškovui 1500 Lt, sumokėtų atsakovei, nereikia, jam reikia žemės. Ieškovas nurodė nežinąs tikros priežasties, kodėl atsakovė nenorėjo sudaryti notarinės sutarties iš karto, gal norėjo iš pat pradžių apgauti.

Ieškovų atstovas posėdyje nurodė, kad 2007-01-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra įvykdyta, todėl turėtų būti pripažinta galiojančia, sutartis negali būti laikoma preliminaria, nes tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos ir neatsiranda mokėjimo–atsiskaitymo santykiai. Atsakovė keletą kartų keitė poziciją –atsiliepime nurodė, kad tai preliminari sutartis, posėdžio metu tai neigė. Nors sandorio forma neatitinka įstatymo reikalaujamos, viena šalis perdavė daiktą kitai valdyti, o kita šalis sumokėjo. Pripažįstant sandorį galiojančių įstatyme teikiama pirmenybė šalių valiai, o ne formai. Nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomos mokestis yra už žemės mokestį, todėl negali būti laikoma, kad 1500 Lt yra nuomos mokestis.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime ( b. l. 22-24) į ieškinį nurodė, kad 2007-01-15 tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis laikotarpiui iki 2011-01-15, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Remiantis CK 6.393 str. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, įgyto nekilnojamojo daikto perdavimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu perdavimo-priėmimo aktu, kas nebuvo padaryta. Ieškovų pateikta sutartis laikytina preliminariąja sutartimi, todėl ji negali būti patvirtinta CK 1. 93 str. 4 d. pagrindu. Buvo sutarta, kad ateityje bus sudaryta pagrindinė žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Apie pirkimą –pardavimą 2007-01-15 nebuvo kalbėta, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai. Ieškovai prieš pasirašant žemės sklypo nuomos sutartį buvo labai draugiški ir spaudė atsakovę, o 2007-01-15 atvyko ieškovas L. N. su dviem liudininkais D. N. ir N. T.. Liudytojų akivaizdoje pasirašė žemės sklypo nuomos sutartį ir po to ieškovas padavė pasirašyti dar vieną lapą, aiškindamas, kad ji (atsakovė) paima avansą 1500 Lt, kuris bus įskaičiuotas, kai bus sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Pasirašius sutartį dėl avanso paėmimo, antro egzemplioriaus ieškovas jai nepaliko. Atsakovė pasitikėjo ieškovu L. N. ir tik iš ieškinio sužinojo, kad pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas L. N. nuo 2007-01-15 nemokėjo žemės mokesčio, be atsakovės leidimo subnuomavo žemės sklypą A. M..

Sprendžiant ginčą dėl sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine, atsakovė prašo šalių elgesį vertinti sąžiningumo aspektu, o perduotus jai pinigus laikyti avansu, kuris užtikrintų preliminariosios sutarties įvykdymą. Per laikotarpį nuo 2007-01-15 iki 2011-01-15 ieškovai nesikreipė pas atsakovę ir nerodė noro bei valios sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį pas notarą. Kadangi 2007-01-15 sutartyje nebuvo numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tai toks terminas turi būti vieneri metai, o kadangi ieškovai nepareiškė valios ir noro sudaryti pagrindinei sutarčiai, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

Atsiliepimas

Atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad 2007 metais apie žemės sklypo pardavimą neskelbė, o norėjo išnuomoti. 2007-01-15 atvažiavo ieškovai pas ją su dviem liudytojais ir ji su L. N. pasirašė nuomos sutartį, o po to L. N. jai davė kažkokį lapelį pasirašyti, kurio neskaitė. Atsakovės išsilavinimas vidurinis, pasirašydama neskaitytą lapelį suprato, kad 1500 Lt suma yra už ketverių metų nuomą. Nuomos sutartį prieš pasirašant perskaitė, tačiau nežinojo, kad žemės sklypas išnuomotas už žemės mokestį. Gal kada ir norėjo parduoti žemės sklypą, tačiau persigalvojo, o 2007 m. parduoti nenorėjo. 1500,00 Lt ieškovams grąžinti neketina, tai jai ieškovas sumokėjo už nuomą ir žemės deklaravimą. Atsakovė žemės sklypo ieškovui nepardavė, o dokumentus atidavė todėl, kad kitam asmeniui nesugalvotų pernuomoti. Esanti našlaitė, namus ir žemės sklypą nupirko jai valstybė, tačiau draudimo parduoti šį turtą nebuvo. Atsakovė žemės mokestį mokėdavo pati, L. N. jai pinigų negrąžindavo. Visus dokumentus pasirašyti jai pasiūlė L. N..

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas posėdyje nurodė, kad ieškovas yra pirkęs nekilnojamąjį turtą ir žino, kaip sudaromi sandoriai. Sutartyje nenurodyta, dėl ko sutartis, ir žodis „parduoti“ ar „perduoti“ skiriasi tik viena raide. Nuomos sutartis įregistruota, todėl ji ir turėjo galioti, o šalių surašyta ginčo sutartis galėtų būti laikoma tik preliminariąja sutartimi, kurioje nenumatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja D. N. paaiškino, kad ji, L. N. ir jo sutuoktinė, bei T. 2007-01-15 nuvažiavo pas atsakovę. N. prašė jos būti liudytoja, nes ruošėsi pirkti iš atsakovės žemę. Ieškovai su atsakove jau buvo susitarę, kad pirks žemę, todėl surašė popierius. N. atsakovei atidavė 1500,00 Lt, o atsakovė atidavė žemės dokumentus. Paskui surašė nuomos sutartį, kad galėtų žemę deklaruoti, nes nesutvarkė tinkamai pirkimo-pardavimo. Pirmiausia sudarė pirkimo sutartį, po to vėliau nuomos sutartį, abi sutartis atsakovė perskaitė. Kai ją kvietė būti liudytoja, ji suprato, kad važiuoja N. žemės pirkti, apie nuomą net kalbos nebuvo. Buvo kalba, kad daromas pirkimas –pardavimas, ieškovai ir atsakovė kalbėjo, kad laikui bėgant sudarys notarinę sutartį, o ar sutarė dėl termino, nepamenanti. Jai atrodo, kad ieškovas surašė 2 sutarties egzempliorius – vieną pasiėmė, kitą paliko atsakovei.

Liudytoja V. R. paaiškino, kad iš atsakovės tą žemės sklypą norėjo pati pirkti, tačiau jai atsakovė pasakė, kad žemės sklypą N. ( N. N.) pardavė, tik kainos neminėjo. Ta kalba buvo gal prieš 4 metus, norėjo pirkti ar nuomoti, ir N. N. jai pasakė, kad tą žemę jau nupirkusi. Visas kaimas žinojo, kad atsakovės žemė parduota. N. N. jai sakė, kad nupirko žemę už 1500,00 Lt, jai pasirodė, kad kaina maža.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad jo ferma yra šalia L. N. žemės. L. N. pats naudojosi žeme, o kai krito L. N. karvė, paprašė leisti pasinaudoti žemės sklypu, nors neišsinuomojo. L. N. jam sakė, kad yra tos žemės savininkas, žemės sklypą nusipirko iš moters apie 2007 m. L. N. jam leido naudotis žemės sklypu, juo naudojasi ir dabar.

Liudytojas A. J. paaiškino, kad nuo 2008 m. gyvena faktinėje santuokoje su atsakove, oficialiai santuoką įformino 2009 metais. Jam sutuoktinė minėjo, kad žemę yra išnuomavusi už 1500,00 Lt. Surašant sutartis nedalyvavo, visą informaciją jam suteikė sutuoktinė. Jam žinoma, kad ieškovai nemokėjo žemės mokesčio, sumokėtų pinigų taip pat neatiduodavo. Ieškovai buvo atvažiavę į (duomenys neskelbtini) kaimą ir reikalavo žemę perrašyti, pamojavo kažkokiu lapu.

Liudytoja D. B., atsakovės sesuo, paaiškino, kad atsakovė jai gal prie 4 metus yra sakiusi, kad yra išnuomavusi žemę L. N..

Nagrinėjimo metu nustatytos šios aplinkybės.

Iš 2007-01-15 ranka rašytos sutarties ( b. l. 8, 40) matyti, kad R. Š. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,3600 ha, N. L., už 1500 Lt, tekste nurodyta, kad pinigus R. Š. gavo. Taip pat 2007-01-15 tarp ieškovo L. N. ir atsakovės buvos sudaryta privačios žemės nuomos sutartis ( b. l. 15), pagal kurią R. Š. (atsakovė) žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ketverių metų laikotarpiui išnuomojo L. N., nuomos sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre ( b. l. 9-10). Žemės mokestį mokėjo atsakovė ( b. l. 27, 55), po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) R. Š. tapo J. ( b. l. 28). Iš sutarties ( b. l 50-51 ) matyti, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), be kito nekilnojamojo turto, atsakovės įgytas 2005-05-11 už 800,000 Lt iš O. P., pinigai pardavėjai už parduotus daiktus sumokėti Kupiškio rajono savivaldybės, kuri skyrė R. Š. vienkartinę išmoką būstui įsigyti ir įsikurti ( b. l. 53, 54).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Pagal sutarčių laisvės principą šalys pačios gali nustatyti, kokia forma bus sudaromi sandoriai, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyti sandorio formos reikalavimai. CK 1.93 str. 1 d. nurodo, kad sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymo nustatytos formos, negalioja tik tuo atveju, jei toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Kitais atvejais, pažeidus formos reikalavimą, atsiranda kitų padarinių – CK 1.93 str. 4 d. nurodomos išimtys, kai sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, teismas gali pripažinti galiojančiu. Tokiam pripažinimui būtinos sąlygos – sandoris turi būti dvišalis; viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar sutartis, kuri yra netinkamos formos ir ją prašoma pripažinti galiojančia, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tai yra ar tokia sutartis ne tik dėl notarinės formos nesilaikymo, bet ir dėl kitų įstatymuose nurodytų aplinkybių negalės būti pripažinta galiojančia pagal CK 1.93 str. 4 d.

Nagrinėjamu atveju ieškovas L. N. ir atsakovė 2007-01-15 sudarė sutartį ( b. l. 40), kurioje nurodyta, kad „Aš, R. Š. .....pardaviau žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini). Ž. sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas 1,3600 ha N. L. .....už vieną tūkstantį penkis šimtus Lt 1500 Lt“. R. Š. pasirašiusi po tekstu – „pinigus gavau tūkstantį penkis šimtus litų“, taip pat yra pirkėjo L. N. ir liudytojų D. N. ir N. T. parašai. Ši sutartis yra dvišalis sandoris, abi šalys sandorį įvykdė – L. N. sumokėjo sutartą sumą atsakovei, pastaroji pinigus gavo ir žemės dokumentus atidavė L. N. ( b. l. 35-39). Teismo nuomone, atsakovė vengia įforminti sandorį notarine tvarka, nors šalių valia sudaryti žemės sklypo pirkimo –pardavimo sandorį buvo gana aiškiai išreikšta. Vengimą sudaryti sandorį notarine tvarka patvirtina atsakovės parodymai, o kad buvo siūlymas įforminti notarine tvarka, pavirtino liudytojas A. J..

Sutartyje ( b. l. 40) aiškiai matyti žodis „pardaviau“ ir jame aiškios visos raidės, taip pat raidė „a“ aiški ir kituose sutarties žodžiuose, o ne žodis „perdaviau“, kaip teigia atsakovės atstovas. Ieškovo L. N. parodymai parengiamajame ir teismo posėdžiuose nuoseklūs ir neprieštarauja ieškinyje išdėstytiems teiginiams, teismas remiasi šiais parodymais. Ieškovas L. N. teigė, kad su atsakove buvo sutaręs, kad pirks iš jos žemės sklypą ir tą sumanymą 2007-01-15 įgyvendino, notarinį sutarties įforminimą atidėdami ateičiai, o kad galėtų žemę deklaruoti, tą pačią dieną sudarė ir nuomos sutartį. Liudytoja D. N. pavirtino, kad sudarant sutartį buvo kalba apie žemės sklypo pirkimą-pardavimą ir kad atsakovė abi sutartis perskaitė, ieškovai ir atsakovė kalbėjo, kad laikui bėgant sudarys notarinę sutartį. Liudytoja V. R. nurodė, kad atsakovė jai pati sakė, kad pardavė žemės sklypą N. N., V. R. pati norėjusi tą žemės sklypą pirkti, tačiau pavėlavusi.

Teismo nuomone, sudarant 2007-01-15 ginčo sandorį buvo neabejotina L. N. ir R. J. valia sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį ir jį įvykdyti, sandoris abiejų šalių iš karto buvo įvykdytas. L. N. R. J., gavusi pinigus, iš karto leido naudotis žemės sklypu-ieškovas žemę deklaravo, vėliau leido naudotis A. M..

Bylos nagrinėjimo metu nepavyko išsiaiškinti, kodėl ginčo sandoris nebuvo sudarytas notarine tvarka nedelsiant. Atsakovė pripažino, kad galėjo tuo metu žemės sklypą parduoti, parduoti žemės sklypą jai nedraudė jokie galiojantys įstatymai. Nors ginčo žemės sklypas atsakovės įgytas už valstybės jai skirtą 50 MGL dydžio vienkartinę išmoką būstui įsigyti arba įsikurti, Išmokų vaikams įstatymas (1994-11-03, Nr. I-621) ir nutarimas Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo (2004-06-28, Nr. 801 ) nenumatė draudimo nedelsiant parduoti daiktus, kurie įsigyti už išmoką. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu galioję įstatymai numatė 15 procentų pajamų mokesčio sumą, mokamą nuo skirtumo, jei brangiau parduodamas nekilnojamas daiktas, kuris po įsigijimo išlaikytas mažiau kaip trejus metus. Žemės sklypą atsakovė įgijo 2005-05-11 už 800,00 Lt ( b. l. 50-51), todėl jai parduodant sklypą 2007 metais už 1500,00 Lt būtų reikėję sumokėti 15 procentų pajamų mokestį nuo kainų skirtumo – nuo 700 litų.

Teismas nesiremia liudytojų A. J. ir D. B. parodymais, nes jie tik iš atsakovės žodžių žino apie sandorius, sudarytus 2007-01-15.

Taip pat teismas kritiškai vertina atsakovės parodymus parengiamajame ir teismo posėdžiuose bei teiginius atsiliepime, nes yra neatitikimų. Atsakovė nurodo turinti vidurinį išsilavinimą, teismo nuomone, tai pakankamas išsilavinimas elgtis vidutiniškai atsakingai, apdairiai ir atidžiai ginant savo teises. Atsakovė parengiamajame posėdyje nurodė neskaičiusi prieš pasirašant ginčo sutarties, tačiau skaitė sutartį prieš pasirašydama nuomos sutartį ( b. l. 44). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nuomos sutartį tik „permetė akimis“. Atsakovė neneigia, kad iš L. N. gavo 1500,00 Lt, tačiau mano, kad tai pinigai už žemės sklypo nuomą ketveriems metams. Tačiau žemės nuomos sutartyje ( b. l. 15), kurią atsakovė teigė perskaičiusi ir pati teismui pateikė, aiškiai nurodyta ( 14 p.), kad žemė nuomojama už žemės mokestį – išeitų, už 26 Lt per metus ( b. l. 55). Tokia nedidelė nuomos kaina gana logiška įvertinant aplinkybę, kad ieškovas išsinuomojo iš atsakovės jau nusipirktą žemės sklypą, už kurį sumokėta sutarta kaina. Negali būti pakankamu argumentu atsakovės manymas, kad 1500,00 Lt gavo už nuomą, nors atsakovės pasirašytas ginčo sutarties tekstas ir nuomos sutartis skelbia priešingai, o manymas pagrįstas tik teiginiu, kad pasirašydama neskaitė sutarties teksto.

Šiuo atveju nėra reikšminga, ar ieškovas L. N. nuompinigius už žemę atiduodavo A. J. (taip teigia ieškovas), ar neatiduodavo ( kaip teigia A. J.). Teismo nuomone, atsakovė elgiasi nesąžiningai teigdama, kad 1500,00 Lt gavo ne už parduotą žemės sklypą, o už nuomą, ir negali būti faktai pateikiami juos iškreipiant remiantis sutarties neskaitymu.

Atsiliepime ( b. l. 23) atsakovė nurodė, kad „ buvo sutarta, kad ateityje bus sudaryta pagrindinė žemės pirkimo-pardavimo sutartis“. Parengiamojo posėdžio metu ( b. l. 43) atsakovė nurodė, kad „vienu metu buvau sugalvojusi perleisti žemę nuosavybėn, pabaigti formalumus, bet paskui persigalvojau“. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nei 2007 metais, nei vėliau žemės sklypo ieškovams parduoti neketino. Tačiau atsiliepime, kurį pasirašė atsakovė, 2007-01-15 ginčo sutartį siūloma laikyti preliminaria sutartimi, kurioje nenurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. CK 6.165 str. 1 d. nurodoma, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą-pagrindinę- sutartį, o 3 d. nurodo, kad jei terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Teismo posėdyje atsakovė nuolat kartojo, kad suprato, jog 1500,00 Lt iš L. N. gavo už žemės nuomą, todėl darytina išvada, kad nepasirašė preliminarios sutarties, o tik nuomos sutartį. Tai akivaizdus prieštaravimas tarp atsakovės parodymų teisme ir teiginių atsiliepime, neturėtų būti atsikirtinėjama visais įmanomais būdais, kurie prieštarauja vienas kitam.

Atsiliepime taip pat nurodyta, kad „ 2007-01-15 atvyko ieškovas L. N. su dviem liudytojais D. N. ir N. T. ir ....ieškovas padavė pasirašyti dar vieną lapą aiškindamas tai, kad aš, R. Š. ( J.) paėmiau avansą 1500 Lt, kuris bus įskaičiuotas, kai bus sudaryta pagrindinė žemės pirkimo pardavimo sutartis pas notarą“. Iš atsiliepimo teksto darytina išvada, kad atsakovė žinojo, po kuo pasirašo 2007-01-15, priešingai nei teigia teismo posėdyje.

Nenuosekli atsakovės pozicija ir dėl 2007-01-15 gautų 1500 litų. Parengiamojo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovams iki bylos iškėlimo ketino grąžinti 1500 Lt. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad 1500 Lt ieškovams nežino ar grąžins, „atėmus už nuomą ir deklaraciją nieko nelieka ir grąžinti, normali suma išeina“. Jei atsiliepime nurodoma, kad 1500,00 Lt yra avansas, kuris bus įskaičiuotas į kainą, tai atsisakant sudaryti sutartį teisingumo ir sąžiningumo principai reikalautų tą avansą grąžinti jį davusiai šaliai.

Niekaip atsakovė negali paaiškinti, kodėl, būdama vidurinio išsilavinimo, neskaitė sutarties, kuri yra gana trumpa ir po kuria pasirašė, o atsiliepime nurodo, kad ieškovas jai pakišo pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Remiantis liudytojos D. N. parodymais, ginčo sutartį atsakovė pasirašė laisva valia. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė perskaičiusi tą pačią dieną sudarytą nuomos sutartį, kuri yra didesnės apimties už ginčo sutartį.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiamasi. Iš atsakovės parodymų ir pateikto atsiliepimo neaišku, kokios galutinės pozicijos nepripažįstant ieškinio laikomasi iš tikrųjų – ar 2007-01-15 atsakovė su ieškovu L. N. sudarė preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pardavimo; ar atsakovei 2007-01-15 sumokėti 1500,00 Lt yra avansas, kuris bus įskaičiuotas į parduodamos žemės kainą; ar atsakovei 2007-01-15 sumokėti 1500,00 Lt yra nuompinigiai, iš karto sumokėti už ketverių metų žemės sklypo nuomos laikotarpį.

Teisinė ginčo kvalifikacija pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teisės normų taikymas ginčo teisiniam santykiui yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar 2007-01-15 ginčo sutartis gali būti laikoma preliminariąja sutartimi, kurioje nenurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti.

Teismo nuomone, ginčo sutartis negali būti laikoma preliminariąja, nes joje nėra išreikšto aiškaus susitarimo ateityje sudaryti sandorį. Tokiu atveju nesvarbus sutarties pavadinimas, o svarbūs šalių ketinimai. Iš ištirtų įrodymų galima daryti išvadą, kad buvo žodinis susitarimas sudarytą ginčo sandorį ateityje įforminti notarine tvarka, tačiau susitarimas nebuvo vykdomas. Preliminaria sutartimi šalys neįgyja turtinės naudos, neatsiranda mokėjimo atsiskaitymo santykis, tai yra nesukuriama piniginė prievolė, tik ginant nukentėjusios šalies interesus galimas nuostolių atlyginimo instituto taikymas.

Ištirtos bylos aplinkybės ir ginčo sutarties tekstas leidžia manyti, kad ginčo sutartis yra pagrindinė sutartis, kuri ją pasirašius buvo įvykdyta - sutarta pinigų suma sumokėta, ieškovui perduoti žemės sklypo dokumentai, sutarties tekstas rodo, kad žemės sklypas parduotas, nuomos sutartis buvo sudaryta tam, kad nekiltų problemų dėl naudojimosi sklypu, kol pirkimas pardavimas bus įformintas notarine tvarka.

Remiantis išdėstytu, pripažintina galiojančia 2007-01-15 žemės sklypo, kurio plotas 1,3600 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis už 1500,00 Lt.

Ieškinį tenkinant, išspręstinas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą ( CPK 93 str. 1 d.). Atsakovei teikiama 100 proc. nemokama valstybės garantuojma teisinė pagalba, tačiau tai nealeidžia nuo ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo.

Šioje byloje dokumentais pagrįstos tokios bylinėjimosi išlaidos.

Procesinių dokumentų įteikimo per pašto įstaigas išlaidos sudaro 6,40 Lt, ieškovų sumokėtas žyminis mokestis sudaro 68,00 Lt ( b. l. 7). Ieškovai turėjo 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( b. l. 11).

Nors žemės sklypo, dėl kurio kilęs ginčas, indeksuota rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto registro išrašą yra 830 Lt ( b. l. 9), ieškovų turėtos 1000,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės ir neviršija rekomendacijose nurodytų dydžių - į advokato pagalbą įeina ieškinio paruošimas, atstovavimas parengiamajame ir dviejuose teismo posėdžiuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis LR Civilinio kodekso 1. 93 str. bei kitomis nuostatomis, reguliuojančiomis sandorių pripažinimą galiojančiais, LR CPK 263 – 264 str., 270 str., 271 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti galiojančia 2007-01-15 žemės sklypo, kurio plotas 1,3600 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį už 1500,00 Lt, pagal kurią minėtą žemės sklypą iš R. Š. ( J.), a. k. (duomenys neskelbtini) nupirko L. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 68,00 Lt žyminio mokesčio ir 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2011-07-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones-- įrašą viešame registre, uždraudžiantį R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) disponuoti 1.3600 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas