Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,G.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,I.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir ieškinyje nurodytas aplinkybes nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį atsakovė turėjo suteikti ieškovei skaitmeninės rinkodaros konsultacijas. Ieškovė atsakovei mokėjimo pavedimu sumokėjo 5 000 Eur avansą. Byloje pateiktas 2017 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, jog ieškovė atsakovei pervedė 5 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodant, jog tai avansinis mokėjimas. Ieškovė nurodė, jog atsakovė nepradėjo teikti ieškovei skaitmeninės rinkodaros konsultacijų, todėl ieškovė pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. Ieškovė nurodė, jog atsakovė grąžino 2 000 Eur sumą, todėl liko skolinga 3 000 Eur. Iš byloje pateikto 2019 m. kovo 6 d. šalių (jų atstovų) pasirašyto skolų suderinimo akto matyti, jog jame fiksuojamas ieškovės debitorinis reikalavimas atsakovei 3 000 Eur sumai. Duomenų, jog atsakovė lėšas grąžino, byloje nėra.

Formaliai įvertinus byloje pateiktus duomenis darytina išvada, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai). Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė atsakovei pervedė pinigines lėšas kaip avansinį mokėjimą už paslaugas, tačiau atsakovė šalių susitarimo nevykdė, paslaugų nesuteikė, avanso negrąžino, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes nepateikė, ieškinio reikalavimų neginčijo, nors dėl priimto teismo įsakymo teikė prieštaravimus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 3 000 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.716 straipsnis).

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas) taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Kadangi tai specialusis įstatymas, numatantis palūkanų normos skaičiavimą, todėl jis turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (ieškinio priėmimo dienos – 2019 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 68 Eur žyminis mokestis, 60,50 Eur išlaidos teisinei pagalbai rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo, iš viso 128,50 Eur (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,I.“ 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 128,50 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,G.“.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.