Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-328-240/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-10
Bylos Nr.
1-328-240/2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00935-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Kaltinamasis
I. C.
Baudžiamoji byla Nr. 1-328-240/2014proceso Nr. 1-20-9-00935-2013-5
Procesinių sprendimų kategorija:(S)2.1.10.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, gynėjui adv. R. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. C., gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietė, lietuvė, gyv. Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini), neištekėjusi, viena auginanti ir išlaikanti mažametį vaiką, vidurinio išsilavinimo, dirb. „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, neteista,

kaltinama pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji I. C., siekdama apgaule įgyti maksimalią motinystės pašalpą ir motinystės (tėvystės) pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, susitarusi ir bendrai veikdama su L. K. (nuteistu kitoje baudžiamojoje byloje), kuris realiai valdė UAB „G.“ ir UAB „A.“, pagal L. K. iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, jam vadovaujant, iš anksto susitarus daryti sunkų nusikaltimą, pagal L. K. duotus nurodymus, D. Š. paruošus dokumentus, 2007-08-14 UAB „G.“ direktoriui Valdemarui Č. P. fiktyviai įdarbinus I. C. UAB „G.“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. Kėdainių r., Akademijos mstl. Stoties g. 7) vadybininkės pareigose, 2007-08-14 ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytam asmeniui E. K. vardu fiktyviai įdarbinus I. C. UAB „A.“ (į.k. 300147124, reg. D. P. 5, Šiauliai) vadybininkės pareigose, ji, žinodama, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų...“, UAB „G.“ 2007-10-10 pateikė VSDFV Kėdainių skyriui pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, UAB „G.“ direktorius Valdemaras Č. P. pasirašė UAB „G.“ Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2007 m. III ketvirtį, kuriame nurodė melagingus duomenis apie tai, kad I. C. per šį ketvirtį gavo 10 340,91 Lt pajamų ir ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytas asmuo pateikė šiuos duomenis VSDFV Kėdainių skyriui adresu K. R. 1, Kėdainiai; UAB „A.“ pateikė VSDFV Šiaulių skyriui pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytas asmuo už direktorių E. K. pasirašė UAB „A.“ Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2007 m. III ketvirtį, kuriame nurodė melagingus duomenis apie tai, kad I. C. per šį ketvirtį gavo 10 000 Lt pajamų ir 2007-10-11 ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytas asmuo pateikė šiuos duomenis VSDFV Šiaulių skyriui adresu Ežero g. 17, Šiauliai; kaltinamoji I. C. pateikė VSDFV Kauno skyriui savo 2008-01-14 d. prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriuo remiantis VSDFV Šiaulių skyrius, vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. 2008-01-21 priėmė sprendimą Nr. 8.37-310 skirti I. C. motinystės pašalpą, laikotarpyje nuo 2008-01-07 iki 2008-05-11 sumoje 13660,92 Lt (atskaičius mokesčius sumoje 10623,38 Lt), kurią paskaičiavo pagal 2007 m. III-ojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas gautas iš UAB „G.“ ir sumoje 13206,48 Lt (atskaičius mokesčius sumoje 10273,91 Lt), kurią paskaičiavo pagal 2007 m. III-ojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas gautas iš UAB „A.“; kaltinamoji I. C. pateikė VSDFV Šiaulių skyriui UAB „A.“ direktoriaus E. K. vardu pasirašytą 2008-07-21 įsakymą Nr. 2, bei savo 2008-08-26 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriuo remiantis VSDFV Šiaulių skyrius, vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. 2008-09-11 priėmė sprendimą Nr. PN7-2421 skirti I. C. motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008-07-21 iki 2010-02-25 sumoje 55781,36 Lt (atskaičius mokesčius sumoje 43644,62 Lt) , kurią paskaičiavo pagal 2007 m. III-ojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas gautas iš UAB „G.“ ir sumoje 52757,23 Lt (atskaičius mokesčius sumoje 41814,84 Lt), kurią paskaičiavo pagal 2007 m. III-ojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas gautas iš UAB „A.“; tokiu būdu I. C. ir L. K. laikotarpyje nuo 2008-01-07 iki 2010-02-25 apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į 20897,29 Lt (atskaičius mokesčius) motinystės pašalpą ir 85459,46 Lt (atskaičius mokesčius) motinystės (tėvystės) pašalpą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. (2004-07-05 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2314 redakcija);

Be to, kaltinamoji I. C. pagamino netikrą dokumentą, o būtent: 2007 m. rugpjūčio mėn., Šiaulių mieste, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme nenustatytu laiku ir vietoje, žinodama, kad UAB „G.“ (į.k. 300669282, reg. Kėdainių r., Akademijos mstl. Stoties g. 7) vadybininkės pareigose nedirbs, o sutartis surašoma tam, kad įgyti turtinę teisę į maksimalią motinystės pašalpą ir motinystės (tėvystės) pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, 2007-08-14 Darbo sutartį Nr. 2, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie priėmimą į darbą UAB „G.“, patvirtino savo parašu, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

Kaltinamoji I. C. dėl abiejų jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., padarymo, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2007 metų pavasarį (tikslios datos nepamena) ji lankė Šiaulių darbo biržoje prekybos darbuotojų kursus, ketino įsidarbinti pagal specialybę. 2007 metų pavasario pabaigoje ji atlikinėjo praktiką parduotuvėje „Norfa“. Tuo metu, pabaigus kursus, grupės vadovė ketino jai pasiūlyti pardavėjos darbą kokioje nors parduotuvėje, tačiau ji tuo laiku sužinojo, kad yra nėščia. Pardavėjos darbo ji negavo, buvo bedarbė. Ji kartu su vaiko tėvu nuomojosi vieno kambario butą, jo pajamos taip pat buvo nepastovios, pinigų nuolat trūko, gyvena sunkiai. Kaltinamosios pažįstamas T. R., sužinojęs, kad ji laukiasi, pasiūlė jai įsidarbinti, kad ji gautų motinystės pašalpas. Ji susidomėjo jo pasiūlymu ir jis jos telefono numerį davė iki tol nepažįstamam L. K.. T. R. apie L. K. papasakojo, kad jis užsiima besilaukiančių moterų įdarbinimu ir padeda joms susitvarkyti visus pašalpų gavimo klausimus. Po kurio laiko L. K. jai paskambino, klausinėjo kiek laiko jos nėštumui, ar ji dirba, kokia jos šeimyninė padėtis, kur gyvena ir t.t. Viską išsiklausinėjęs, jis pažadėjo susitikti su I. C.. Kaltinamoji suprato, kad L. K. gyvena ne Šiauliuose. Po kelių savaičių jai vėl paskambino L. K. ir pasiūlė susitikti. Jis atvyko prie jos namų. Pokalbis vyko jo automobilyje. Jis jai pasiūlė 500 Lt per mėnesį pašalpos ir pateikė pasirašyti įvairius dokumentus – dvi darbo sutartis su UAB „A.“ ir UAB „G.“. Kokios jos pareigos ir koks darbo užmokestis buvo nurodytas minėtose sutartyse ji nematė, sutarčių įdėmiai neperskaitė, nes L. K. nurodė rašytis greičiau ir neskaitinėti, per daug nesigilinti, nes tai, neva, ne jos reikalas. Kaltinamoji pasirašė dar kažkokiuose dokumentuose, tačiau nežino kokie tai buvo dokumentai. 2007-08-14 UAB „G.“ darbo sutartyje pasirašė ji asmeniškai, sutartyje yra jos parašas. Ant lapelio rašėsi įmonių pavadinimus, pasirašytų dokumentų kopijų negavo. Su L. K. yra susitikusi kelis kartus, susitikimus inicijuodavo L. K., kai jam reikėdavo jos parašų ar šiaip duoti kokius nors nurodymus. Vieno susitikimo metu ji pas L. K. automobilyje matė rankinę, kurioje buvo pridėta įvairių antspaudų. Jis pats niekada savo ranka nieko nerašydavo ir nepasirašydavo jai pateikiamuose dokumentuose. Yra kelis kartus dėjęs antspaudą, kurį paimdavo iš minėtos rankinės. Artėjant gimdymui, L. K. nurodė atsidaryti sąskaitą banke „Snoras“ ir pasiimti mokėjimo kortelę. Kai ji jam pasakė, kad turi sąskaitą Hansabanke, jis pasakė, kad ši sąskaita ir kortelė jam netinka. Atsidariusi banke Snoras sąskaitą ir išsiėmusi kortelę ji ją su visais PIN kodais atidavė L. K.. Pastarasis, pasirašius darbo sutartis, su ja bendraudavo įsakmiu tonu, jos neklausdavo ir neprašydavo, kad kažką padarytų ar pasirašytų, o tiesiog nurodydavo ir įsakydavo. L. K. pilnai disponavo jos banko kortele, į kurią buvo pervedama motinystės pašalpa. Gimus vaikui (nuo 2008 m. vasario mėn.) jis jai atveždavo pinigus grynais. Atveždavo ne kiekvieną mėnesį, kartais atveždavo už kelis mėnesius. Po kurio laiko ji jam pasakė, kad jai 500 Lt per mažai, ji nepragyvena ir ieškos darbo. Tada L. K. padidino pašalpą iki 1000 Lt. L. K. jai mokėjo pašalpą apie metus laiko. Po to ji užblokavo savo kortelę, išsiėmė kitą. Labai greitai, kai tik buvo pervesta pašalpa iš Sodros, L. K. sužinojo apie tai, kad jo turima kortelė yra užblokuota ir grasindamas atvažiavo pas ją į namus. Su juo kartu buvo dar keli nepažįstami vaikinai. Jis jai grasino susidorojimu, todėl ji jam vėl atidavė naują kortelę. 2009 metų vasaros pabaigoje (galimai rugpjūčio mėn.) ji vėl užblokavo savo banko kortelę, naujos neišėmė, pasirašė elektroninės bankininkystės sutartį. Nuo to laiko L. K. nebegalėjo paimti jai priskaičiuotą motinystės pašalpą. Ji dalį pašalpos išleisdavo savo ir vaiko būtiniausioms reikmėms. Jai antrą kartą užblokavus kortelę, L. K. jos ieškojo, jis jai skambindavo, bet ji nekeldavo ragelio, nutraukė su juo bet kokius ryšius, nes jo bijojo. 2009 metų spalio mėn. ji išvyko į Angliją, kur gyvena iki šiol. UAB „A.“, UAB „G.“ ji realiai nedirbo nei vienos dienos, buvo įdarbinta, kad L. K. gautų naudą sau. Ji suprato, kad motinystės pašalpa buvo žymiai didesnė, negu L. K. jai duodavo. Su kitais asmenimis, susijusiais su minėtomis įmonėmis, jai bendrauti neteko, kitų darbuotojų nepažįsta, nežino kokią veiklą vykdė minėtos įmonės. Motinystės pašalpa jai buvo mokama visą priskaičiuotą laikotarpį, t.y. iki 2010 m. vasario mėn. Nuo 2009 metų rugpjūčio pašalpa disponavo ji pati, kokio dydžio gaudavo pašalpą nepamena. Jokių dokumentų, prašymų Sodrai ji pati niekada neteikė. Tai darė L. K.. Nuo antrų motinystės atostogų metų ji niekur nebepasirašinėjo, tačiau pašalpa buvo mokama.Valdemaro Č. P., E. K., D. Š. ji nepažįsta, su jais bendrauti neteko. Nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas. Nuo 2009 metų gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, visi socialiniai santykiai susiję su minėta šalimi. Viena augina mažametį vaiką.

Kaltinamosios I. C. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jos pačios visiško prisipažinimo, taip pat įrodyta:

2010-06-16 specialisto išvada dėl UAB „A.“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimo rezultatų, iš kurios matyti, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas darbo užmokesčio padidinimo pagrįstumas, nes buvo pateikta tik vienos R. J. (V.) darbo sutartis, o kiti dokumentai nebuvo išsaugoti. Tyrimui nebuvo pateikti paslaugų pardavimo dokumentai (sąskaitos - faktūros), kasos pirminiai dokumentai (kasos pajamų orderiai, pinigų priėmimo kvitai), įrodantys ūkinės - finansinės veiklos vykdymą, darbų atlikimo vietą ir šių operacijų užbaigimą, gaunant atsiskaitymus už darbus. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad VSDFV Šiaulių skyriaus rašte Nr.(3.32)-S-31620 minima I. C., priimta 2007-08-14 į bendrovę „A.“ vadybininkės pareigoms pagal 2007-08-13 darbo sutartį Nr.4. Darbo sutartyje numatytas 6500 Lt darbo užmokestis per mėnesį. Nustatyta ne visa darbo laiko trukmė – 4 val. per dieną. 2007-09-28 darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos: nuo 2007-10-01 sutrumpintas darbo laikas iki 2 val. per savaitę, nustatant minimalų valandinį atlygį už faktiškai dirbtą laiką. I. C. darbo laikas, pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, atitinka nustatytą darbo sutartyje Nr.4. I. C. buvo išleista atostogų vaiko auginimui iki jam sueis dveji metai – nuo 2008 m. liepos 21 d.iki 2010 m. vasario 21 d. Pagal bendrovės „A.“ 2007 - 2008 metų veiklos rezultatus (atliekamų darbų sutartimis, pardavimo paslaugų ir atliktų darbų aktais, kurie nebuvo pagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais – sąskaitomis - faktūromis, atliktų darbų priėmimo aktais, piniginių lėšų pajamų įforminimo kasoje dokumentais), ir apimtis, mokėti 6500 Lt mėnesinį darbo užmokestį už 4 valandų darbo dieną I. C. nebuvo dokumentinio (nebuvo įsakymo, dirbtų ir atliktų darbų aprašymo) ir ekonominio pagrindo; Darbuotojų darbo apmokėjimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (Lietuvos Respublikos 2002-06-04 įstatymo Nr. IX-926 patvirtinto Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 186 str. 2 d. 3 d. 188 str. 2 d. ir 197 str.), Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys norminiai aktai, nutarimai, apsprendžiantys darbo užmokestį. Nebuvo vykdomas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 p. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 16 str. „Apskaitos registrai” „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. ... 3. ...Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo” reikalavimas, nes pagal šio įstatymo 14 str. „Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 p. reikalavimus „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.“ UAB „A.“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksavo neteisingus duomenis apie dirbtą laiką, t. y. įformino neįvykusias ūkines operacijas, pagal tai skaičiavo darbo užmokestį, nors faktiškai nedirbo. Darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio žiniaraščiai buvo pasirašyti E. K., nors parašus apklausoje jis paneigė. Nebuvo vykdomi Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 str. „Apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimas“ reikalavimai: 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“ UAB „A.“ direktoriumi E. K. buvo įformintas nuo 2006-08-24. Pagal UAB „A.“ draudžiamąsias pajamas I. C. buvo paskaičiuota ir išmokėta 13206,48 Lt motinystės pašalpa, kuri buvo paskaičiuota nuo nevykdžiusios veiklos bendrovės draudžiamųjų pajamų (10000 Lt). Buvo padarytas 13206,48 Lt nuostolis VSDFV biudžetui. VSDFV Šiaulių skyrius pagal UAB „A.“ draudžiamąsias pajamas (10000 Lt) pagal 2008-08-26 I. C. (Zobielaitienės) prašymą (31 priedas, 13 ir 14 lapai) paskaičiavo motinystės (tėvystės) pašalpą. Pašalpa paskaičiuota vien tik nuo UAB „A.“ 2007 metų III ketvirčio draudžiamųjų pajamų (10000 Lt) – 54074,37 Lt (110527,08 – 56542,71 Lt priskaičiuota pašalpa nuo bendrovės „G.“ draudžiamųjų pajamų, 2009-05-28 specialisto išvada Nr.5-2/74). Iš viso dėl priskaičiuotų bendrovėje „A.“ R. J. (Valiūnienei) ir I. C. pašalpų buvo padarytas VSDFV biudžetui – 144714,44 Lt (77433,59+13206,48+54074,37) nuostolis. UAB „A.“ direktoriumi E. K. buvo įformintas nuo 2006-08-24 (b.t.1., b. l. 116-137); 2009-05-28 specialisto išvada dėl UAB „G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, kurioje nurodyta, kad I. C. bendrovėje „G.“ vadybininke įdarbinta 2007 m. rugpjūčio 14 d., nuo 2008-01-07 iki 2008-05-11 išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, vaikas gimė 2008-02-25, 2008-05-12 darbo sutartis nutraukta. I. C. 2007-08-14 priimta dirbti ir į UAB „A.“ (įm. kodas 300147124, registruota adresu D. P. g. 5, Šiauliai). 2000-12-21 Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. „Kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), pašalpų dydis, yra skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį“ (galiojo nuo 2008-01-01 pagal 2007-12-04 Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. X-1338 iki 2008-12-31, panaikinta 2008-12-18 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XI-71). Vadovaujantis šiomis nuostatomis I. C. motinystės pašalpa buvo skaičiuojama pagal 2007 m. III ketvirčio, o motinystės (tėvystės) pašalpa pagal 2007 m. IV ketvirčio draudžiamąsias pajamas (darbo užmokestį). Bendrovėje „G.“ 2007 m. III ketvirčio apskaičiuotas darbo užmokestis 10340,91 Lt padidino motinystės pašalpą 13787,76 Lt, motinystės (tėvystės) pašalpą 56452 Lt. Apie I. C. apskaičiuotą motinystės pašalpą Kėdainių rajono PK KP skyrių informavo VSDFV Kauno skyrius 2009-05-25 raštu Nr. (12.4)10.V.PN-3709. VSDFV Kauno skyrius 2008-01-21 sprendimu Nr. 8.37-310 I. C. apskaičiuota 26994,24 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį 2008-01-07 – 2008-05-11 pagal 10340,91 Lt UAB „G.“ bei 10000 Lt UAB „A.“ pateiktas 2007 m. III ketvirčio draudžiamąsias pajamas. Iš jos vien tik pagal bendrovėje „G.“ apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas (nevertinant 10000 Lt UAB „A.“) motinystės pašalpa sudaro 13787,76 Lt. Prašymą I. C. pateikė 2008-01-14. Atskaičius pajamų mokestį (6096,95 Lt), visa apskaičiuota motinystės pašalpa 20897,29 Lt 2008-01-28 pervesta I. C.. VSDFV Šiaulių skyrius 2008-09-1 sprendimu Nr. PN7-2421 skyrė I. C. vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sueis 2 metai laikotarpiu (nuo 2008-07-21 iki 2010-02-25) motinystės (tėvystės) pašalpą 110527,08 Lt. Motinystės (tėvystės) pašalpa buvo apskaičiuota nuo 2008 m I ketvirčio motinystės pašalpos, o ši buvo apskaičiuota pagal UAB „G.“ ir UAB „A.“ 2007 m. III ketvirtyje gautas draudžiamąsias pajamas. VSDFV Šiaulių skyrius tyrimui pateikė motinystės (tėvystės) pašalpos apskaičiavimą vien tik iš bendrovėje „G.“ gauto darbo užmokesčio. Motinystės (tėvystės) pašalpa, apskaičiuota tik pagal bendrovėje „G.“ gautas pajamas, laikotarpiu nuo 2008-07-21 iki 2010-02-01 sudaro 56452 Lt. (b.t.1, b.l. 138-162); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamosios I. C. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios I. C. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kalta ji prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas, geranoriškai padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą.

Kaltinamosios I. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmes teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (LR BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju padaryti sunkus ir tyčinis nesunkus nusikaltimai.

Už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d., turėtų būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Tačiau skiriant bausmę, pirmiausia reikia vadovautis bausmės paskirtimi, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejams nuo visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Įvertinus visas minėtas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamajai I. C. paskiriant LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę būtų aiškiai prieštaraujama teisingumo principui.

Konstitucijoje įtvirtintas ir Konstitucinio Teismo aiškinamas teisngumo principas taip pat reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats teismo baigiamojo akto – nuosprendžio – prėmimas, bet, būtent, teisingo nuosprendžio prėmimas (Konstitucinio Teismo 2008-02-20 nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (LR BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymo leidėjas, nustatydamas sankciją už nusikalstamą veiką, kartu yra nustatęs ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, turi galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę (LR BK 54 str. 3 d.).

Teismas konstatuoja, kad tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra. Baudžiamasis procesas šioje byloje dėl objektyvių priežasčių užtruko ilgą laiko tarpą - nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau kaip 6 metai. Nėra jokių duomenų, rodančių, kad kaltinamoji I. C. per šį laikotarpį būtų padariusi kokias nors nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Atvirkščiai, teismui pateikti duomenys rodo, kad kaltinamoji savo pavyzdingu elgesiu įrodė, jog jos pataisymui nebėra būtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi ji, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjus ilgam laiko tarpui, tapo nepalyginamai mažiau pavojinga. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, tokiu atveju pripažįstama, kad bausmės mažinimas ar vien tik pripažinimas kaltu, yra pagrindinės ir tinkamos priemonės, kadangi bausmės, o kartu ir baudžiamosios teisės tikslų pasiekimo galimybė bei prasmingumas, praėjus ilgam laikui po nusikaltimo padarymo, turi būti apsvarstomi, atsižvelgiant į viešą interesą dėl teisingo ir operatyvaus proceso bei persekiojimo asmens teisės ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo pusiausvyros pasiekimo būtinumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-48/2009, 2K-256/2009). Tokiu būdu, kaltinamosios atžvilgiu taikytinos LR BK 54 str. 3 d. nuostatos ir jai skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be laisvės atėmimo bausmės paskyrimo.

Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo kaltinamajai, taip pat, labai reikšmingomis laikytinos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju kaltinamoji dirba Europos Sąjungos valstybėje, charakterizuojama išskirtinai teigiamai, viena augina ir išlaiko mažametį vaiką. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu - baudą.

Abu nusikaltimai buvo padaryti turint vieningą tyčią, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės subendrintinos apėmimo būdu (LR BK 63 str. 5 d. 1 p).

Teismas konstatuoja, kad civilinių ieškinių klausimai yra išspręsti kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje pripažinti kaltais ir nuteisti L. K. ir kiti asmenys, todėl civiliniai ieškiniai šioje baudžiamojoje byloje nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str. str., 303 str. 1,2 d. d., 304, 305, 307, 308 str. str.,

nusprendžia:

I. C. pripažinti kalta pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. ir, taikant LR BK 54 str. 3 d., nuteisti:

-pagal LR BK 182 str. 2 d., taikant LR BK 54 str. 3 d., - 120 MGL (15600 Lt.) dydžio bauda;

-pagal LR BK 300 str. 1 d. – 10 MGL (1300 Lt.) dydžio bauda.

Sutinkamai su LR BK 63 str. 1,2 d. d., 5 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 120 MGL (15600 Lt.) dydžio baudą.

Nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą – 1 (vieneri) metai 6 (mėnesiai), skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtąją bausmę įskaityti sulaikymo laiką – 1 (vieną) dieną, ir šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą sumažinti 2 MGL (260 Lt.).

Kardomąją priemonę – užstatą – 10000 Lt., 2013 10 15 d. 09:40:36 įmokėtą į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke SEB, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti užstato davėjui – nuteistajai I. C., a.k (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronislovas Liatukas