Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. Lubauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), niekur nedirbantis, teistas:

1) 2020 m. vasario 13 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų, bausmę atlikęs 2020 m. gegužės 7 d.;

2) 2021 m. spalio 12 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 2022 m. gegužės 5 d., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. K. 2024 m. rugpjūčio 18 apie 13 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš V. B., kuriam sudavė kairės rankos kumščiu vieną kartą į veidą, po ko jis nugriuvo ir atsimušė galva į medinį lovos rėmą, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajam V. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos pakaušio kairėje pusėje, apatinės lūpos gleivinėje dešinėje, poodinės kraujosruvas kairiame skruoste, dešiniame skruoste, smakre bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. K., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie pietus jo patėvis J. R. jo paprašė, kad kartu su juo nuvyktų pas kaimyną V., kad padėtų parsivesti ten esančią jo seserį, t. y. jo tetą, kadangi ji tuo metu ten girtuokliavo. Sutiko su J. prašymu, nuvyko dviračiais. Kai įėjo į kambarį, jo teta L. gulėjo lovoje, kadangi buvo galimai neblaivi. V. taip pat buvo neblaivus M. ir sėdėjo ant tos pačios lovos, kur gulėjo L., kojūgalyje. Palei lovą stovėjo pusė butelio degtinės., t. y. V. sesuo, taip pat buvo tame pačiame kambaryje galimai neblaivi. L. pasakė: ,,ko tu čia sėdi, eik namo“, besakant šiuos žodžius prie jo priėjo V. ir užsimojo su ranka galimai jam suduoti, jis taip suprato, todėl suveikė savigynos refleksas ir jam sudavė kairės rankos kumščiu vieną kartą į lūpą, po šio smūgio V. eidamas atbulomis nugriuvo ir griūdamas trenkėsi galva į medinį lovos rėmą. Tuo metu priėjęs J. pasakė, kad jis daugiau nelįstų prie V., nes nugriuvus V. jis ėjo pažiūrėti, ar jam viskas gerai. Tačiau V. pats atsistojo ir atsisėdo ant lovos. Matė, kad iš lūpos jam bėgo kraujas, taip pat matė galvoje žaizdelę, todėl radęs kambaryje skudurą padavė V., kad apsivalytų kraują. V. atsiprašė, šis sakė, kad nieko baisaus. Jis kartu su J. išsivedė L. namo. Pas V. ėjo su tikslu parsivesti L., o ne muštis, tačiau, kadangi V. užsimojo jam su ranka ir nespėjo suduoti, jis sudavė smūgį pirmas. Sudavė tik vieną smūgį, nespyrė V.. V. buvo neblaivus, todėl sakė netiesą. Kiek žino, M. galimai serga psichine liga, todėl tuo metu būdama neblaivi tikrai nurodė ne tokias įvykio aplinkybes, o V. patikėjo ja. Jo brolio O. P. įvykyje nebuvo, nes jis tuo metu dirbo. Dėl įvykio labai gailisi, nesitikėjo tokios baigties. Supranta savo veiksmus, kad pasielgė netinkamai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo E. K. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje 2024 m. rugpjūčio 19 d. gautas V. B. pareiškimas dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. apie 13 val. jam būnant savo namuose (duomenys neskelbtini) į namus atėjo O. P. ir E.. Jam sėdint ant lovos, jie jį sumušė. Sudavė iš kojų į veidą, pakaušį ne mažiau 6 kartus, dėl ko jis prarado sąmonę.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūno 2024 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant su IT Nr. 01-1-32192-24 liudytojas V. B. nurodė, kad jis buvo sužalotas E. ir O.. Nurodė, kad E. gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvykę nurodytu adresu namuose rado E. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad vakar kartu su savo patėviu savo J. R. nuvyko į namus pas V. B., kuris namuose gėrė alkoholinius gėrimus, ir E. K. sudavė jam vieną smūgį iš kumščio į veidą, tada pastūmė ir vyras krisdamas prasiskėlė galvą. Iškart po to jį bandė pakelti nuo žemės ir atsiprašė. Liudytojas nurodė antrąjį žmogų O., tačiau jo įvykio vietoje nebuvo, o buvo, kaip minėta, patėvis J. R..

Iš 2024 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad juose užfiksuota įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Tyrimui naudingų duomenų nerasta.

Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. apie 13 val. jam būnant savo namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, netikėtai į namus atėjo jam iš matymo pažįstami asmenys: O. P. ir E.. Nieko nesakę priėjo prie jo ir pradėjo jį mušti. Jis iškart nukrito nuo lovos ant žemės ir buvo spardomas, bandė stotis, tačiau jie jam to padaryti neleido ir toliau kojomis spardė jam į veidą bei pakaušį, dėl ko jis prarado sąmonę.

Nukentėjusysis V. B. papildomos apklausos metu parodė, kad įvykio dieną namuose buvo tik sesuo M.. Nuo pačio ryto pas jį į namus atėjo kaimynė R. L.. M. jam davė pinigų, kad nupirktų alkoholinių gėrimų. Sėdėjo trise kambaryje, t. y. jis, L. ir M., bei gėrė alkoholį. Išgėrus alkoholio, kaimynė L. galimai pergėrė ir atsigulė tame pačiame kambaryje bei užmigo, o jis taip pat buvo pergėręs alkoholio ir sėdėjo ant lovos kampe snausdamas. Ką tuo metu veikė M., neatsimena. Kas buvo toliau, nelabai atsimena dėl išgerto per didelio alkoholio kiekio. Be to, prieš įvykį savaitę laiko kasdien gėrė alkoholinius gėrimus, todėl dėl alkoholio negali paaiškinti visų aplinkybių. Atsimena, kad jis sėdėjo neblaivus kambaryje lovos gale ir po kurio laiko atsikėlęs pajautė kruviną savo veidą, tačiau nesuprato, kas įvyko. Jam sesuo M. papasakojo, kad į jų namus atėjo galimai neblaivūs kaimynai J. su posūniu E. ir E. nieko nesakęs iš karto pradėjo jį mušti. Kaip M. pasakojo, kad J. kambaryje tik stovėjo ir jo nemušė, o smurtavo tik E.. Pagal M. paaiškinimus, E. sudavė dešinės rankos kumščiu tris kartus jam į veidą ir galvą bei spyrė koja du kartus į galvą. Tačiau jis pats negali pasakyti, kiek kartų ir kur jam sudavė E., bet kadangi tuo metu jo sesuo M. buvo namuose, ji viską matė ir jis tiki tuo, ką M. pasakojo. Po įvykio, kai pajautė, kad yra sumuštas, jam svaigo galva, apatinė lūpa buvo prakirsta, nes bėgo kraujas, pakaušio kairėje pusėje jautė žaizdą, nes buvo prakirsta ir bėgo kraujas, taip pat dešiniame skruoste jautė skausmą, dėl to apie savaitę laiko negalėjo normaliai kramtyti maisto. Kai suprato, kad yra sumuštas, jis pats nenorėjo kviestis policijos pareigūnų, nes nenorėjo įskųsti kaimynų. M. taip pat nekvietė policijos. Tą dieną, kai įvyko įvykis, pagalbos nekvietė ir jam jos nereikėjo. Tik kitą dieną, t. y. rugpjūčio 19 d., jo sesuo G. R. paskambino policijos pareigūnams ir iškvietė medikus. Dėl sužalojimų jautė ilgalaikį skausmą, vaistų nuo skausmo nevartojo. Buvo nuvykę pas teismo medicinos ekspertus. Civilinio ieškinio nereikš. Dovanoja E., kad prieš jį smurtavo.

?Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 21 d. išvados Nr. G 298/2024 (06) matyti, kad V. B. muštinės žaizdos pakaušio kairėje pusėje, apatinės lūpos gleivinėje dešinėje, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, dešiniame skruoste, smakre galėjo būti padaryta veikiant kietu buku daiktu galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dėl penkių trauminių poveikių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2024 m. rugsėjo 13 d. išvados Nr. pG 347/2024 (06) matyti, kad atsižvelgiant į pateiktus papildomus medicininius dokumentus, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas nesikeis.

Liudytoja G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. B. yra jos brolis, tačiau ji gyvena kitur, t. y. (duomenys neskelbtini), maždaug 30 km atstumu nuo brolio V.. 2024 m. rugpjūčio 18 d. telefonu jai paskambino svainis V. M. (sesers vyras), kuris jai pasakė, kad V. yra sumuštas. Ji nežino, iš kur jis gavo tokią informaciją, tačiau jis gyvena per kelis namus nuo V.. Kadangi tuo metu ji buvo užsiėmusi, labai nesigilino į situaciją, be to, žino, kad pas brolį dažnai yra girtaujama, muštynių buvę ir anksčiau, ne kartą buvo kviesta policija, todėl į šį skambutį nekreipė dėmesio. Tą pačią dieną vėliau jai paskambino kitas brolis J., kurį ji globoja, nes yra neįgalus, bet gyvena V. name, tačiau turi atskirą įėjimą. J. jai pasakė tą patį, ką ir svainis, tačiau ji neklausė apie sumuštą brolį, nes yra beviltiška. Po šio skambučio ji nusprendė nuvažiuoti pas brolį V. kitą dieną. 2024 m. rugpjūčio 19 d. apie 12 val. ji nuvyko pas V. į namus. Ten pamatė kruviną V. veidą ir galvą, galvoje matėsi žaizda, apatinė lūpa buvo ištinusi, jis jai skundėsi, kad skauda galvą, todėl ji iškvietė pagalbą. V. jai papasakojo, kad jam neblaiviam gulint lovoje į namus atėjo kaimynės L. brolio sūnus, tačiau nepasakė, su kuo jis atėjo, nurodė, kad dviese, kad galimai sudavė 2-3 smūgius. Brolis daugiau nieko negalėjo tiksliau papasakoti, nes įvykio dieną buvo neblaivus ir pats neatsimena, kas įvyko, tačiau ji irgi labai nesigilino į situaciją. Ji pati klausė sesers M., kuri gyvena kartu su V., kas nutiko. Tačiau M. tik patvirtino, kad brolį mušė pažįstami asmenys, tačiau daugiau jokių aplinkybių negalėjo nurodyti, nes įvykio dieną galimai taip pat buvo neblaivi. Atvykę GMP suteikė V. medicininę pagalbą ir jį paliko namuose. Ji sužalotam broliui patarė rašyti pareiškimą dėl sumušimo, nes kitą kartą vėl gali kažkas sumušti, taip pat pamokė, kad daugiau namuose negirtuokliautų. Daugiau negali suteikti naudingos informacijos.

Liudytoja M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra V. B. sesuo, gyvena kartu su juo tuo pačiu adresu, kaip brolis. 2024 m. rugpjūčio 18 d. buvo su broliu namuose. Pas jas į svečius ryte, apie 9 val., atėjo kaimynė L. R.. Su savimi atsinešė butelį degtinės. Trise sėdėjo kambaryje ir gėrė alkoholį. Neatsimena kada, bet L. atsigulė į lovą, nes buvo neblaivi, ir užmigo. Negali pasakyti tikslaus laiko, tačiau į jų namus atėjo kaimynai E. K. ir J. R.. Ji neprisimena, ar jų namuose dar buvo daugiau asmenų. Asmenys buvo galimai neblaivūs, nes jautė nuo jų sklindantį alkoholio kvapą. Tuo metu jos brolis V. sėdėjo ant lovos, palei langą. J. kambaryje stovėjo ir nieko V. nesakė, o E. pradėjo priekaištauti, kad pas juos namuose yra atėjusi jo teta L. ir kad visi kartu geria alkoholį. V. nieko nespėjo pasakyti, tik pamatė, kaip E. sudavė dešinės rankos kumščiu tris kartus V. į veidą. Po šių smūgių brolis pasviro ant lovos, tačiau E. dar spyrė su koja du kartus broliui į galvą.

Liudytojas J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie vidurdienį, negali pasakyti tikslaus laiko, jam paskambino motina A. R. ir pasakė, kad jos dukra L. R. išėjusi pas kaimyną V. ir ten geria alkoholinius gėrimus, todėl ji paprašė, kad jis ją parvestų namo. Motina buvo pikta, nes L. dažnai išeidavo pas V. ir ten kartu girtaudavo, taip pat V. dažnai ją pasikviesdavo pats. Tuo metu jis buvo blaivus. Jis gyvena su sugyventine V. ir jos sūnumi E. K., todėl paprašė E., kad kartu su juo nueitų pas V. ir kad parvestų L.. E. taip pat buvo blaivus. Jis su E. nuėjo pas V. į namus. Kambaryje ant žemės jis pamatė pusę butelio degtinės, tuo metu L. gulėjo lovoje, galimai neblaivi. V. sesuo M. buvo virtuvėje, o V. neblaivus sėdėjo gale lovos prie L., atsirėmęs nugara į pagalvę. Jis gražiai paprašė V., kad negirdytų L., nes mama dėl to yra pikta, ji yra be sveikatos ir ją reikia prižiūrėti. V. jam pasakė, kad jis jai nepila, ji pati geria. E. taip pat sakė, kad ,,negirdytų“ L., ir vyrai tarpusavyje sukonfliktavo. V. bestovint matė, kad jis su ranka užsimojo suduoti E., galimai E. dėl to supyko ir sudavė kumščiu vieną kartą V. į veidą, po ko jis nugriuvo ant žemės ir galimai galva atsitrenkė į lovos kampą, jokių spyrių jis nematė. Nugriuvus V. ant žemės, jis iš karto pats atsistojo ir toliau kalbėjosi su E., nes jis jo atsiprašinėjo, o V. sakė: ,,nieko nieko, čia baisaus“. Jis pamatė, kad V. lūpa buvo praskelta ir galvoje matėsi žaizda, galimai griūvant susitrenkė galvą. Tačiau skausmu nesiskundė. Jis vyrus ramino, kad daugiau nesimuštų. Kai vyrai apsiramino, jis pasakė L., kad eitų su jais namo, ir parvedė su E. ją neblaivią į namus. Maždaug už 3 val. pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai, tuo metu kambaryje žiūrėjo televizorių. Išgirdo, kaip lauke vyko pokalbis tarp E. ir sugyventinės V.. Todėl jis išėjo į kiemą ir patvirtino policijos pareigūnams, kad jokio O. P. nebuvo, nes jis tuo metu dirbo statybose Kaune ar Vilniuje, negali pasakyti. Tik E. prisipažino, kad buvo pas V. ir kad jam sudavė vieną kartą kumščiu. Daugiau neturi ką pasakyti.

Liudytoja L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu savo motina A. R., kurią prižiūri. V. B. yra jos kaimynas, kuris gyvena tame pačiame kaime, nuo jos už dviejų namų. Su V. sutarė gerai. Žino, kad V. gyvena su savo seserimi M., kuri kažkada yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje, todėl dėl savo psichinės būklės galėjo prikalbėti nebūtų dalykų. Nori parodyti, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. ryte jai buvo nesveika, nes iš vakaro buvo gėrusi alkoholio, todėl nusprendė nueiti pas kaimyną V.. Nuėjo pas kaimyną apie 10 val., namuose buvo V. ir M., kurie jau sėdėjo kambaryje ir gėrė alkoholį, todėl abu jau buvo apsvaigę. Jis atsimena, kad kažkuriuo metu telefonu jai paskambino motina ir pasakė, kad tuoj atvažiuos jos brolis J. su E.. Netrukus jie atvyko. Tuo metu ji, būdama neblaivi, buvo atsigulus lovoje, tačiau nemiegojo, o V. sėdėjo prie stalo ant kėdės pasirėmęs viena ranka, o M. atėjusi iš virtuvės stovėjo tarpduryje ir žiūrėjo. Užėję į kambarį, E. ir J. jai pasakė: ,,einam namo“, o ji atsakė: ,,palaukit dar“, nes dar buvo neišgertas butelis. J. taip pat sakė V.: ,,kam girdai?“. V. atsakė: ,,aš nepilu, ji pati geria“. Tuo metu V. buvo stipriai neblaivus, jau galimai nesiorientavo aplinkoje, nes jam gulint lovoje bandė numauti kelnes, todėl pamatęs tai E. supyko ir sudavė delnu vieną kartą sėdinčiam ant lovos V. į veidą, tačiau jis nieko nesakė, nes buvo stipriai neblaivus. Nematė, kad jis būtų nugriuvęs. Taip pat E. nespardė V., nes ji pati būtų neprileidus to daryti. Mano, kad neblaivi M. pripasakojo nebūtų dalykų, nes yra sirgus psichine liga, o V. ja patikėjo. Nors jokių spyrių nebuvo, o V. galėjo pats nugriūti ir susižaloti galvą, nes tuo metu tikrai nepastovėjo ant kojų. Po to ją J. ir E. kalbino eiti namo, ji sutiko ir jie ją neblaivią palydėjo iki motinos namų.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. K. tyčia smurtavo prieš V. B., kuriam sudavė kairės rankos kumščiu vieną kartą į veidą, po ko jis nugriuvo ir atsimušė galva į medinį lovos rėmą, tokiu būdu smurtaudamas E. K. nukentėjusiajam V. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos pakaušio kairėje pusėje, apatinės lūpos gleivinėje dešinėje, poodinės kraujosruvas kairiame skruoste, dešiniame skruoste, smakre bei sukėlė fizinį skausmą. Tarp visų kaltinamojo atliktų neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam V. B. yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties, tiek nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiajam patvirtina ir specialisto išvados. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo E. K. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo bei kitų klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis E. K. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis kaltinamasis E. K. teisiamas trečią kartą, turi keturias galiojančias administracines nuobaudas, nei vienos iš jam skirtų baudų nesumokėjęs, niekur nedirba. E. K. Psichikos sveikatos centro stebimų dėl psichikos ir priklausomybės ligų pacientų tarpe neįrašytas, taigi abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras nurodė, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad šį tyčinį nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, kuriuos jis padarė būdamas pilnametis, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis E. K., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. E. K. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus jam prokuroro pasiūlytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų bei aplinkybių pagrindu kaltinamajam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas kiek mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį E. K. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo metu jam skiriamas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo E. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė panaikinama tik pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant E. K. per šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. K. laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant E. K. per šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti E. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

3. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

4. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.