- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-1071-565/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16412-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Algirdas Auruškevičius, Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Algirdo Auruškevičiaus ir Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui S. S. dėl žalos atlyginimo, skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. S., prašydamas iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 541,70 Lt žalą, 5 667,76 Lt skolą už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-05 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2 541,70 Lt žalą, 5 667,76 Lt skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011-10-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškinio dalį dėl atsakovo iškeldinimo atmetė.
Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančią 72/100 buto dalį, esančią (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). 2001-04-09 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Žirmūnų valda“ ir T. S., 30,10 kv.m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas atsakovo motinai T. S. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui (b.l. 70-71). UAB „Šnipiškių ūkis“ pažyma patvirtina, kad 2003-01-01 šio buto nuomininkas buvo T. S. ir jos šeimos nariai – sutuoktinis A. S. ir sūnus S. S. (b.l. 79). Atsakovo motina T. S. mirė 2005-04-05 (b.l. 72), tėvas A. S. mirė 2010-02-02 (b.l. 73). Atsakovo teigimu, jis kartu su tėvais bute gyveno nuo pat vaikystės, vedė bendrą ūkį, buvo šeimos narys. Šį faktą patvirtino teismo posėdyje liudytoja apklausta atsakovo sesuo S. M. (b.l. 117). Nuo 2002 metų iki 2005 metų atsakovas laikinai buvo išsiregistravęs ir gyveno pas sugyventinę. Liudytoja S. M. patvirtino, kad atsakovas laikinai negyveno kartu su tėvais dėl tos priežasties, kad tėvams mažiau reikėtų mokėti už komunalines paslaugas. Kadangi jų tėvas sunkiai sirgo, pats tėvas pasikvietė atsakovą grįžti gyventi į minimą butą, kad galėtų prižiūrėti tėvą. Ji patvirtino, kad atsakovas kreipėsi į savivaldybę, domėjosi dėl nuomos sutarties sudarymo. Atsakovas nuo 2006-01-10 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b.l. 76). Byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad atsakovas turi rimtų sveikatos problemų dėl prasto regėjimo (b.l. 91, 92), jam mokama 350 Lt socialinė išmoka (b.l. 112).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012-01-17 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-110/2012 pažymėjo, kad nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus jų kilimo, t.y. nuomos sutarties sudarymo, momentas, nes socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas kito. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, kuris nuo 2003-01-01 pakeitė (pervadintas) Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įtvirtintos pakitusios normos dėl savivaldybės butų fondo ir jam priklausančių gyvenamųjų patalpų teisinio statuso, taip pat dėl reikalavimų bei sąlygų nuomos teisiniams santykiams sukurti, palaikyti ir nutraukti, inter alia nuostatos dėl subjektų, turinčių teisę į gyvenamųjų patalpų nuomą, nuomos santykių šalių teisių ir pareigų turinio, nuomos terminų, dėl nuomos santykių pasibaigimo pagrindų.
Atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pakeitimus ir jo padarinius, Įstatymo nuostatų skirtingų redakcijų taikymas priklauso nuo momento, kada nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas (fizinis asmuo, nagrinėjamoje byloje - atsakovo motina T. S.) sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2002-11-12 įstatymo Nr.IX-1189 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo“ 2 str. nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus CK. Šia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003-01-01, valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą.
Nagrinėjamoje byloje nuomos sutartis su atsakovo motina sudaryta 2001-04-09 (b.l. 70-71). Minėtame bute atsakovas gyveno nuo pat savo gimimo 1980-06-18, t.y. daugiau nei 30 metų. Pagal CK 6.588 str. nuostatas nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų nepilnamečiai vaikai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. CK 6.590 str. 1 d. numato, kad pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Jei šie asmenys per šešis mėnesius nuo sutarties sudarymo gyvenamojoje patalpoje neapsigyvena, teisę apsigyventi joje praranda. Laikinai išvykusiems šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo CK 6.591 str. nustatyto termino pasibaigimo, o jei šie asmenys sugrįžo anksčiau – nuo jų sugrįžimo dienos. Byloje apklausta liudytoja patvirtino, kad atsakovas visą laiką nuo pat savo gimimo buvo nuomininko šeimos narys, vedė bendrą ūkį. Nustatyta, kad atsakovas bute laikinai nuo 2002 m. iki 2005 m. negyveno ir grįžo gyventi į nuomojamą butą prieš pat motinos mirtį tėvo kvietimu. Darytina išvada, kad atsakovui laikinai išvykus iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, tačiau pilnamečiams šeimos nariams priėmus jį gyventi nuomojamoje patalpoje, jo prarasta teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą laikoma atnaujinta (CK 6.591 str. 5 d.).
Šiame ginče svarbi aplinkybė, kad atsakovas priklauso socialiai remtinų žmonių grupei, o tai suponuoja didesnę jo interesų apsaugą. Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai taikyti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (CK 6.611 str.). Pirmosios instancijos teismas padarė išvada, jog byloje nustatytas atsakovo ilgalaikis ryšys su ginčo būstu - šiame būste gyveno jo tėvai, jame jis buvo registruotas iki 2002-02-15, į šį butą grįžo gyventi 2005 metais tėvų kvietimu ir jame iki šiol gyvena, sudaro pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą dalyje dėl atsakovo iškeldinimo (CK 6.588, 6.590, 6.602 str., CPK 178, 185 str.).
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad už buto nuomą susidarė 2 541,70 Lt skola, už UAB „Vilniaus energija“ teiktas paslaugas susidarė 5 667,76 Lt skola (b.l. 17-21), todėl šią skolą priteisė iš atsakovo ieškovo naudai.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-05 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1.Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje yra nustatytas atsakovo ilgalaikis ryšys su ginčo butu ir tai sudaro pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą dėl iškeldinimo.
Pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (Valstybės paramos būstui įsigyti ir išnuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 str. 6 d., 7 d., CK 6.576 str.) Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma raštu, vadovaujantis savivaldybės institucijos sprendimu (Valstybės paramos būstui įsigyti ir išnuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 d., CK 6.577 str., 6.579 str.). CK 6.590 str. 1 d. numato, kad pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. 2001-04-09 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje jokie nuomininkės T. S. šeimos nariai nėra nurodyti. CK 6.602 str. 2 d. nustato, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje pataploje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Per CK nustatytą terminą nuomos sutartis nebuvo perrašyta, todėl laikytina, kad atsakovas neteisėtai naudojasi ginčo butu ir tuo pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės teisę naudoti savo nuožiūra jai nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją. CK 6.612 str. numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys turi būti iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
2.CK 6.611 str. numatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip 3 mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, tai asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šioje byloje yra pakankamai įrodymų apie tai, kad atsakovas yra skolingas už suteiktas paslaugas ginčo patalpoms. Net pateikus teisme ieškinį dėl įsiskolinimo, atsakovas nepradėjo mokėti už suteiktas šilumos energijos paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
1.Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir teisingai nustatė atsakovo ilgalaikį ryšį su ginčo butu ir atmetė ieškinį dalyje dėl iškeldinimo. Ieškovas neteisingai teigia, kad ginčo butą atsakovas yra užėmęs savališkai. Ginčo bute atsakovas gyvena nuo gimim, nuo 2002 metų iki 2005 metų buvo išvykęs iš ginčo buto, į kurį grįžo tėvo kvietimu prieš pat motinos mirtį. Todėl pagal CK 6.591 str. 5 d. atsakovo teisė į ginčo butą atsinaujino 2005 metais, tėvams priėmus jį gyventi ginčo bute. Po tėvo mirties nuomos sutartis nebuvo perrašyta atsakovo vardu dėl savivaldybės kaltės, nes atsakovas negalėjo padengti buvusio tėvų įsiskolinimo. Atsakovo teisė į ginčo butą negalėjo išnykti po tėvo mirties 2010 metais, nes atsakovas buvo įgyjęs savarankišką teisę į ginčo butą kaip nuomininko šeimos narys (CK 5.88, 6.590, 6.602 str.). Tėvui mirus, atsakovas yra ginčo buto nuomos teisių perėmėjas. Tokios sutarties nutraukimas galimas tik nustačius, kad valstybės parama atsakovui nebeteiktina dėl pagerėjusios materialinės padėties.
2.Mokesčių atsakovas nemoka ne piktybiškai, o dėl to, kad dėl sunkios sveikatos yra patekęs į sunkią materialinę padėtį. Atsakovas negali įsidarbinti, nes yra beveik praradęs regėjimą, šiuo metu sprendžiama dėl atsakovo darbingumo lygio nustatymo. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė atsisako sudaryti nuomos sutartį, o be nuomos sutarties atsakovas negali deklaruoti faktinės gyvenamosios vietos, jis negali pretenduoti į savivaldybės komunalinių mokesčių lengvatas ar vienkartines socialines išmokas priteistam įsiskolinimui sumažinti. Gyvenamąją vietą savivaldybėje atsakovas deklaravo tik neturėdamas kitos išeities.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2001-04-09 UAB „Žirmūnų valda“ ir T. S. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), kuria T. S. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteikta 30,10 kv.m. ploto gyvenamoji patalpa, esanti Žirmūnų 96-5a, Vilniuje (toliau – ginčo butas) (70-71 b.l.). Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2002-12-31, 22 str. nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo tvarką ir su jos vykdymu susijusius klausimus reguliuoja CK.
CK 6.590 str. 1 d. nustatyta, kad pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininkos šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Nors nuomos sutartyje nėra įvardyti T. S. šeimos nariai, tačiau nuomos sutarties 1 p. nurodyta, kad ginčo butas išnuomojamas T. S. ir jos šeimos nariams. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo bute nuo 1978-06-02 gyveno A. S. (atsakovo tėvas), o nuo 1980-09-18 ginčo bute gyveno atsakovas (T. S. sūnus) (74, 79 b.l.). Atsakovas nurodė, kad kartu su tėvais vedė bendrą ūkį. Todėl atsakovas nuomos sutarties sudarymo metu buvo T. S. šeimos narys (CK 6.588 str. 2 d.). Ši aplinkybė byloje nebuvo ginčijama.
Gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku išsinuomotoje patalpoje. Nuomininko šeimos nario teisė apsigyventi išsinuomotoje gyvenamoje patalpoje priklauso nuo nuomininko teisės į šią patalpą, tačiau joje teisėtai apsigyvenęs šeimos narys įgyja savarankišką teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą, kuri neišnyksta, šią teisę praradus nuomininkui. Todėl atsakovas įgijo teisę nuomos sutarties pagrindu apsigyventi ginčo bute, taip pat įgijo tokias pat teises ir pareigas, atsirandančiais iš nuomos sutarties, kaip ir T. S. (CK 6.588 str. 2 d., 6.589 str.).
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovas iš ginčo buto išvyko 2002-02-15. Išvykimo priežastimi nebuvo kitos gyvenamosios patalpos suteikimas atsakovui ar gyvenamosios patalpos įsigijimas. Į ginčo butą atsakovas grįžo 2005 metais tėvo kvietimu (79 b.l., atsakovo, liudytojos S. M. paaiškinimai). Todėl pagal CK 6.591 str. 5 d. atsakovo teisė į ginčo butą laikoma atnaujinta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovas yra savavališkai užėmęs ginčo patalpą. Ieškovo nurodyta CK 602 str. 2 d. reglamentuoja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimą nuomininkui mirus, tačiau nuomos sutarties nepakeitimas nuomininkui mirus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad mirusio nuomininko šeimos nariai, likę gyventi išsinuomotoje patalpoje, prarado įgytas teises į šią patalpą.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovas daugiau kaip 3 mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas (17-21 b.l.). Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-110/2012.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo ilgalaikį ryšį su ginčo butu (atsakovas gyvena šiame bute nuo pat gimimo, išskyrus laikiną išvykimą laikotarpiu nuo 2002-02-15 iki 2005 metų). Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki: atsakovo pajamos laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-31 buvo 0 Lt (66-68 b.l.), atsakovas yra bedarbis (69 b.l.), jam skirta 350 Lt socialinė išmoka (107 b.l.), atsakovui nustatyta abiejų akių regimųjų nervų atrofija, atsakovas labai blogai mato, jo regėjimas silpnėja (91, 92 b.l.). Atsakovo skola apeliantui yra priteista teismo sprendimu, skolos mokėjimą išdėstant dalimis po 342 Lt kas mėnesį, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios bylos atveju netaikytina griežčiausia teisinė priemonė – atsakovo iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.