- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-29
- Bylos Nr.
- 2S-1395-178/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00781-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Atsakovas
- A. S., Andrejui Slemniovui
- Ieškovas
- J. T.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui Andrejui Slemniovui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. T. ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 1997 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo A. S. išlaikymą dukrai V. S., gim. 1993 m. rugpjūčio 30 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės. Ieškinyje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnametės dukros išlaikymui iš atsakovo priteisti po 400 Lt periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas ir privalo teikti vaikui materialinę paramą, tačiau atsakovas visai nesirūpina dukra, nesidomi ir neprisideda prie jos auklėjimo. 1997 m. gruodžio 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2²-1083/97 nutraukė santuoką tarp ieškovės ir atsakovo bei priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui ne mažiau kaip 1 MGL mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi nuo teismo sprendimo priėmimo byloje pasikeitė dukros poreikiai, prašė priteisti po 550 Lt išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovės prašymas patenkintas- atsakovas įpareigotas teikti laikiną išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2011 m. kovo 8 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme.
Teismas nurodė, kad, atsižvelgdamas į tai, jog laikiną išlaikymą atsakovas gali būti įpareigotas mokėti iki kol bus išnagrinėta byla dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, mano, jog yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti, įpareigojant atsakovą mokėti laikiną išlaikymą vaikui, kol bus išnagrinėta byla, po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. kovo 8 d. (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 str. 2 d., 3.196 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono 2011 m. kovo 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės prašymą atmesti. Nurodo, kad atsakovas yra netekęs 40 procentų darbingumo ir dėl savo sveikatos būklės bei sunkios ekonominės padėties negali rasti darbo. Pragyvena iš 562,75 Lt dydžio netekto darbingumo išmokos, iš kurios perka vaistus bei minimaliai patenkina savo poreikius. Atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti didesnio išlaikymo, nes serga centrinės nervų sistemos liga, jam diagnozuotas depresinis sutrikimas, mišrūs asmenybės sutrikimai. Atsakovas ne kartą gydytas Šaukėnų psichiatrijos ligoninės stacionare. Tuo tarpu atsakovės gaunamos pajamos sudaro apie 3 000 Lt, ji turi nekilnojamojo turto, automobilių, todėl prie dukros išlaikymo gali prisidėti teikdama didesnį išlaikymą nei atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ginčas kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo teikti laikiną (iki kol bus išnagrinėta byla) išlaikymą nepilnametei dukrai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Įstatymas nustato, kad kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti nepilnamečiams vaikams mokėti laikiną išlaikymą (CK 3.196 str. 2 d.). Taigi, šios normos pagrindu gali būti nustatytas laikinas įpareigojimas teikti išlaikymą vaikui ir didesne apimtimi negu anksčiau nustatytas. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą iki bus išnagrinėtas ieškinys nuo 2011 m. kovo 8 d. mokėti išlaikymą dukrai po 400 Lt kas mėnesį. Apeliantas kvestionuoja tokį sprendimą iš esmės, įrodinėdamas, jog tiek pagal šalių turtinę padėtį, tiek pagal dukros poreikius jos išlaikymui nebuvo pagrindo priteisti laikiną išlaikymą, nes iš jo jau anksčiau yra priteistas išlaikymas po 1 MGL.
Kaip matyti iš informacinės teismų LITEKO sistemos duomenų, byla pagal ieškovės ieškinį šiuo metu jau yra išnagrinėta iš esmės (Vilniaus rajono apylinkės teismo civ. b. Nr. 2-1191-647/2011). Toje byloje šalys sudarė taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą savo dukrai po 200 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės nuo taikos sutarties sudarymo dienos (2011 m. gegužės 2 d.). Taigi, ginčo dėl vaiko išlaikymo iš esmės tarp šalių neliko, dėl ko apeliacinis procesas dėl ginčo laiku buvusių taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės galėtų būti nutrauktas. Tačiau taikos sutartyje aptartas vaiko išlaikymo laikotarpis apima tik laikotarpį nuo bylos išnagrinėjimo, todėl išlieka aktualus išlaikymo dydis skundžiamoje nutartyje aptartu laikotarpiu, t.y. nuo ieškinio padavimo dienos- 2011 m. kovo 8 d. iki taikos sudarymo dienos (2011 m. gegužės 2 d.), nes skundžiama nutartis vykdytina skubiai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nutartimi tvirtindamas taikos sutartį ir nutraukdamas bylą, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepasisakė. Todėl, turint galvoje, kad priklausomai nuo šioje nutartyje nustatyto laikino išlaikymo dydžio už šį laikotarpį atsakovui, jam nesumokėjus tokios išlaikymo sumos (po 400 Lt), gali būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tikslinga pasisakyti dėl skundžiama nutartimi nustatyto laikino išlaikymo priteisimo ir jo dydžio iš esmės.
Kaip minėta, byloje šalys susitarė dėl atsakovo mokėtino išlaikymo dukrai - 200 Lt kas mėnesį. Taigi, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė pripažino tokį išlaikymo dydį pakankamu, o atsakovas pripažino, kad ankstesniu teismo sprendimu jo teiktas išlaikymas (1 MGL) buvo nepakankamas. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo priteisti didesnį laikiną išlaikymą negu buvo nustatytas anksčiau. Kita vertus, taip pat nėra pagrindo manyti, kad per nepilnų dviejų mėnesių laikotarpį iki bylos išsprendimo dukters poreikiai buvo mažesni ar didesni arba ieškovės ar atsakovo materialinė padėtis ženkliau pasikeitė. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgus į atsakovo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, spręstina, kad skundžiama nutartimi priteistas laikino išlaikymo dydis mažintinas iki 200 Lt kas mėnesį. Todėl skundžiama nutartis, iš dalies tenkinant atskirąjį skundą, keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartį pakeisti sumažinant atsakovo A. S. laikino išlaikymo dukrai V. S. 2011 m. kovo 8 d. - 2011 m. gegužės 2 d. laikotarpiu sumą iki 200 Lt kas mėnesį.