Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-423-468/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-11
Bylos Nr.
1A-423-468/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17036-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
M. D.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-423-468/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17036-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui,nuteistojo M. D. gynėjui advokatui Vičeslav Jevmenov,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-06-22 nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. D. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo datos (2020-05-03).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuotas M. D. priklausantis 1 578 Eur vertės automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. D. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020-05-03 apie 19.02 val. krašto kelyje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-06-22 nuosprendį pakeisti dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, leisti eksploatuoti automobilį ir konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

3. Nurodo, kad su žmona augina su nepilnamečius vaikus, gyvena vienkiemyje, susisiekimas labai prastas, iki artimiausios autobusų stotelės yra apie 1,2 km, o iki traukinių stoties apie 2 km atstumas, žmona dirba Lentvaryje, vaikai lanko menų mokyklas, jiems būna pasirodymai kituose miestuose. Pažymi, kad automobilis Audi A6, valst. Ne. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas šeimos reikmėms, šiuo metu žmona lanko vairavimo kursus Trakuose, automobilis jų šeimai, apelianto teigimu, yra būtinas, o įsigyti kitą šiuo metu būtų labai sunku dėl pablogėjusios finansinės padėties. Nurodo, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Apeliantas įsipareigoja sumokėti automobilio rinkos kainą atitinkančią pinigų sumą per paskirtą laikotarpį, apelianto vertinimu, toks laikotarpis galėtų būti 24 mėn. ar kitas, kiek įmanoma ilgesnis. Nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo M. D. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone – transporto priemonės konfiskavimu, prašo ją pakeisti į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-06-22 nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų. Tai, kad apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

8. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

9. Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. D. automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam priklausantį nuosavybės teise, tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, o automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius, todėl jo konfiskavimas yra galimas.

10. Kaip matyti iš nuteistojo M. D. apeliacinio skundo turinio, nuteistasis prašo jam paskirtą transporto priemonės, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimą pakeisti į automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, kurį išdėstyti bent 24 mėnesių laikotarpiui, taigi, tam tikra apimtimi sušvelninti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

11. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pavyzdžiui, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai.

12. Kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, transporto priemonės, su kuria padaryta nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams. Remiantis kasacinio teismo praktika, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

13. Apeliantas prašo jo atžvilgiu paskirtą turto konfiskavimą pakeisti į turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, vis dėlto, pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamą veiką padariusio asmens turto konfiskavimas ir šio straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimas nėra alternatyvios baudžiamojo poveikio priemonės, skirtinos pasirinktinai teismo diskrecija. Iš BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų turinio matyti, kad ši norma taikytina tik nustačius tam teisinį pagrindą – tada, kai yra aiškiai nustatyta, kad konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių. Byloje nustatyta, kad M. D. automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra paslėptas, nepriklauso tretiesiems asmenims, taip pat nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

14. Nors apelianto vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas itin ribotų jo ir šeimos teises, pažymėtina, kad atsižvelgiant į nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus jos netaikymas būtų galimas tik nustačius akivaizdžiai išskirtines aplinkybes, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga poveikio priemonė, tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Apelianto teigimu, jis ir jo šeima gyvena vienkiemyje, iki artimiausios autobusų ar traukinių stotelės yra 1,5-2 km atstumas, dėl ko bus ypač apsunkintas nuteistojo ir jo šeimos narių susisiekimas su darbo ir švietimo įstaigomis, sutuoktinė šiuo metu lanko vairavimo kursus, vis dėlto šios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti paskirtos poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai nuteistojo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto nusikaltimo pavojingumo. Kaip matyti iš skundo, kitų asmenų, šiuo metu galinčių naudotis šiuo automobiliu, šeimoje – nėra, o apeliantas ir iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad automobilis yra reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusikaltimo padarymo.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas M. D. paskyrė gana švelnias poveikio priemones – mažesnę nei sankcijos vidurkis baudą, kurią nuteistajam leista sumokėti ne per baudžiamajame įstatyme numatytą 2 mėnesių, o per 1 metų laikotarpį ir trumpesnio nei sankcijoje numatyto termino vidurkis baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Byloje nenustatyta, jog M. D. finansinė padėtis būtų itin bloga ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad situacija yra išskirtinė. Nors, apelianto teigimu, jis įsipareigoja per nustatytą laikotarpį sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis šiuo metu nedirba, duomenų apie jo turimą turtą ar pajamas, iš kurių galėtų įvykdyti tokią prievolę, teismui nėra pateikta, todėl, teismo vertinimu, paskyrus automobilio vertės išieškojimą, tik dar labiau apsunkintų jo finansinę padėtį ir teismo paskirtų sankcijų vykdymą. Nors automobilio konfiskavimas neabejotinai pakeis įprastą M. D. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos už nusikaltimo padarymą skirtinų poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti M. D. apeliacinį skundą ir keisti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-06-22 nuosprendį. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad apylinkės teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir pagrįstai konfiskavo nuteistajam priklausančią transporto priemonę, ši baudžiamojo poveikio priemonė nepažeidžia proporcingumo principo ir yra būtina tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, asmuo suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. D. apeliacinį skundą.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė