Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1906-836/2016 pagal ieškovės P. Lukšio 2 namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė P. Lukšio 2 namo savininkų bendrija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. B. 229,69 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra buto Nr. 430, esančio daugiabučiame name P. Lukšio g. 2, Kėdainiuose, savininkė ir gyvena šiame bute, tačiau atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. namo bendrijai nesumokėjo moesčių.Atsakovė I. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad namo bendrija yra neteisėtai įsteigta, atsakovė negavo informacijos, iš ko susideda minėta skola, todėl bendrijai nėra skolinga, ji su visais paslaugų teikėjais yra atsiskaičiusi.

II Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės I. B. 229,69 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (229,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-11-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei P. Lukšio 2 namo savininkų bendrijai.Teismas iš VĮ „Registrų centro“ išrašų nustatė, kad nuo 2012 m. birželio 28 d. įregistruota P. Lukšio 2 namo savininkų bendrija (t. 1, b. l. 12–13, 96–97). Atsakovei buvo siunčiamos sąskaitos, kuriose atskiromis sumomis pagal buto kvadratūrą nurodytos atsakovei privalomos mokėti sumos darbuotojų darbo užmokesčiui, už bendrijai teikiamas buhalterines paslaugas bei namo priežiūros reikmėms Sąskaita Nr. 2-430, kurioje nurodyta bendra suma 229,69 Eur, į kurią įskaityta ir nesumokėta skolos suma, kartu su įspėjimu apie skolos nesumokėjimo pasekmes buvo nusiųsta atsakovei ( t. 1, b. l. 16). Atsakovė pripažino, kad nėra sumokėjusi ieškovei skolos, nurodė, kad mokesčių nemokėjo, nes ieškovė nepateikė šių mokesčių detalizacijos, todėl ji nežino, už ką jai reikia mokėti. Nagrinėjamos bylos atveju yra priimti administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimai, kurie nenuginčyti, atsakovė jų irgi neginčijo, remiantis jais pakankamai ilgą laiką buvo skaičiuojami mokesčiai ir visą tą laiką didžioji dalis namo gyventojų mokesčius mokėjo.Buto savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Atsakovė neginčijo minėtų bendrijos sprendimų, kuriais buvo nustatyti mokesčiai, teisme (ji neginčijo tarifų pagal kuriuos yra paskaičiuojami jai mokesčiai), todėl ji minėtus sprendimus privalo vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Byloje ieškovu negalėjo būti P. Lukšio 2 namo savininkų bendrija, kadangi ji įsteigta neteisėtai, pažeidžiant įstatymų reikalavimus ir kaltas asmuo už tai yra nuteistas. Apeliantė paprašė ieškovės pateikti įrodymus apie esą susidariusią apeliantės skolą bendrijai, nes apeliantei neaišku, iš ko susideda skola ir kokiais dokumentais ji grindžiama. Teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes apeliantei suteikta antrinė teisinė pagalba. Teismas nevertino aplinkybių, jog bendrijoje buvo atlikti įvairūs patikrinimai ir nustatyti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, neūkiškumo atvejai. Ieškovė P. Lukšio 2 namo savininkų bendrija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai: Byloje esantys duomenys patvirtina, kad VĮ Registrų centras viešame registre P. Lukšio 2 namo savininkų bendrija yra įregistruota ir ši aplinkybė nėra nuginčyta. Todėl bendrija galėjo ir turėjo visas įstatymo numatytas teises būti šioje byloje ieškovu. Byloje yra visi duomenys, patvirtinantys apeliantės skolos dydį – skolos paskaičiavimas, įrodymai, kiek bendrija moka už darbą bendrijos pirmininkei, už buhalterines paslaugas, už atliktus darbus, apie kaupiamas lėšas. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes iš apeliantės žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisė, o kitos šalies turėtas išlaidas teismas priteisė vadovaudamasis įstatymais. Apeliantės argumentai, kad teismas nevertino aplinkybių, jog bendrijoje buvo atlikti įvairūs patikrinimai ir nustatyti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, neūkiškumo atvejai, yra visiškai nepagrįsti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliantė nurodo, jog P. Lukšio 2 namo savininkų bendrija negalėjo būti byloje ieškovu, nes bendrija yra įsteigta neteisėtai, pažeidžiant įstatymų reikalavimus ir kaltas asmuo už tai yra nuteistas. Byloje esantis Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad P. Lukšio 2 namo savininkų bendrija Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2012 m. birželio 28 d. Bendrijos įstatų, pirmininko pakeitimai Juridinių asmenų registre yra įregistruoti 2015 m. birželio 15 d. Pagal CK 2.63 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre. Jokių duomenų apie tai, kad bendrija įsteigta neteisėtai byloje nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir pati apeliantė (CPK 178 str.). Tai reiškia, kad bendrija iki šiol veikia, jos įsteigimas nėra pripažintas neteisėtu, kol šie duomenys viešajame registre nėra nuginčyti, t. y. ieškovė turi procesinį subjektiškumą. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad bendrijos veikla neteisėta, todėl atsakovės argumentai, kad P. Lukšio 2 namo savininkų bendrija negalėjo būti byloje ieškovu atmestini kaip nepagrįsti.Apeliantė nurodo, kad ieškovė nepagrindė, iš ko susideda apeliantės skola bendrijai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais taip pat nesutinka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė P. Lukšio 2 namo savininkų bendrijai yra skolinga 229,69 Eur. Šią sumą sudaro 177,22 Eur nesumokėto mokesčio namo priežiūros reikmėms, 35,88 Eur bendrijos darbuotojų darbo užmokesčio ir 16,59 Eur už buhalterines paslaugas bendrijai, skola susidarė laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. Skolos detalizacija pateikta į bylą (t. 1, b. l. 16–17). Bylos duomenys patvirtina, kad bendrijos buhalterinė apskaita tvarkoma pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus, mokesčiai skaičiuojami pagal bendrijos nustatytus dydžius, jokių pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigą, nustatytą CPK 178 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinį, skundą. Nagrinėjamoje byloje apeliantė savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl apeliantės argumentai, jog ieškovė nepagrindė skolos dydžio atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes apeliantei suteikta antrinė teisinė pagalba. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau ji nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo priešingai šaliai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-3927-15422 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei I. B., kuriuo ji yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, pagrįstai sprendė, kad žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nuo kurių sumokėjimo atsakovė įstatymo yra atleista, iš atsakovės valstybei nepriteistinos. Ieškovę byloje pagal teisinių paslaugų sutartį atstovavo advokatas. Advokato paslaugos iš viso sudarė 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į LR teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo pakeitimo) nurodytus kriterijus, todėl pagrįstai sprendė, jog ieškovės turėtos advokato teisinių paslaugų išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir protingo dydžio, todėl jų nemažino.Apeliantės argumentai, kad teismas nevertino aplinkybių, jog bendrijoje buvo atlikti įvairūs patikrinimai ir nustatyti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, neūkiškumo atvejai, nepagrįsti jokiais argumentais, rašytiniais įrodymais. Be to, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nutartyje plačiau dėl šių aplinkybių nepasisakoma.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 str.), todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o atsakovės I. B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.